Aidas Gedvilas siekė nubraukti „Jozitai“ skirtą baudą

Parlamentaras A. Gedvilas neigia kovą publikuotame „Sienos“ tyrime pateiktą informaciją apie jo ryšius su degalinių tinklu „Jozita“ ir tvirtina Seime neveikęs šios įmonės naudai. Tačiau politiko veiksmai byloja priešingai. Mat būtent A. Gedvilas, kartu su J. Urbanavičiumi, aktyviai veikė ankstesnės kadencijos Seime ir siekė perrašyti įstatymą taip, kad jį pažeidusios įmonės būtų atleistos nuo solidžių baudų.

Negana to, visa tai vyko su ryškiu lobistinės įtakos šešėliu. Visų pirma, konservatoriaus J. Urbanavičiaus pateiktus pasiūlymus įstatymo projektui galėjo rengti degalinių tinklams atstovaujantis advokatas. Visų antra, tokių sprendimų aktyviai siekė Lietuviškų degalinių sąjunga – lobistinė organizacija, kurios veikloje ne vienus metus aktyviai dalyvavo pats A. Gedvilas. „Nemuno aušros“ parlamentaras, oficialiais Registrų centro duomenimis, ir dabar įvardijamas šios sąjungos tarybos nariu.

A. Gedvilas ir toliau tvirtina nesiekęs naudos „Jozitai“ bei teigia seniai atsiribojęs nuo Lietuviškų degalinių sąjungos. Savo ruožtu, degalinių tinklo vadovas ir savininkas Jonas Jokubauskis į klausimus apie įmonės ryšius su A. Gedvilu reagavo agresija ir keiksmažodžiais.

Ankstesniame tyrime „Siena“ atskleidė, kaip A. Gedvilo šeimos verslas „Jozitai“ pardavė dvi degalines Šiaulių krašte. Šios degalinės, ilgus metus valdytos politiko įmonės „Aidma“, vykstant A. Gedvilo ir jo buvusios žmonos skyryboms buvo perleistos jo sūnaus bendrovei „Soltekana“. O pastaroji 2016 m. abi degalines pardavė „Jozitai“ ir iš sandorio gavo 1,45 mln. eurų pajamų. Praėjus dviem savaitėms po sandorio, A. Gedvilas dalį šių pinigų įsidėjo į kišenę – paimdamas 365 tūkst. eurų paskolą iš „Soltekanos“. Apie paskolos grąžinimo aplinkybes politikas duomenų nepateikė.

Tapęs Seimo nariu, A. Gedvilas ne kartą ėmėsi iniciatyvos keisti Alternatyviųjų degalų įstatymą, aktualų „Jozitai“ ir kitoms degalų prekybos įmonėms. Tačiau po „Sienos“ tyrimo politikas kategoriškai neigė veikęs „Jozitos“ naudai ir tvirtino, kad jo parlamentinė veikla taip pat galėjo paliesti kitus degalinių tinklus.

„Su „Jozita“ neturiu jokių bendrų reikalų ir praktiškai neturėjau“, – žurnalistams Seime teigė A. Gedvilas.

Tačiau „Sienos“ surinkti duomenys rodo, kad parlamentaras tikrai veikė „Jozitos“ naudai, kartu su konservatoriumi J. Urbanavičiumi siekdamas perrašyti įstatymą ir atgaline data atleisti „Jozitą“ ir dar kelis rinkos žaidėjus nuo seniai paskirtų baudų.

Pagal Alternatyviųjų degalų įstatymą, degalų tiekėjai įsipareigoja užtikrinti, kad dalį jų parduodamos produkcijossudarytų degalai iš atsinaujinančių išteklių. Šie duomenys turi būti patvirtinti auditoriaus ir įrodyti, kad įstatyme numatyta biodegalų proporcija buvo pasiekta. 2023 m. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skyrė keturias baudas už šio reikalavimo nevykdymą.

