Seimo kultūros komitete trečiadienį surengti nacionalinio transliuotojo pataisų klausymai. Susirinkę įvairių sričių ekspertai pateikė savo vertinimus. Komitetas konservatorių reikalavimu dviejų universitetų buvo paprašęs ekspertinės išvados.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) vardu LRT įstatymo pakeitimų vertinimą pirmoji pateikė konstitucinės teisės ekspertė, profesorė T. Birmontienė, kuri pareiškė, kad naujosios pataisos – dar blogesnės, nei pirmos, o jų padarinių ji nenorėtų susapnuoti net blogiausiame sapne.
„Projektas, kurį žiūrėjau ir dėl kurio komiteto prašymu rašiau savo nuomonę, turiu pasakyti, mane labai nuliūdino. Dabar projektas atrodo prastesnis nei tas, kuris buvo. Tai šiek tiek liūdna“, – konstatavo T. Birmontienė.
LRT įstatymo procesą laiko klampinimu: niekas nepasikeitė – norima padaryti valstybinę televiziją
Profesorė tvirtino, kad keičiant su LRT susijusį teisinį reguliavimą, būtina atsižvelgti į seniau priimtus Konstitucinio Teismo (KT) nutarimus, kuriuose yra plačiai ir aiškiai pasisakoma apie LRT vaidmenį ir nepriklausomumą. To ji pasigedo valdančiųjų projekte.
„Esminė problema, kodėl šis projektas neturėtų būti priimtas, o turėtų būti iš esmės koreguojamas – neišlaikyta esminė taisyklė, kad ordinarinis teisinis reguliavimas turi atitikti konstitucinę doktriną, kitaip tariant, pačios Konstitucijos nuostatas.
Konstitucinis Teismas dar 2006 m., vėliau – 2019 ir 2020 m. priėmė atitinkamus nutarimus, kuriuose aiškino nacionalinio visuomeninio transliuotojo konstitucinę misiją, įvardijo nacionalinį transliuotoją kaip konstitucinę instituciją, ir jo misiją kaip konstitucinę instituciją. Manyčiau, kad projektas neatitinka esminių kertinių nuostatų“, – kalbėjo ji.
T. Birmontienė atkreipė dėmesį, kad Seimo darbo grupės parengtame įstatymo projekte LRT misija suformuluota gerokai siauriau, nei išdėstyta KT doktrinoje. Nacionalinis visuomeninis transliuotojas KT doktrinoje įvardijamas kaip turintis konstitucinį statusą, o jo misija negali būti tapatinama su kitų rinkos dalyvių misija.
Dabar parengtame įstatyme sakoma, kad LRT misija yra „užtikrinti visuomenės teisę į patikimą, objektyvią ir įvairiapusę informaciją, nuomonių įvairovę, sudaryti laisvos viešosios diskusijos sąlygas ir prisidėti prie lietuvių kalbos bei nacionalinės kultūros išsaugojimo ir plėtros, darant turinį prieinamą visuose regionuose ir įvairioms gyventojų grupėms“.
Profesorė misijos apibrėžime pasigedo demokratijos stiprinimo, pagarbos teisei ir kitų vertybių.
„Manyčiau, kad būtina atsižvelgti, bandant apibrėžti, nustatyti, kokia ta misija yra. Įstatymo projekto rengėjai nelabai įvertino, kad misija – ne tik gražūs žodžiai, bet tai taip pat yra ir šios misijos įgyvendinimas. O šios misijos įgyvendinimas yra absoliučiai susijęs su visuomeninio transliuotojo nepriklausomumu“, – aiškino T. Birmontienė.
Susiję straipsniai
KT savo nutarimuose nacionalinio transliuotojo misiją apibrėžia kaip įpareigojimą nacionaliniu lygmeniu skleisti visuomenei informaciją, puoselėti konstitucines ir bendras žmogiškąsias vertybes, ginti nacionalinius interesus, stiprinti demokratiją, ugdyti pilietiškumą, pagarbą teisei, visuomenės atvirumą ir toleranciją, puoselėti kalbą ir kultūrą, užkirti kelią dezinformacijai.
Įgyvendinant šią misiją LRT veikla turi būti grįsta pliuralistinės demokratijos, objektyvumo, nešališkumo, pagarbos žmogaus orumui ir jo teisėms principais.
