„Kritika, kurią buvo išsakiusios įvairios organizacijos. Arba, sakykime, iš pradžių pastabas ar tam tikrus nuogąstavimus – jos buvo svarbios, niekas dėl to neturi abejonių. Kaip valstybė esame labai aukštai vertinama žiniasklaidos laisvės reitinguose (...) Tie pranešimai apie tai, kad mes jau čiuožiame atgal – jie neturi pagrindo“, – „Žinių radijui“ teigė K. Budrys.
„Turėtume atsižvelgti į mums siunčiamus tam tikrus signalus. Kai tai yra politiniai vertinimai, kai yra priimamos tam tikros deklaracijos, turiu galvoje ir Europos Parlamento rezoliuciją, tai yra vienas dalykas ir turiu skepsio tame. (...) Kai tai yra komisijos, kurios yra įgaliotos ir ekspertiniu lygiu vertinti įstatymų leidybą, tai yra visai kas kita.
Turiu galvoje Venecijos komisijos išvadas. Žinoma, kad tai reikia turėti omeny ir atsižvelgti. Lietuva neturi prabangos sukelti abejones dėl demokratijos principų ir žiniasklaidos laisvės. Esu įsitikinęs, kad bus užtikrinta ir viena, ir kita“, – akcentavo jis.
Susiję straipsniai
Kaip skelbta, trečiadienį prie Seimo vyko protestas prieš naująsias LRT įstatymo pataisas. Į protestą „Šalin rankas nuo laisvo žodžio! Nepasiduosime“ susirinko apie 10 tūkst. žmonių.
Kovą Seimas po pateikimo pritarė darbo grupės parengtam LRT įstatymo pataisų projektui.
Naujame įstatymo pataisų projekte numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.
Pataisas rengusi darbo grupė numatė, kad „LRT naudojamuose kanaluose ir LRT interneto svetainėje be Tarybos leidimo neleidžiama veikti kitoms žiniasklaidos priemonėms. Asmenys, kurie valdo ar yra vieši kitų žiniasklaidos priemonių atstovai, gali dalyvauti LRT turinyje tik pagal LRT tarybos patvirtintas redakcinės politikos sąlygas, deklaravę interesų konfliktus“.
Naująsias LRT įstatymo pataisas Venecijos komisija vertina skubos tvarka.
ELTA primena, kad pernai gruodį valdančiųjų atstovai Seime siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos. Tiesa, opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
Šis projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Protesto iniciatoriai tuomet teigė, kad Seimo valdančioji koalicija dirba prieš valstybę, bet anksčiau ar vėliau esą turės išgirsti protestuotojus. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas. Po kritikos sulaukusių siūlymų buvo nuspręsta pristabdyti pataisų svarstymą skubos tvarka, Seimo pirmininkas Juozas Olekas subūrė darbo grupę, kurioje buvo parengtas atnaujintas pataisų projektas.