Didžiausia 4,44 mln. eurų bauda skirta bendrovei „Energijos kodas“, kuri dar prieš metus degalus tiekė tiek „Jozitai“, tiek kitiems mažesniems degalinių tinklams. Tiesa, baudos paskyrimo dieną „Energijos kodas“ jau turėjo kitų problemų – įmonei buvo iškelta bankroto byla. O vėliau jos bankrotas pripažintas tyčiniu. VERT „Sienai“ nurodė, kad bauda sumokėta nebuvo – milijoninę sumą valstybės institucija siekia prisiteisti iš tuomečio „Energijos kodo“ vadovo.

Kitos baudos buvo kuklesnės: bendrovė „Sunergus“ nubausta beveik 167 tūkst. eurų suma, „Jozitai“ skirta 95,5 tūkst. eurų bauda, o degalinių tinklui „Alauša“ – apie 30 tūkst. eurų.

Kaip „Sieną“ informavo VERT, dalis nubaustų įmonių baudas ėmėsi ginčyti per teismus, o „Sunergus“ tai padarė sėkmingai. Bet buvo ir kitoks bandymas panaikinti baudas – ir tai vyko Seime.

2024 m. gegužę konservatorius J. Urbanavičius registravo du pasiūlymus Alternatyviųjų degalų įstatymo projektui. Savo pasiūlymais Seimo narys siekė pratęsti terminą, per kurį įmonės privalo VERT pateikti auditoriaus ataskaitas, patvirtinančias rinkai patiektų degalų rūšis ir kiekius, o taip pat – nustatyti, kad rinkos dalyviai būtų „atleidžiami nuo baudų, skirtų už neįvykdytus įsipareigojimus, sumokėjimo“, jei per pratęstą terminą įsigyja trūkstamą degalų iš atsinaujinančių išteklių kiekį.

Viename J. Urbonavičiaus siūlymus nagrinėjusiame Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje konservatorius prasitarė, kad siūlymai gimė verslininkų iniciatyva.

„Į mane kreipėsi verslo atstovai, tiesiog jie pateikė man informaciją apie gresiančias baudas, apie tai, kad negalima atidėti jų sprendimų. Tai dėl to ir aš užregistravau tą įstatymo pataisą tam, kad padiskutuotume ir pabandytume pagelbėti, kiek įmanoma, toms įmonėms“, – kalbėjo konservatorius.

Konkrečių verslo struktūrų jis tuomet neįvardijo. Tačiau abiejų J. Urbanavičiaus pateiktų dokumentų metaduomenys rodo, kad pirminis dokumentų savininkas yra advokatas Raivydas Rukštelė, atstovaujantis tiek VERT nubaustam degalinių tinklui „Alauša“, tiek lobistinei organizacijai – Lietuviškų degalinių sąjungai, tarp kurios narių yra ir „Alauša“.

Kalbėdamas su „Sienos“ žurnalistu, J. Urbanavičius neigė bendravęs su R. Rukštele dėl šio klausimo. Kaip advokato vardas ir pavardė atsidūrė jo teiktų pasiūlymų metaduomenyse – konservatorius paaiškinti negalėjo.

„Gal ir atsiuntė kažkokią medžiagą, tada mes tiesiog tą medžiagą vertinom, vertinom institucijų medžiagą, ir sudėjom tada į bendrą [dokumentą]. (...) Matyt, tokio viduriuko ieškojom. Nei aš turiu intereso, nei aš pažįstu tų įmonių. Tiesiog buvo tuo metu iškelta problema ir ją bandžiau spręsti diskusijos būdu“, – aiškino J. Urbanavičius.

Advokatas R. Rukštelė taip pat negalėjo paaiškinti, kaip jo sukurtas dokumentas tapo Seimo nario pasiūlymais. „Negaliu atsakyti. Gal kažkoks projektas panaudotas, nežinau“, – svarstė R. Rukštelė.

Paklaustas, kodėl nedeklaravo lobistinės įtakos savo parlamentinei veiklai, buvęs Seimo narys J. Urbanavičius tvirtino neprivalėjęs to daryti. Esą pasiūlymai gimė iš dialogo su verslo atstovais, o ne per jų tiesioginę įtaką.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Viktoras Fiodorovas laikosi kitokios nuomonės.