Nacionalinio transliuotojo nepriklausomumas, pasak profesorės, turi būti suprantamas ir kaip institucinis, ir kaip redakcinis, t.y., kad valdžios atstovai, kiti pareigūnai negalėtų kištis į LRT veiklą. Ir vienam, ir kitam aspektui projekte ji įžvelgia daugybę trūkumų.
T. Birmontienė akcentavo, kad naujuoju projektu valdžios institucijoms būtų sudaromos prielaidos kištis į nacionalinio transliuotojo veiklos organizavimą, o taip gali būti pažeistas visuomeninio transliuotojo redakcinis nepriklausomumas. Anot jos, siūlomas naujas reguliavimas „iš esmės yra cenzūra arba tiesiog kišimasis į tam tikrą turinį, kuris yra transliuojamas“.
„Tuose pakeitimuose, kurie lyg anksčiau startuos, nesimato, bet 13 straipsniu, kai keičiama ir išdėstoma visa redakcija, štai atsiranda tokių dalykų. Aš galvoju, kad gal čia buvo tiesiog neapsižiūrėta. Nemanau, kad norima mus suklaidinti ir galvoti, jog tų nuostatų nėra. Jos visiškai, absoliučiai nedera ir turėtų būti pašalintos“, – įsitikinusi profesorė.
Konstitucinės teisės ekspertė stebėjosi ir siekiu visą galią sutelkti LRT Tarybos rankose: ji galės pati pasiskirti siūlomą steigti Valdybą, prižiūrės LRT direktorių, be to, 15 žmonių komandai aptartauti reikės biuro su papildomais darbuotojais, o tai brangiai kainuos.
„Taip, kaip dabar čia siūloma, apskritai turime dvi LRT. Viena LRT bus padidinta jau iki 15 narių Tarybos, dar penki – Valdyba, kadangi Taryba renka Valdybą. Kaip mažasis Seimas“, – kalbėjo T. Birmontienė.
Ji mano, kad Tarybai turint tokius įtakos svertus, surasti, kas norėtų tapti LRT generaliniu direktoriumi, bus praktiškai neįmanoma: „Tai biurokratizuos ir sudarys vidinę cenzūrą. Vidinę institucinę cenzūrą.“
„Nežinau, kaip reaguoja Taryba, bet jeigu ji pasižiūrėtų, kokia darbų apimtis jai siūloma, sakote, kad ji susitinka vieną kartą per mėnesį? Atsiprašau, kolegos. Ji turėtų juodai dirbti kiekvieną dieną. Iš esmės turėtų būti stacionarinė institucija.
Pasižiūrėkime, kiek punktų – 27-30. Prirašyti du lapai jos kompetencijos, kurios anksčiau ji neturėjo. Kokia ta kompetencija? Ji, suprask, dar ir teisėtumą tikrins. Tai kas čia – prokuratūra ar teismas? Kokios čia kompetencijos yra perteiktos?
Tokią struktūrą, kurią siūlo projektas, vertinu kaip biurokratinę, pažeidžiančią institucinį nepriklausomumą ir apskritai nežinau, iš kokių lėšų mes čia taip išpūsime“, – kritikavo profesorė.
Valdyba, anot jos, taps antruoju priežiūros elementu, kuris dar labiau didins generalinio direktoriaus kontrolę. Valdybos steigimas, kaip nurodė T. Birmontienė, galimas, bet tikrai ne toks, koks siūlomas projekte.
„Tai yra du prievaizdai visai administracijai, kurie dirba ir apskritai, kai pasižiūrėjau į Tarybą, ji to generalinio direktoriaus net nematys, ji jį tik prižiūrės. Jeigu anksčiau dar buvo parašyta, kad kažką generalinis direktorius daro jos teikimu, tai šiuo metu jis jai visiškai nereikalingas. Valdyba perima dalį funkcijų. Tokios biurokratinės sistemos, akivaizdu, būti negali. Gal Valdyba ir turi būti, bet tikrai ne tokia“, – dėstė konstitucinės teisės ekspertė.
