Kaip ir kada Estija, Latvija, Lenkija ir Lietuva gali tiesiogiai įsitraukti į karą Ukrainoje? Netiesiogiai, visokeriopa parama, tikėtina, būsimai ES narei Ukrainai ir dabar padeda.

Lietuva yra už tai, kad Ukraina toli šaudytų į Rusijos teritoriją, o dabartines Ukrainos ir Rusijos derybas vadina fiktyviomis.

Tęsiasi mūšiai Ukrainos fronte, kur pavasario purve darbuojasi beveik tik bepiločiai ir dronai. Pastarieji zuja ir Rusijos teritorijoje.

Skrenda ir per kitas tiesiogiai kare nedalyvaujančias valstybes. Pavyzdžiui, pusantros savaitės Ukrainos dronai atakuoja Leningrado sritį, Ust Lugą ir reikšmingus objektus aplinkui.

[[ge:lrytas:lrytas:41794776]]

Kai kurie dronai numatytoje trajektorijoje dėl įvairių techninių priežasčių, antidroninių priemonių pasiklysta, nukrinta į kurią nors skrodžiamą teritoriją.

Šitaip atsitiko ir dabartinio dronų tako pakelės į Rusiją valstybėse. Savaime suprantama, pamačius beveik be trikdžių nusileidžiančius aparatus dažniausiai šalia gyvenviečių, šalyse kyla emocingi ekspertų aptarimai, ką daryti, kaip elgtis, pagaliau ko tikėtis ateityje.

[[ge:lrytas:lrytas:41874081]][[ge:lrytas:lrytas:41836448]][[ge:lrytas:lrytas:41901266]][[ge:lrytas:lrytas:41820890]]

Tokį susirūpinimą girdėjau per vieną LRT forumą.

Neminint, iš kur dronai, aptarta visa serija galimų ir ne tik šiandien aktualių gyventojų reakcijų.

[[ge:lrytas:lrytas:41785545]]

Vėl prisimintos priedangos (esamų suskaičiuota apie šešis tūkstančius), įspėjamosios ir pavojaus sirenos, patariama tobulinti gyventojų klausą, kad būtų galima atskirti motociklo garsą nuo drono, nepramiegoti, jeigu ką – neliesti ir greitai pranešti valdžiai. (Kiek prisimenu, prieš kelerius metus vienas iš pamokymų Ukrainoje buvo su medžiokliniu šautuvu nepersekioti. Dabar nežinau.)

Įstrigo vienas patarimas – nestovėti prie lango. Tad kaip atpažinti, kas skrenda?

O jei prie lango trumparegis? Atpažinęs tikrai nebespės pasislėpti. O šiaip patarimai tikriausiai teisingi. Plečiasi ir tarptautinė patirtis.

Prisiskambinęs į radijo laidą pilietis paklausė, o iš kur tie dronai? Jeigu iš Ukrainos, tai ar negali jie iš anksto informuoti, kur dronai „planuoja“ skristi.

Paaiškinus, kad šio konkretaus pokalbio tema ne ta, klausytojas atsakymo nesulaukė. Bet paklausimas logiškas: ar Ukraina neturėtų dar prieš akciją informuoti savo sąjungininkų, kad virš jų skris modernus spiečius?

Jeigu dėl to, kad priešas nesužinotų, toks viešas įspėjimas negalimas.

Tai nuo kokio momento reikia skelbti įspėjimą ir pavojų? Nuo tada, kai, tarkim, radarai (kaip žadama, jie jau pakeliui) jau užfiksavo sienos kirtimą ar vėliau, nes visiškai neaišku, ar dronas kaip skridęs, taip ir skris į priešo irštvą, ar pasiklys. Be to, pastebėti ir numušti yra du skirtingi reikalai.