„Reikia tai deklaruoti ir pateikti „Skaidris“ sistemoje, kad toks kontaktas buvo ir kad šitas įstatymo projektas ar pasiūlymas yra gimęs po pokalbių ir diskusijų su tais žmonėmis.

Jeigu jis to nepadarė, turėjo būti kažkoks tyrimas tuo metu, kai jis dar ėjo pareigas Seime. Tiek VTEK, tiek Etikos komisijoje. Bet niekas to nepastebėjo tuo metu“, – „Sienai“ teigė V. Fiodorovas.

„Alaušos“ atstovas R. Rukštelė aktyviai dalyvavo J. Urbanavičiaus pasiūlymų svarstymuose Seimo Aplinkos apsaugos komitete. Visgi pats pasiūlymų autorius nebuvo toks pareigingas. Bet tuomet jį pavaduoti ėmėsi Aidas Gedvilas, piniginiais ryšiais susijęs su kitu nubaustu degalinių tinklu – „Jozita“.

Seimo kanceliarijos pateiktais duomenimis, 2024 m. birželio 10 d. Aplinkos apsaugos komitetas surengė atskirą posėdį J. Urbanavičiaus pasiūlymų svarstymui. Posėdį inicijavo tuometis komiteto vicepirmininkas Aidas Gedvilas.

Dabartinis „Nemuno aušros“ frakcijos narys ne tik sukvietė komiteto narius, verslo ir valstybinių institucijų atstovus, bet ir ėmėsi nešti J. Urbanavičiaus pasiūlymų vėliavą. Mat pats pasiūlymų autorius posėdyje nedalyvavo.

A. Gedvilas aktyviai palaikė J. Urbanavičiaus pasiūlymus, teigdamas, kad baudos „nekuria pridėtinės vertės“.

„Pirmiausia, ką mes turim padaryti, tai turime atsiprašyti ūkio subjektų, kurie tuos nepatogumus patiria. Antra, ką mes turime padaryti – nedelsiant imtis ir įvykdyti tuos pokyčius, kurie (...) visiems palengvintų tą darbą šioje srityje“, – kalbėjo A. Gedvilas.

Ne vienas posėdžio dalyvis parlamentarui priminė, kad J. Urbanavičiaus pasiūlymai leidžia VERT paskirtas baudas nubraukti atgaline data.

„Siūlymas skamba taip, kad neįvykdę įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte numatytų reikalavimų, atleidžiami nuo baudų. Jeigu pažiūrėtume į įstatymą, šie punktai apima 2022 ir 2023 metus. Mes visi žinome, kad įstatymas atgal negalioja. (...) Skaitant pažodžiui išeitų, kad mes svarstome atleisti nuo baudų tuos, kurie 2022 ar 2023 metais kažko nepadarė“, – teigė Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.

Tačiau A. Gedvilas neišgirdo tiek jos, tiek kitų posėdžio dalyvių argumentų apie prieš metus paskirtų baudų nubraukimą ir toliau ragino pritarti J. Urbanavičiaus pasiūlymams.

Seimo narys nedeklaravo jokio savo ryšio su „Jozita“, kuriai paskirtą 95 tūkst. eurų baudą J. Urbanavičiaus pasiūlymai būtų nubraukę atgaline data. Raštu pateiktame komentare jis nurodė to ir neprivalėjęs deklaruoti – esą 2016 metų sandoris su „Jozita“ jo dabartinei veiklai įtakos neturi.

„2024 m. svarstyti Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimai nebuvo skirti panaikinti konkrečiai UAB „Jozita“ ar bet kuriai kitai įmonei jau paskirtų baudų. Buvo sprendžiama sisteminė degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių reguliavimo problema <...> jei tokie pakeitimai galėtų turėti įtakos konkrečioms įmonėms, tai būtų bendro pobūdžio reguliavimo pasekmė, galiojanti visam sektoriui.

Bandymas sieti mano poziciją 2024 m. teisėkūros procese su 2016 m. įvykusiu verslo sandoriu yra nepagrįstas. Po šio sandorio buvo nutraukti visi ryšiai su atitinkamu sektoriumi – nedalyvauta nei verslo veikloje, nei susijusių organizacijų valdyme“, – teigė A. Gedvilas.

Visgi A. Gedvilas ryšį turi ne tik su „Jozita“ – jis taip pat susijęs ir su Lietuviškų degalinių sąjunga.

Savo interesų deklaracijoje A. Gedvilas nurodo buvęs Lietuviškų degalinių sąjungos „garbės nariu“ iki 2019 metų. Registrų centro duomenimis, Seimo narys ir dabar yra šios lobistinės organizacijos taryboje, nors pati sąjunga tarybos sudėtį savo svetainėje skelbia be parlamentaro pavardės.

Lietuviškų degalinių sąjunga taip pat dalyvavo J. Urbanavičiaus pasiūlymų svarstymuose ankstesnės kadencijos Seime. Ši organizacija dalyvavo ir šioje kadencijoje vykusiuose procesuose, susijusiuose su Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimais. Pavyzdžiui, svarstymuose Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje, kuriai pirmininkauja A. Gedvilas. Beje, bent viename komisijos posėdyje Lietuviškų degalinių sąjungai atstovavo jau minėtas advokatas R. Rukštelė.

Anot „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovės Ingridos Kalinauskienės, A. Gedvilo ryšys su lobistine organizacija kelia daug klausimų.

„Jeigu Seimo narys iš tiesų eina [Degalinių sąjungos] tarybos nario pareigas, tai yra rimtesnė problema negu atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pagal Seimo statutą [jis] negali tokių pareigų užimti. Tai čia yra pakankamai svarus klausimas, nes Lietuviškų degalinių sąjunga yra verslo asociacija ir yra registruotų lobistų sąraše. Seimo nario veikla visiškai nedera su tokia veikla“, – kalbėjo I. Kalinauskienė.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas V. Fiodorovas pažymi, kad parlamentarams reikėtų atidžiai vertinti savo ryšius – tiek per sandorius, tiek per esamas ar buvusias narystes verslo organizacijose.

„Jeigu turi interesą, turi arba jisai, arba jo aplinka akcijų šiame versle, jeigu pats yra dalyvavęs šitos organizacijos veikloje (...) – tai Seimo nariui rekomenduotina nusišalinti, nes vienokį ar kitokį interesą jis ten gali turėti“, – svarstė V. Fiodorovas.

Savo ruožtu, A. Gedvilas teigia, kad jo pavardė aktualiame Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos narių sąraše – nesusipratimas. Parlamentaras tvirtina, kad jo ryšys su Lietuviškų degalinių sąjunga tikrai nutrūko – ir net anksčiau nei jo paties deklaruotais 2019-aisiais.

„Aš nesu Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos narys ir nedalyvauju šios organizacijos veikloje nuo 2016 metų, kai buvo parduotas šeimos verslas. Po šio sandorio buvo nutraukti visi ryšiai su naftos sektoriumi ir pasitraukta iš asociacijos valdymo organų“, – raštu pateiktame komentare nurodė Seimo narys.

Politikas tvirtina neturėjęs jokios prievolės nusišalinti nuo Alternatyviųjų degalų įstatymo svarstymo.

Dėl A. Gedvilo veikimo siekiant per įstatymą panaikinti degalų prekybininkams skirtas baudas kreipėmės ir į degalinių tinklo „Jozita“ savininką bei vadovą Joną Jokubauskį. Tačiau verslininkas pasirinko ne atsakinėti į klausimus, o užsipulti „Sienos“ žurnalistą.

„Ar tu esi prokuroras, ar kas? Kas tu esi toksai?“ – klausimu į klausimą atsakė J. Jokubauskis.

Sulaukęs atsakymo, kad kalbasi su žurnalistu, „Jozitos“ savininkas žodžių nesirinko.

„Tu šūds i nieks! Šūds i nieks!“ – rėkė J. Jokubauskis.