Ji mano, kad siūlymas didinti Tarybos narių skaičių irgi nėra toks jau geras, nes Taryba bus per didelė ir nebus nepriklausoma, politikų atstovavimas bus tik dar labiau stiprinamas.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad ir ankstesniame reguliavime buvo taip vadinamas (Tarybos narių, – aut. past.) atšaukimo institutas. Jo neturėtų būti. Koks gi tai yra nepriklausomumas, jeigu tave deleguojanti institucija gali atšaukti?“ – klausė T. Birmontienė.
„Dėl generalinio direktoriaus – kolegos, sakyčiau, tai yra akivaizdus asmeniškumas ir bandymas prirašyti visko, ko gali būti. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad LRT vis tik yra nacionalinis visuomeninis transliuotojas, konstitucinė institucija. Jeigu mes žiūrime į valdymo institucijas, galimybę atleisti (generalinį direktorių, – aut. past.) nepasibaigus kadencijai, taip pat turėtume vertinti (...), kad tai turėtų būti ne bet kokios, o tik išimtinės priežastys“, – teigė profesorė.
Kas liečia generalinio direktoriaus atleidimo priežastis, pasak jos, turėtų būti atsigręžiama į europinius išaiškinimus, nes dabartiniame projekte išdėstytos nuostatos kertasi su tam tikrais Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) principais, Venecijos komisijos požiūriu.
„Du kriterijai: sąlygos turėtų būti absoliučiai išimtinės, nes jei iš tikrųjų paaiškėja, kad žmogus neturi diplomo ar yra padaręs nusikaltimą, toks žmogus turbūt neturėtų tęsti pareigų, bet tai yra išimtinės aplinkybės, kurios turėtų būti nurodytos. Reguliavimas irgi negali būti toks retroaktyvus“, – tvirtino T. Birmontienė.
Be kita ko, ji pastebėjo, kad norimos įvesti naujos nuostatos neturėtų būti taikomos dabar pareigas einančiai nacionalinio transliuotojo direktorei.
„Mes tapsime tarptautinių apkalbų objektu“
Pastabas išsakiusi T. Birmontienė sulaukė ir politikų klausimų. Konservatorius Vytautas Juozapaitis prašė profesorės vertinimo dėl Venecijos komisijos išvadų. Jo teigimu, jų nepaisydami galime prisižaisti iki tokio lygio, kad Europos Komisija (EK) uždarys savo finansavimo šaltinius.
„Žinote, man ne tik nejauku, bet man šiek tiek graudu. Visų pirma, noriu pasakyti – šitiek metų Lietuva, kad ir įvairiai diskutuodama – sutardama, nesutardama – bet į Venecijos komisiją nebuvo kreipiamasi. Vis tiek demokratinis procesas vyko.
Kai buvau ir KT teisėja, tai buvo rodoma kaip tam tikras pavyzdys, kad vis tik yra valstybės, kurios nesulaukia per didelio susidomėjimo ir kritikos.
Manyčiau, kad tai nėra gerai. Mes ateiname į tą ribą, kuri, man atrodo, yra pavojinga. Jeigu mes pradėsime nepaisyti savo, Lietuvos Respublikos, Konstitucijos, KT formuojamos doktrinos, kas yra absoliučiai privaloma, tarptautinės institucijos mus įmes į orbitą su vengrais, slovakais, lenkais... Mes tapsime tarptautinių apkalbų objektu“, – įspėjo T. Birmontienė.
Konstitucinės teisės ekspertė prognozavo, kad Lietuva, priėmusi tokį įstatymo projektą, gali atsidurti Europos Teisingumo Teisme.
„Blogiausiame sapne nenorėčiau susapnuoti“, – neslėpė ji.
Demokratė Rima Baškienė norėjo sužinoti, kaip profesorė mato valdančiųjų skubėjimą kuo greičiau priimti LRT pataisas. Projekto svarstymo stadija turėtų įvykti jau kitą savaitę.
„Man tai apskritai yra nesuvokiama. Pasakysiu atvirai. Šiais laikais Seimas turi tiek daug (spręstinų problemų, – aut. past.) – ekonominė situacija, geopolitinė situacija, tiek daug problemų turime, ir staiga krentame, randame darbo, (politikai) skubos ir neskubos tvarka pradeda auklėti visuomeninį transliuotoją.
Politikų noras gražiai atrodyti man yra visiškai nesuprantamas. Eidamas į politiką, turi prisiimti, kad tave kritikuos visi, matys nebūtinai taip gražiai, kaip tu norėtum. Ar tai yra politinis nepatyrimas? Ar asmeniniai klausimai? Sunku pasakyti. Nesu politologė.
