„Dirbame su savo nuolatine atstovybe, kad ES Taryboje šis klausimas būtų keliamas tiek procedūriškai, tiek politiškai.
Aš negaliu sau leisti sėdėti prie stalo ir aptarinėti Lietuvos gyvybiškai svarbius interesus liečiančių klausimų su žmonėmis, kurie po to pasiėmę ragelį raportuoja viską priešininkams“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė K. Budrys.
Užsienio reikalų ministras akcentuoja, kad šiuo metu ES neturi aiškių taisyklių, kokią atsakomybę už jautrios informacijos nutekinimą ir kolaboraciją su priešiškomis valstybėms turėtų prisiimti Vengrija. Dėl šios priežasties, pasak jo, Lietuva turi imtis iniciatyvos keliant klausimus ES Taryboje.
Susiję straipsniai
„Kai matome, kad valstybė pradeda veikti visiškai priešingoje stovykloje – pradeda veikti su valstybe, kuri turi mums priešiškų interesų, kolaboruoti, atskirais atvejais perdavinėti jautresnę informaciją, tai kyla klausimų, kaip mes išvis galime funkcionuoti ir kokia už tai yra atsakomybė“, – kalbėjo K. Budrys.
„Jeigu tai būtų NATO klausimas, mes turime numatę procedūras, kaip yra įvertinama, ar buvo atskleista informacija, ar ne. Galų gale, yra praradimas teisės dirbti su informacija, valstybė gali prarasti galimybę prieiti prie tam tikros informacijos. Europos Sąjungoje mes tokių aiškių taisyklių neturime, bet Lietuva tikrai nepaliks to klausimo“, – akcentavo užsienio reikalų ministras.
Anot ministro, tokie Vengrijos parlamentarų manevrai yra manipuliacijos, o ne diplomatijos dalis.
„Tai nėra diplomatija. Tai yra vienas labai svarbus manipuliatyvus elementas, kurį naudoja Vengrijos politikai, kurie kolaboruoja su priešininkais, t,y., kad neva diplomatija leidžia mums bendrauti su visais ir mes turime ieškoti kontaktų, spręsti klausimus“, – pažymėjo jis.
Po ES Tarybos posėdžių – reguliarūs skambučiai S. Lavrovui
Kaip skelbta, kovo mėnesį „The Washington Post“ pranešė, kad Vengrijos užsienio reikalų ministras P. Szijjarto daugelį metų per ES susitikimų pertraukas reguliariai skambindavo telefonu, jog perduotų Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergėjui Lavrovui, anot laikraščio, „tiesioginius pranešimus apie tai, kas buvo aptarta“.
P. Szijjarto iš pradžių atmetė šį pranešimą kaip „melagieną“, bet vėliau pripažino prieš arba po ES užsienio reikalų ministrų susitikimų konsultavęsis su ES nepriklausančiomis šalimis, įskaitant Rusiją, JAV, Turkiją ir Izraelį, sakydamas, jog tai buvo „visiškai natūralu“.
Balandžio 12 d. nacionalistinių pažiūrų V. Orbano laukia bene sunkiausi rinkimai per 16 metų. Centro dešinioji opozicinė partija „Tisza“ didele persvara pirmauja daugelyje nepriklausomų apklausų.