„Jozitos“ vadovas nenurodė, ar įmonė sumokėjo VERT paskirtą baudą, o į kalbas apie A. Gedvilą apskritai nesileido. „Aš aną užmiršęs esu“, – tepasakė J. Jokubauskis.

Dar kartą mėginant paklausti apie A. Gedvilo veiklą palaikant „Jozitai“ naudingus Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimus, pašnekovas nutraukė pokalbį ir padėjo ragelį.

Ankstesniame tyrime „Siena“ atskleidė, kaip A. Gedvilas, dar valdydamas degalinių verslą Šiaulių krašte, pasistatė prabangią rezidenciją Vilniuje, Valakampių rajone. Statybas finansavo A. Gedvilo bendrovė „Aidma“ – ta pati įmonė, kuri valdė dvi vėliau „Jozitai“ parduotas degalines Šiaulių krašte.

„Sienos“ gauti dokumentai rodo, kad statybos vykdytos pagal jungtinės veiklos sutartį. Pagal ją, pusė pastato turėjo atitekti „Aidmai“ ir tapti įmonės biuru. Tačiau nieko panašaus nenutiko – ištaiginga 470 kvadratinių metrų rezidencija su sodu ir fontanu tapo A. Gedvilo nuosavybe.

Vėliau politikas šį turtą padovanojo sūnui, tačiau, kaip rodo viešai prieinama informacija, toliau juo naudojosi.

„Siena“ taip pat atskleidė, kad A. Gedvilas 2016 m. turėjo iš nuosavų lėšų grąžinti milijonines skolas su juo susijusioms įmonėms. Didžiąją dalį šių prievolių jis prisiėmė pagal teismo patvirtintą skyrybų su buvusia žmona sutartį. Ir nors didžiulės skolos dingo iš įmonių balanso eilučių – viešai skelbiamose A. Gedvilo turto deklaracijose nebuvo tiek lėšų, kad pakaktų visų šių skolų grąžinimui.

Kaip buvo padengti milijoniniai įsipareigojimai – A. Gedvilas nepaaiškino.

Remiantis „Sienos“ atskleista informacija, Generalinė prokuratūra inicijavo ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto praturtėjimo ir neteisingų duomenų apie turtą ar pajamas pateikimo. Ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Su portalu Lrytas susisiekęs A. Gedvilas teigė, jog pateikta informacija neatitinka tikrovės. Taip pat pareiškė, kad Š. Černiauskas 2026 m. kovo 26 d. gavo išsamius atsakymus dėl straipsnyje nagrinėjamų temų bei raštišką prašymą juos paskelbti neredaguotus ir visa apimtimi, tačiau to nepadarė. Pateikiame A. Gedvilo atsakymus.

Pateiktas klausimas grindžiamas prielaidomis, kurios neatitinka faktinių aplinkybių, todėl pirmiausia būtina jas patikslinti ir atsakyti nuosekliai.

Visų pirma, 2024 m. svarstyti Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimai nebuvo skirti panaikinti konkrečiai UAB „Jozita“ ar bet kuriai kitai įmonei jau paskirtų baudų. Buvo sprendžiama sisteminė DAEI (degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių) reguliavimo problema – audito ataskaitų pateikimo ir DAEI vienetų įsigijimo terminų nesuderinamumas. Esama tvarka sudaro situaciją, kai įmonės apie trūkumus sužino jau pasibaigus terminui juos ištaisyti, todėl automatiškai patenka į sankcijų taikymo mechanizmą. Teikti pasiūlymai – tiek dėl terminų pratęsimo, tiek dėl audito ankstinimo – buvo skirti šiai reguliavimo spragai pašalinti ir taikomi visiems rinkos dalyviams, o ne vienam subjektui.

Antra, net jei tokie pakeitimai galėtų turėti įtakos konkrečioms įmonėms, tai būtų bendro pobūdžio reguliavimo pasekmė, galiojanti visam sektoriui. Be to, įstatymai negalioja atgaline tvarka, todėl teiginiai apie siekį panaikinti jau paskirtas baudas neatitinka teisinės realybės.

Trečia, mano vaidmuo šiame procese buvo susijęs su parlamentinių funkcijų vykdymu. Komiteto posėdžių darbotvarkę formuoja komiteto pirmininkas, o mano, kaip išvadų rengėjo, pareiga buvo įsigilinti į svarstomą projektą ir pateikti argumentuotą vertinimą. Tai yra įprasta Seimo nario veikla, o ne išskirtinis veiksmas kieno nors naudai.

Ketvirta, bandymas sieti mano poziciją 2024 m. teisėkūros procese su 2016 m. įvykusiu verslo sandoriu yra nepagrįstas. Po šio sandorio buvo nutraukti visi ryšiai su atitinkamu sektoriumi – nedalyvauta nei verslo veikloje, nei susijusių organizacijų valdyme. Tarp šių įvykių buvo praėjęs beveik devynerių metų laikotarpis, todėl nėra jokio aktualaus, tiesioginio ar tęstinio privataus intereso.

Penkta, interesų konfliktas pagal galiojantį teisinį reguliavimą konstatuojamas tik tada, kai egzistuoja konkretus, tiesioginis ir aktualus privatus interesas. Šiuo atveju tokio intereso nebuvo: svarstytas reguliavimas buvo bendro pobūdžio, nesusijęs su individualiu sprendimu konkrečiam subjektui, o mano ankstesni verslo santykiai buvo pasibaigę ir nesukūrė jokio tęstinio ryšio.

Šešta, nusišalinimo pareiga kyla tik esant realiam interesų konfliktui. Kadangi šiuo atveju nebuvo nei tiesioginio, nei aktualaus privataus intereso, nebuvo ir pagrindo nusišalinti. Priešingas aiškinimas reikštų nepagrįstą Seimo nario dalyvavimo teisėkūroje ribojimą.

Septinta, teisėkūros procese yra įprasta remtis ekspertų, teisininkų ar sektoriaus atstovų pateikiama informacija, ypač kai kalbama apie techniškai sudėtingą reguliavimą. Seimo nario pareiga – vertinti pasiūlymus pagal jų turinį, identifikuoti reguliavimo spragas ir, esant poreikiui, siūlyti ar palaikyti sprendimus, kurie gerina teisinio reguliavimo kokybę.

Apibendrinant pažymėtina, kad jūsų minimu atveju buvo sprendžiama sisteminė teisinio reguliavimo problema, pasiūlymai buvo bendro pobūdžio ir taikomi visam sektoriui, o jokio tiesioginio ar aktualaus privataus intereso nebuvo. Todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, kad buvo supainioti viešieji ir privatūs interesai.

Į klausimą, ar žinojau, kad Raivydas Rukštelė rengė Justino Urbanavičiaus pasiūlymus, atsakau aiškiai – nesu įgaliotas komentuoti kito Seimo nario teisėkūros proceso, jo pasirinktų konsultantų ar techninių sprendimų rengimo aplinkybių.

Kartu svarbu pabrėžti esminį dalyką: teisėkūros procese ekspertų, teisininkų ar sektoriaus atstovų įsitraukimas yra įprasta ir teisėta praktika, ypač kalbant apie sudėtingą, techninį reguliavimą, kaip šiuo atveju Alternatyviųjų degalų įstatymas. Todėl pats faktas apie tai, kas galėjo prisidėti prie pasiūlymų formulavimo, savaime nėra nei pažeidimas, nei interesų konflikto požymis.

Mano pozicija svarstant šiuos pasiūlymus buvo grindžiama ne tuo, kas juos rengė, o jų turiniu. Buvo sprendžiama akivaizdi sisteminė problema – audito terminų ir DAEI vienetų įsigijimo terminų nesuderinamumas, dėl kurio įmonės apie trūkumus sužinodavo jau nebeturėdamos galimybės jų ištaisyti. Tai yra reguliavimo kokybės klausimas, aktualus visiems rinkos dalyviams, o ne vienam subjektui.

