Teismo posėdyje nuotoliniu būdu dalyvavęs R. Žemaitaitis pateikė prašymą atlikti naują jo kalbos kompleksinę lingvistinę istorinių faktų atitikimo tikrovei ekspertizę.
Nuteistojo manymu, jo pareiškimai apie Izraelį, žydus buvo įvertinti netinkamai.
„Buvo analizuojami tik tam tikri mano sakiniai, „postai“, nevertinant kitų mano pasisakymų, konteksto, (...) taip pat kryptingai formuojama baudžiamoji byla, parodant, kad aš kursčiau neapykantą“, – pabrėžė „aušriečių“ pirmininkas.
M. Sinkevičius sureagavo į teismo sprendimą dėl R. Žemaitaičio: reputacinį smūgį jau esame patyrę
Jo advokatas V. Sirvydis taip pat prašė teismo apklausti R. Žemaitaičio pasisakymus nagrinėjusią kalbos ekspertę Samantą Kietytę.
Be to, politiko gynėjas prašė teismo kreiptis į Izraelio ambasadą su klausimu, ar tiesa, jog didžiąją dalį Izraelio valstybės gyventojų sudaro žydų tautybės asmenys.
Susiję straipsniai
Pasak V. Sirvydžio, atsakymas į šį klausimą būtų svarbus, nagrinėjant R. Žemaitaičio pasisakymus, dėl kurių jis susilaukė kaltinimų skleidžiant antisemitinę idėją. Anot advokato, jo ginamasis, rašydamas „Facebook“ apie Izraelio veiksmus, palestiniečius tik norėjo perspėti apie tokios politikos pasekmes, o ne kurstyti neapykantą prieš žudys.
„Teiginys, kad žydai yra atsakingi už Izraelio politiką ir veiksmus niekaip negali išreikšti antisemitinės idėjos“, – sakė V. Sirvydis.
Teismas po pasitarimo nutarė netenkinti nė vieno iš minėtų prašymų.
Bylą nagrinėjančių teisėjų kolegijos pirmininkė Vitalija Norkūnaitė sakė, kad R. Žemaitaičio kalbą analizavusios kalbos ekspertės apklausa nėra reikalinga, kadangi šis asmuo, teismo vertinimu, turėjo pakankamai kompetencijos tinkamai atlikti jai patikėtą užduotį.
„Specialistei S. Kietytei buvo žinomos bylos aplinkybės, ji kompetentinga atsakyti į klausimus“, – kalbėjo V. Norkūnaitė.
Anot jos, kreipimasis į Izraelio ambasadą dėl žydų tautybės gyventojų taip pat neturi pagrindo.
„Tai nėra ambasados darbuotojų kompetencija“, – teigė teisėja.
Atmetus šiuos prašymus, teisėja paragino proceso dalyvius pereiti prie baigiamųjų kalbų.
Kitas teismo posėdis, kuriame bus planuojama pradėti baigiamąsias kalbas, numatytas gegužės 21 d.
R. Žemaitaitis siekia išteisinimo
Dėl praėjusių metų gruodžio 4 d. paskelbto Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio apeliacinius skundus parašė R. Žemaitaitis, jo advokatas V. Sirvydis ir Vilniaus apygardos prokuratūra.
Už neapykantos kurstymą ir Holokausto menkinimą nuteistas „aušriečių“ lyderis R. Žemaitaitis kartu su advokatu prašo apkaltinamąjį nuosprendį visiškai panaikinti.
Prokuratūra siekia, kad „aušriečių“ lyderiui būtų skirta daugiau nei 10 kartų didesnė bauda – 51 250 eurų. Tokios pat baudos valstybės kaltintojas, Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. Laucius prašė ir pirmos instancijos teisme.
Prokuratūra taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš kaltinimo R. Žemaitaičiui buvo pašalinti tęstinę nusikalstamą veiką sudarantys žydų tautos genocido (Holokausto) menkinimo epizodai ir šioje dalyje priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį Vilniaus apygardos teismas „Nemuno aušros“ pirmininką R. Žemaitaitį pripažino kaltu dėl neapykantos kurstymo ir Holokausto menkinimo, jam skirta 5 tūkst. eurų bauda. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad, būdamas valstybės politiku, R. Žemaitaitis 2023 m. gegužę ir birželį vartojo niekinančią žmogaus orumą kalbą, skatino neapykantą žmonių grupei dėl jų žydų tautybės. Byloje buvo tiriami ir vertinami 7 politiko socialiniame tinkle paskelbti įrašai ir parlamente viešai pasakyta kalba.
Konstatuota, kad politiko vieši pasisakymai socialiniame tinkle „Facebook“, taip pat jo kalba, pasakyta Seimo posėdyje, peržengė Konstitucijoje įtvirtintos saviraiškos laisvės ribas ir atitiko Baudžiamajame kodekse numatytas nusikalstamas veikas.
Teismas pažymėjo, kad įrašuose politikas naudojo žeminančią, žmogaus orumą niekinančią ir tautiniu pagrindu priešiškumą kurstančią kalbą. Konstatuota, kad nemaža dalis pasisakymų buvo pateikti remiantis istoriniais šaltiniais nepagrįsta, tikrovės neatitinkančia informacija, kuri žydų tautybę kaip grupę kaltino įvairiais istoriniais nusikaltimais, sovietinėmis represijomis ir kitomis tragedijomis, įvykusiomis XX amžiuje.
Anot teisėsaugos, būdamas Seimo nariu, R. Žemaitaitis socialiniame tinkle „Facebook“ komentuodamas žinią, kad Izraelio pajėgos nugriovė palestiniečių mokyklą, galimai niekino žydų tautybės asmenis, vartojo antisemitinius pasisakymus.
Pagal kaltinamąjį aktą, taip pat R. Žemaitaitis, būdamas Seimo nariu, per parlamento plenarinį posėdį pasakytoje kalboje viešai paskleidė prieš žydų tautybės asmenis nukreiptą antisemitizmo normalizavimo idėją, niekindamas ir skatindamas neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės.