Kaip teigiama Regionų administracinio teismo pranešime spaudai, teismas administracinėje byloje išnagrinėjo E. Vaitkaus skundą dėl praėjusių metų gegužės mėnesį VRK priimto sprendimo ir skundą atmetė kaip nepagrįstą.
VRK pernai nutarė, kad E. Vaitkus, vykdydamas 2024 m. Prezidento rinkimų politinę kampaniją, šiurkščiai pažeidė Rinkimų kodekso nuostatas.
Nustatyta, kad kandidatas neatlygintinai skleidė išorinę politinę reklamą ant juridiniam asmeniui priklausančio mikroautobuso, finansavo politinę kampaniją neleistinomis lėšomis, naudojo reikalavimų neatitinkančias aukas bei organizavo kampanijos finansavimą per trečiuosius asmenis. E. Vaitkus šiuo sprendimu buvo įpareigotas į valstybės biudžetą sumokėti sumą, lygią priimtų nepiniginių aukų vertei.
Susiję straipsniai
E. Vaitkus nesutiko su šiuo VRK sprendimu ir dėl jo kreipėsi į teismą. Jis nurodė, kad komisija netinkamai įvertino faktines aplinkybes. E. Vaitkaus teigimu, fiziniai asmenys patalpas Biržų, Plungės ir Tauragės kultūros centruose, taip pat Utenos Antano ir Motiejaus Miškinių viešojoje bibliotekoje bei Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijoje susitikimams su juo nuomojo savo iniciatyva ir be jo žinios. Jis taip pat nurodė, kad su juridiniu asmeniu nebuvo pasirašęs sutarties dėl politinės reklamos sklaidos, todėl negali būti laikomas atsakingu už šios reklamos finansavimą ar skleidimą.
Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad VRK sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teisėjų kolegija nustatė, kad ant juridiniam asmeniui priklausančio mikroautobuso skleista reklama buvo akivaizdžiai skirta kandidato žinomumui didinti ir jo politinėms idėjoms propaguoti, o E. Vaitkus žinojo arba turėjo žinoti apie tokios reklamos sklaidą, juo labiau kad jo naudai tuo pačiu metu buvo renkami rinkėjų parašai. Anot teismo, aplinkybė, kad nebuvo sudaryta formali sutartis, nepašalina E. Vaitkaus atsakomybės.
„Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas (E. Vaitkus – ELTA) suvokė ar turėjo suvokti, kad už patalpų, skirtų kandidato į prezidentus susitikimams su rinkėjais, nuomą bus apmokėta ne iš politinei kampanijai skirtų lėšų, o per trečiuosius asmenis, ir kad tai pažeis Rinkimų kodekso nuostatas. Net ir nesant tiesioginio susitarimo, pareiškėjas laikytinas priėmusiu nepinigines aukas, nes jomis faktiškai pasinaudojo“, – teigiama teismo pranešime spaudai.
Dėl įpareigojimo į valstybės biudžetą pareiškėjui sumokėti sumą, lygią priimtų nepiniginių aukų vertei, teismas nurodė, kad toks įpareigojimas negali būti laikomas sankcija, o jis kyla tiesiogiai iš Rinkimų kodekso nuostatų.
Taigi, apibendrinęs visus argumentus, teismas padarė išvadą, kad VRK tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, teisingai jas kvalifikavo ir priėmė teisėtą sprendimą, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
Šis teismo sprendimas gali būti skundžiamas.
E. Vaitkus 2024 m. vykusiuose prezidento rinkimuose užėmė penktąją vietą ir sulaukė 7,31 proc. rinkėjų palaikymo.
Praėjusių metų gegužę prezidentas Gitanas Nausėda prokremliškais pareiškimais garsėjantį E. Vaitkų išbraukė iš Gedimino ordino kavalierių sąrašo. Priimti tokį sprendimą šalies vadovui parekomendavo Valstybės apdovanojimų taryba.
Klausimas dėl E. Vaitkaus turimo Gedimino ordino kilo po to, kai Baltarusijos sostinėje surengtoje spaudos konferencijoje politikas pareiškė, kad Lietuva neturi teisėtai išrinkto prezidento. Tokias buvusio kandidato į prezidentus kalbas Lietuvos politikai pavadino antivalstybinėmis.