„Tas lūžio taškas, kuriame esame – kas 10 žmogus yra iš kitos valstybės, jeigu su jais nebus dirbama, mes turėsime tokias problemas, kaip turi Berlynas, Londonas, Stokholmas. Vadinasi – augantis nusikalstamumas, formuojami getai, atsirandanti tam tikra socialinė atskirtis, izoliacija“, – ketvirtadienį savivaldybėje žurnalistams kalbėjo sostinės meras.
Kaip rodo užsieniečių relokacijos ir integracijos centro „International House Vilnius“ ir kitų atliktos apklausos, maždaug trečdalis užsienio kilmės sostinės gyventojų visai nemoka lietuvių kalbos.
Sudarys sąlygas mokytis kalbos
Susiję straipsniai
Vilniaus miesto tarybai priėmus užsienio kilmės gyventojų integracijos vykdymo veiksmų planą, sostinė pradeda įgyvendinti jame numatytas priemones. Nurodoma, kad lietuvių kalbos mokymasis yra prioritetinė plano dalis ir būtina sąlyga sėkmingam gyvenimui mieste.
V. Benkunskas pristatė, kad sostinėje apsigyvenusiems užsieniečiams bus sudaromos sąlygos mokytis valstybinės kalbos jiems patogiausiu būdu – nuo savarankiško mokymosi, neformalių užsiėmimų iki akademinių kursų.
„Kalba – tai yra galimybė, įrankis, iš tikrųjų, tvarkytis su dabar jau atvykusiais piliečiais, bet daug svarbiau atkreipti dėmesį įstatymų leidėjams savivaldybei į tai, kaip yra tvarkoma įstatymų bazė“, – teigė V. Benkunskas ir pridurė, kad laikinųjų leidimų išdavimo tvarka turi spragų.
„Šiuo metu užsienio kilmės piliečiai, norintys gyventi Lietuvoje, neturi teisinių paskatų mokėti lietuvių kalbą. Užsienietis gali pratęsti jam išduotą laikinąjį leidimą kas 2–3 metus, neturėdamas net bazinių valstybinės kalbos žinių. Todėl kreipiausi į Vidaus reikalų ministrą su siūlymu numatyti aiškų reikalavimą, kad, siekdamas pratęsti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje po trejų metų, užsienietis privalo turėti dokumentą, patvirtinantį, kad jis moka lietuvių kalbą ne prasčiau nei A2 lygiu“, – pristatymo metu kalbėjo sostinės meras.
Kreipėsi į Vyriausybę dėl leidimų gyventi tvarkos griežtinimo
V. Benkunsko įsitikinimu, jeigu kalbos mokėjimas nebus susietas su laikino leidimo pratęsimu, įvairios kalbos mokymo priemonės nepasieks reikiamo rezultato. Todėl Vilniaus miesto savivaldybė prašo didesnio Vyriausybės ir Vidaus reikalų ministerijos įsitraukimo griežtinant esamą leidimų gyventi tvarką.
„Čia didžiausia problema, kad mes turime žmonių, kurie gyvena Lietuvoje 15 metų, kalbos įgūdžių praktiškai neturi, kalba rusų kalba ir kas trejus metus keliauja prasitęsti leidimo be jokių apribojimų“, – akcentavo V. Benkunskas.
Skaičiuojama, kad vien Vilniuje beveik 70 proc. užsienio kilmės gyventojų iš ne Europos Sąjungos šalių čia gyvena laikinųjų leidimų, kurie gali būti pratęsiami neribotą skaičių kartų, pagrindu.
Kaip parodė savivaldybės administracijos užsakymu bendrovės „Norstat“ atlikta apklausa, 76 proc. apklaustų vilniečių sutinka, kad jei imigrantai kasdienėse situacijose vartotų lietuvių kalbą, imigracijos tema keltų mažiau įtampų.
„Miesto pasirinkta užsienio kilmės gyventojų valstybinės kalbos mokymo kryptis atitinka ir vilniečių lūkesčius – 92 proc. pritaria, kad užsieniečiai, norintys gyventi Lietuvoje, turėtų pasiekti bent bazinį lietuvių kalbos žinių lygį“, – sakoma Vilniaus miesto savivaldybės pranešime.