„Aš nenoriu komentuoti žvalgybos duomenų dėl savaime suprantamų priežasčių, tačiau be abejo, Rusija daro viską, kad paveiktų mūsų visuomenę, įbaugintų, keltų nepasitikėjimo jausmus“, – ketvirtadienį teigė R. Kaunas
„Aš galiu tikrai patikinti, kad Lietuvos oro erdvė arba Lietuvos teritorija tikrai nėra naudojama jokiems kariniams veiksmams ir dronai, kurie skrido atakuoti Rusiją dėl elektroninės kovos priemonių tiesiog nuklydo nuo savo kurso. Tai mes matome visose Baltijos valstybėse ir Suomijoje“, – akcentavo jis
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad Kyjivas turi žvalgybos duomenų, rodančių, kad Rusija sąmoningai nukreipia bepiločius orlaivius Baltijos šalių ir Suomijos link, jog pasinaudotų tokiais incidentais informacinėms operacijoms.
Susiję straipsniai
Premjerė Inga Ruginienė trečiadienį paneigė šią informaciją. Pasak jos, į Lietuvą atklydęs dronas buvo netyčinis incidentas.
„Nepatvirtinu. Nustokime klausyti įvairių pletkų, girdėkime tą, ką kalba tarnybos. Mūsų tarnybos apie tą incidentą labai aiškiai pasisakė. Nuklydo dronas per netyčinį incidentą ir ši informacija yra tikra“, – žurnalistams teigė ministrė pirmininkė.
ELTA primena, kad į Lietuvą praėjusios savaitės pradžioje įskrido ir Varėnos rajone nukrito, kaip vėliau paaiškėjo, ukrainietiškas dronas. Kariuomenė informavo, jog objektas nebuvo užfiksuotas radarų.
Po incidento kilus klausimams dėl Lietuvos oro gynybos pajėgumų, I. Ruginienė sakė, kad įsigyti reikiamas sistemas sudėtinga. Pasak jos, procesas vyksta, o pakankamą jų kiekį ketinama turėti 2030 metais.
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tuomet tikino, jog dalis pernai bei šių metų pradžioje užsakytų radarų jau gauta, kitų tikimasi sulaukti 2026–2028 m.
Panašūs incidentai pastaruoju metu fiksuoti ir Latvijoje, Estijoje bei Suomijoje.