„Šv. Velykų išvakarėse apie įtampą, kurią jaučiame. Į Lavyso ežerą nukrito ir sprogo dronas, sekančią dieną dronai krito Latvijoje ir Estijoje, tada Estijoje skrido dar keletas ir bent vienas iš jų nukrito.
Kas čia vyksta: pagrindinės Rusijos pajamos yra iš prekybos nafta, pagrindinė prekybos priemonė – šešėlinis laivynas, kuris veiklą vykdo Leningrado srities jūrų uostuose. Todėl Ukraina atakuoja didelės reikšmės Rusijos gamyklas bei naftos saugojimo ir perpylimo saugyklas, siekdama užkirsti kelią Rusijai pasinaudoti situacija, pasipelnyti iš sukilusių naftos kainų ir toliau finansuoti savo karą.
Rusijos uostai ir saugyklos atakuojamos koviniais dronais. Gynybai nuo šių dronų vieno priešnuodžio nėra, bandomi įvairūs variantai, tarp jų ir elektroninės kovos priemonės, kurių pagalba dronų navigacija yra klaidinama ir siekiama, kad kuo mažiau jų pasiektų taikinį“, – rašė kariuomenės atstovai.
Lietuva susitarė dėl greitesnių sprendimų prieš oro grėsmes: tikisi – bus priemonė, kovojanti tiek su dronais, tiek balionais
Tokie suklaidinti dronai, anot jų, nukrypsta nuo kurso ir gali atsidurti teritorijose, kurios yra šalia jų atakos krypties, pavyzdžiui, Baltijos šalyse.
„Apibendrinant – šiuo metu vyksta intensyvūs kariniai veiksmai tarp užpuolikės Rusijos ir besiginančios Ukrainos, dėl šios priežasties dronų įskridimai ar kiti panašūs incidentai kaimyninėse valstybėse gali įvykti.
Kitas reikalas, kaip su tuo tvarkomės. Nors šiai dienai numušinėti dronus galime standartine oro gynybos ginkluote kaip NASAMS, RBS, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje dronams tokias priemones skirti per brangu – šie ginklai skirti priešo lėktuvams ir sparnuotosioms raketoms, tuo tarpu dronams skirta ginkluotė gali ir turi būti daug pigesnė ir naudojama masiškiau.
Taip pat prieš numušant tokius dronus, juos dar reikia ir aptikti, šiai dienai tam gali būti panaudoti kariuomenės artimojo nuotolio radarai, tačiau jie gali dengti tam tikrus sektorius, o ne visą dangų, tokie radarai kartu su oro gynybos raketomis šiuo metu budi pavojingiausiose dronų priartėjimo vietose tarp Baltarusijos ir Vilniaus.
Susiję straipsniai
Po praėjusią vasarą įskridusių dronų buvo pakoreguotas kariuomenei per artimiausius metus perkamų priemonių sąrašas, jame atsirado ir papildomi radarai, ir papildoma ginkluotė – šios priemonės mums jau perkamos, su jomis valstybės šarvai stiprės.
Mums nepalankus faktas – karinės ginkluotės ir įrangos pirkimuose laukimas yra neišvengiamas, net ir turint pinigus. Tačiau nėra nepadaromų dalykų – jei šiandien vystome diviziją, jau turime ir du pėstininkų kovos mašinų batalionus, ir 155mm artileriją, vidutinio nuotolio oro gynybą, ir daug kitų priemonių, tai dar 2019 metų pradžioje pagrindinis Lietuvos kariuomenės ginklas tebuvo sunkusis kulkosvaidis, sumontuotas ant 7-ojo dešimtmečio gamybos šarvuoto transporterio M113, o visi kariuomenės turimi dronai, išskyrus Scan Eagle, Raven ir dar kelis, tebuvo skirti fotografuoti paradus iš oro.
Antras svarbus klausimas, kuriuo vėl susilaukiame visuomenės užklausų – ar padidėjo grėsmės lygis ir to pasekoje jau reikia ruoštis karui? Tai šiuo metu Rusijos sausumos pajėgumai yra prikaustyti Ukrainoje, o Baltarusijos teritorijoje bei Rusijos Kaliningrado srityje fiksuojami įprastiniai Baltarusijos ir Rusijos kariniai vienetai ir veikla.
Baltarusijos ginkluotosios pajėgos vykdo įprasto masto karines pratybas ir parengtumo patikrinimus, budintys Baltarusijos orlaiviai pastaruoju metu aktyvuojami dažniau, tačiau jie kyla dėl tų pačių bepiločių, kuriuos Ukraina siunčia į Rusiją.
Bendrai – neįprastos priešiškų valstybių karinės veiklos nėra fiksuojama, kariniai pajėgumai prie Lietuvos ar kitų Baltijos šalių sienų nėra telkiami (kas būtų viena pagrindinių raudonų vėliavėlių), todėl grėsmės lygis Lietuvoje šiuo metu yra nepakitęs.
Tačiau lygiai taip pat aukščiau išvardintiems faktams negalima leisti mūsų užmigdyti. Priešiškas valstybes savo pašonėje turime šimtmečius, jų grobikiškos ambicijos per tiek laiko nepasikeitė ir nematome jokio faktinio pagrindo prognozuoti, kad kada nors pasikeis, todėl kariuomenės ir visos valstybės pasiruošimas ginkluotai gynybai yra ir tikriausiai šimtmečiais į priekį bus mūsų nuolatinis gyvenimo įprotis, toks pats, kaip šarvuotų buto durų užrakinimas išeinant pasivaikščioti.
Svarbu, kad Rusija visuomet randa jėgų tokius incidentus išnaudoti ir propagandai: įbauginta ir suskaldyta visuomenė, priimanti baimės padiktuotus sprendimus, Rusijai yra labai labai laukiamas tikslas, todėl būtų gerai jiems nepadėti.
Dar vienas svarbus momentas – visiškai nesvarbu, kokiame kariuomenės plėtros etape būsime ir kokia ginkluotė spėtų ar nespėtų ateiti – Lietuvos kariuomenė valstybės ginkluotai gynybai pasirengusi aktyvuoti viską, ką turi dabar, tuo metu, kai skaitote šį tekstą.
Palyginus su kokiais net 2014-aisiais, kuomet turėjome seną ginkluotę, nebuvo iš esmės jokio aktyviojo rezervo ir reikėjo skaičiuoti kiekvieną nuvažiuotą kilometrą bei dėl kuro trūkumo nevykdyti pratybų, šiandien turime visai nemažai.
Tai dėl šito pas mus niekam nekyla klausimų, o matydami visuomenės budrumą, savanoriškai tarnybą pasirenkančius jaunuolius skaičių, į komendantūras ar savanorius einančius vyresnius žmones, augančią Šaulių sąjungą ir privačias iniciatyvas galime konstatuoti, jog, kad ir kaip kas nors norėtų įtikinti priešingai, visi mes augame ir iš esmės esame ant teisingų bėgių, dabar tereikia jais važiuoti ir, aišku, būti pasiruošus smūgiuoti bet kurioje stotelėje, nebūtinai pasiekus galutinę.
Ramių artėjančių Šv. Velykų!“ – tokią žinutę visuomenei pasiuntė Lietuvos kariuomenė.