Be to, teisėkūros procese buvo pateikti keli skirtingi pasiūlymai iš skirtingų Seimo narių, siūlantys alternatyvius sprendimus tai pačiai problemai išspręsti. Tai patvirtina, kad buvo sprendžiama ne individuali situacija, o platesnė sisteminė spraga.

Seimo nario pareiga tokiais atvejais yra vertinti pasiūlymus pagal jų esmę, analizuoti reguliavimo logiką ir, esant poreikiui, palaikyti sprendimus, kurie gerina teisinį aiškumą ir proporcingumą. Todėl mano pozicija buvo susijusi su teisėkūros turiniu ir siekiu ištaisyti netinkamai veikiančią sistemą, o ne su tuo, kas konkrečiai formuluoja vieną ar kitą pasiūlymą.

Į šį klausimą būtina atsakyti labai aiškiai – pati prielaida apie nusišalinimo pareigą šiuo atveju yra nepagrįsta.

Pirmiausia, aš nesu Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos narys ir nedalyvauju šios organizacijos veikloje nuo 2016 metų, kai buvo parduotas šeimos verslas. Po šio sandorio buvo nutraukti visi ryšiai su naftos sektoriumi ir pasitraukta iš asociacijos valdymo organų. Nuo to laiko nėra jokio tęstinio santykio, kuris galėtų sukurti privačių interesų konfliktą. Todėl pats klausimo pagrindas neatitinka faktinių aplinkybių.

Antra, nusišalinimas teisėkūroje nėra taikomas pagal prielaidas, interpretacijas ar viešojoje erdvėje formuojamą įspūdį. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą jis taikomas tik tada, kai egzistuoja konkretus, tiesioginis ir aktualus privatus interesas nagrinėjamame klausime. Šiuo atveju tokio intereso nebuvo: svarstyti įstatymo pakeitimai buvo bendro pobūdžio, skirti visam sektoriui, o ne konkrečiai įmonei ar siaurai interesų grupei.

Trečia, pats teisėkūros turinys aiškiai rodo, kad buvo sprendžiama sisteminė problema – DAEI sistemos veikimas, audito ir įpareigojimų įvykdymo terminų nesuderinamumas, dėl kurio įmonės apie trūkumus sužino jau pasibaigus terminui juos ištaisyti. Todėl buvo teikiami skirtingi pasiūlymai – tiek dėl terminų pratęsimo, tiek dėl audito ankstinimo. Tai patvirtina, kad klausimas buvo struktūrinis ir aktualus visiems rinkos dalyviams, o ne vienam subjektui.

Ketvirta, mano vaidmuo šiame procese buvo išvadų rengėjo. Tai suponuoja pareigą analizuoti teisės aktų projektus ir pateikti argumentuotą vertinimą. Komiteto darbotvarkės neformavau – ją sudaro komiteto pirmininkas. Dalyvavimas diskusijose ir pozicijos išsakymas yra tiesioginė Seimo nario pareiga, o ne pasirinktinė veikla, nuo kurios galima nusišalinti nesant tam teisinio pagrindo.

Penkta, svarbu pabrėžti, kad Seimo narys nėra pasyvus teisėkūros proceso stebėtojas. Jo pareiga – identifikuoti reguliavimo spragas, vertinti pasiūlymus ir siekti kokybiško teisinio reguliavimo, ypač tais atvejais, kai kalbama apie techniškai sudėtingas sritis. Mano pozicija buvo grindžiama būtent šiuo principu – siekiu ištaisyti nelogišką ir disproporcingą reguliavimą, o ne kokiu nors asmeniniu interesu.

Galiausiai, bandymai sieti 2024 m. teisėkūros procesą su 2016 m. verslo sandoriu neatitinka nei faktinės, nei teisinės logikos. Tarp šių aplinkybių yra ilgas laiko tarpas, nėra jokių tęstinių ryšių, o pats reguliavimas buvo bendro pobūdžio. Vien chronologinis faktų sugretinimas nesukuria interesų konflikto.

Todėl nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo nusišalinti – ne todėl, kad to nenorėta padaryti, o todėl, kad tam nebuvo objektyvaus pagrindo.