Vis dėlto kokia „droniados“ ateitis? Realistiškai žvelgiant karas Ukrainoje tęsis dar metus, jei neįvyks strateginių sukrėtimų Viduriniuose Rytuose. Iš karo apkasuose pereinama į technologinį karą, kuriame daug ir sielą turinčių žuvusiųjų. Iš abiejų pusių.

Būsimi mūšiai negali apsiriboti vien tik veidrodiniu apsišaudymu. Vienokios puolimo kryptys planuojamos iš Rusijos pusės, Ukraina irgi turi savo prioritetus. Vienas jų, kiek suprantu, yra vakarinė Rusijos dalis.

Šia kryptimi daugės dronų, įvairaus tipo raketų atakų ir per Lietuvos teritoriją. Kris į Lietuvos, ir ne tik jos, teritoriją ir atsitiktiniai, ir suklaidinti (tyčia nukreipti, nors įrodyti neįmanoma) kariniai prietaisai. Tai nuolatinis iššūkis, į kurį reikės reaguoti.

Dažnės politiniai-politologiniai, kariniai-techniniai renginiai: ką reikia daryti? Tol, kol baigsis karas tarp Rusijos ir Ukrainos.

Ir dar nežinia, kas bus jam pasibaigus. Ar tai reiškia, kad net nedalyvaujant kare valstybė gali nukentėti? Taip. Ir ne tik nukentėti, bet ir sunkiai apsiginti.

Naujausias pavyzdys – Irano kaimyninės valstybės, kuriose yra JAV karinės bazės. Skeveldros lekia į gyventojus. Ir vis daugiau ženklų, kad karo Irane pabaiga bus panaši į „taiką“ Ukrainoje. Unikalus D.Trumpo vaidmuo.

Atskubėjęs Izraeliui į pagalbą, kuo jau neabejoja didelė dalis apžvalgininkų, neprognozuojamas „Amerika pirmiausia“ vadovas gali staiga tapti niekuo dėtu veikėju ir net tarpininku. Visi skaičiuoja dienas, kada D.Trumpas dar kartą ir galutinai paskelbs jau laimėjęs, o Hormūzo sąsiaurio, apie kurį jau žino net pradinukai, problemas esą tegu sprendžia Europa su NATO.

Beje, apie patį galingiausią pasaulyje saugumo aljansą D.Trumpas esąs vis prastesnės nuomonės.

Dėl to sunerimta ir Lietuvoje, ir net labiau nei dėl pasiklydusių dronų. Lietuvos užsienio politikos strategai, lyg nujausdami vis labiau gendančią D.Trumpo nuotaiką NATO atžvilgiu, vieni pirmųjų (kaip ir Ukraina) pasiūlė paramą naujo geopolitinio pasaulio žemėlapio formuotojui. Kiti NATO nariai kol kas elgiasi rezervuotai, nors yra ženklų, kad pozicija jau po kelių savaičių gali ryškiai keistis D.Trumpo naudai.

O ar keisis Lietuvos nuostatos dėl vis sparčiau legitimizuojamo Baltarusijos valdovo šiam jau ruošiantis vizitui į JAV?

Mano pasenusiu požiūriu, ES nereikėjo uždaryti trąšų tranzito tiek dėl šios produkcijos reikšmės pasaulyje, tiek dėl Baltarusijos vaidmens Europos ir Rusijos santykiuose (ideologizuota ES ekonominė politika yra žalinga pačiai organizacijai ir net gali ją sugriauti).

Nuolat kartojamas teiginys Lietuvoje, kad Baltarusija vos ne iš prigimties yra susijusi su Rusija, yra neteisingas.

Nėra tokios prigimties. Po kitų Baltarusijos prezidento rinkimų valdžioje bus kiti žmonės. Bus pripažinti ir patys rinkimai. Trąšos keliaus į pasaulį, bet Lietuvai negalvojant strategiškai, deja, ne per Klaipėdą.

Siūlyčiau Lietuvos vadovams neskubėti su pareiškimais.

Mečys Laurinkus. Vis dėlto kokia „droniados“ ateitis?