Kovoti su žodžio laisve, sukelti visą Lietuvą (...) yra diagnozė tai situacijai, kuri susiformavo. Čia mūsų, kaip rinkėjų, atsakomybė“, – apgailestavo T. Birmontienė.
Pasak jos, demokratinės sistemos visada ieškojo, kaip apsaugoti savo vertybes, „tai ir mums reikėtų labai rimtai į tai atsižvelgti“.
„Norėčiau priminti antikinį pavyzdį: visa mūsų demokratija, demokratijos principai, respublikos principai yra kildinami iš Antikos, Atėnų. Norėčiau pasakyti, kad ir konstitucinė kontrolė, ir tai, jog negalima bet kokio projekto siūlyti, senovės Graikijoje, Atėnuose, jeigu siūlai įstatymo projektą, kuris neatitinka demokratijos ir respublikos principų, tau gresia rimta atsakomybė, net pilietybės atėmimas. Akivaizdu, kad bet kuri demokratinė sistema turi turėti institutą, kaip apginti savo demokratiją“, – pažymėjo profesorė.
Konservatorius Vytautas Kernagis pacitavo T. Birmontienės žodžius apie blogiausią sapną, teiraudamasis, kaip jis atrodytų, jei šios pataisos būtų priimtos, o netrukus po to – atleista dabartinė generalinė direktorė, kurią valdantieji pakeistų savo kandidatu.
„Tada pabandyčiau nesapnuoti. Ką gi mes tada turėsime? Ginčus KT, procesas sutriks, prasidės teisminiai ginčai, tas atleidimas nukeliaus net iki EŽTT. EŽTT dar išmokėsime didelius pinigus, jeigu toks atleidimas įvyks.
Antra, virs visa visuomenė. Įsivaizduoti ir manyti, kad čia priimsime ir visi nusiramins – tikrai šitaip nebus. Tikrai Lietuva nėra tokia valstybė, žmonės į tuos dalykus tikrai taip lengvai nežiūrės“, – mano profesorė.
„Ar mums reikia ieškoti tokio populiarumo? Ar galima taip parklupti lygioje vietoje? Tai yra absoliučiai nesuvokiama“, – griežtai pasisakė ji.
„Tokio teisinio reguliavimo, tokios teisėkūros, kurią matau LRT kontekste, per visus šiuos metus neteko matyti. Tikiuosi, kad užteks proto ar supratimo, galų gale, pagarbos Konstitucijai nepriiminėti tokio projekto“, – savo pasisakymą užbaigė ekspertė.
Kas siūloma?
Seimas po pateikimo kovo mėnesį pritarė darbo grupės parengtam LRT įstatymo pataisų projektui. Už jį balsavo 67 Seimo nariai, 31 pasisakė prieš, o dar 6 parlamentarai susilaikė.
Naujame LRT įstatymo pataisų projekte numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.
LRT taryba būtų sudaroma iš 15 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų šešerių metų kadencijai. Kaip ir pagal šiuo metu galiojančią tvarką, keturis jų deleguotų prezidentas, keturis – Seimas.
Projekte taip pat numatyta, kad nuo 2028-ųjų galėtų įsigalioti naujas valdymo organas – Valdyba, į kurią penkerių metų kadencijai penkis narius skirtų Taryba. Valdyba vykdytų strategijos įgyvendinimo, organizacinio, finansų ir ūkinio valdymo klausimus.
Valdybos nariais galėtų būti skiriami nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamojo darbo ar veiklos valdymo patirtį.
Projekte nuspręsta palikti ir šiuo metu galiojančią nuostatą, kuri numato, kad generalinio direktoriaus atleidimui dėl nepasitikėjimo reiktų dviejų trečdalių Tarybos narių balsų, tačiau LRT taryba galėtų pati pasirinkti, kokiu būdu balsuoti – atvirai ar slaptai.
Taip pat siūloma, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti nušalintas nuo pareigų, dar nepasibaigus jo kadencijai, jeigu jis netinkamai atliktų savo pareigas, pažeistų viešąjį interesą, padarytų šiurkščius tarnybinius nusižengimus arba nebeatitiktų nepriekaištingos reputacijos kriterijų.