Šia neskundžiama nutartimi teismas nusprendė palikti galioti anksčiau Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl įtarto neapykantos kurstymo Seimo narių atžvilgiu bei terorizavimo ir sistemingo bauginimo.
Anot teisėsaugos, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas praėjusių metų balandį, gavus Seimo narių Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nario I. Vėgėlės ir „aušriečio“ R. Puchovičiaus pareiškimus dėl socialiniame tinkle „Facebook“ visuomenininko Šarūno Jasiukevičiaus paskelbto įrašo apie Seimo narius, kurie balsavo prieš sankcijų Rusijos Federacijai pratęsimą.
Po šiuo visuomenininko įrašo fiksuoti kitų asmenų komentarai, tai pat ir kitas Š. Jasiukevičiaus įrašas, kuriame pasidalinta jo straipsniu, susijusiu su kolaborantais, kuriais galimai buvo kurstoma neapykanta bei grasinama Seimo nariui I. Vėgėlei.
I. Vėgėlė telkia naują jėgą: ar nusitaikė į R. Žemaitaičio rinkėjus?
Po visuomenininko įrašų kreipėsi į teisėsaugą
Šių metų sausio 10 d. Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Edvinas Navickas, išnagrinėjęs ir įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nusprendė nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatavęs, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Susiję straipsniai
Seimo nario I. Vėgėlės advokato skundus dėl prokuroro sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą atmetė ir aukštesnysis prokuroras, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja.
Po šių sprendimų skundą gavo Vilniaus apygardos teismas. Pastarasis, kaip jau minėta, neskundžiama nutartimi atmetė I. Vėgėlės advokato skundą. Teismas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas teisėtai ir pagrįstai, surinkus pakankamai reikšmingų tyrimui duomenų, itin detaliai ir išsamiai pateikiant sprendimo motyvus.
„Vilniaus apygardos teismo teisėja pritarė prokuroro nutarime daromai išvadai, kad surinkti duomenys neleidžia neginčytinai ir neabejotinai teigti, kad įrašus paskelbęs visuomenininkas Š. Jasiukevičius bei jo įrašus komentavę asmenys išsakė realius grasinimus I. Vėgėlei, jį terorizavo grasinant ar sistemingai bauginant, tuo labiau, kad jie veikdami tiesiogine tyčia, suvokė savo veikų pavojingumą, suprato, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad I. Vėgėlė tikėtų, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir norėjo tokios jo būsenos“, – teigiama prokuratūros pranešime.
Teismas pabrėžė, kad Š. Jasiukevičius savo įrašais socialiniame tinkle informavo apie Seimo narius, kurie balsavo prieš sankcijų Rusijai pratęsimą, ir išreiškė kritiką dėl tokio politinio sprendimo.
„Teismas pritarė prokuroro motyvams, kad susidaręs politinis ir socialinis kontekstas dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą paskatino valstybės politikų, visuomenininkų bei kitų piliečių didesnį domėjimąsi ir viešas reakcijas dėl viešų veiksmų ir sprendimų, kurie susiję su valstybės saugumu, lojalumu valstybei, gynyba, sankcijomis ir panašiomis temomis, kurios yra artimos ir neatsiejamos nuo geopolitinių įvykių konteksto. Būtent šios temos ne tik sukelia diskusijas, bet ir visuomenės įtampos įtakoje gali lemti ir griežtą kritiką politikams ir valdžios institucijoms“, – nurodoma prokuratūros pranešime.
Anot teismo, šiuo atveju griežta kritika Seimo nariams buvo išsakyta galimai peržengiant konstruktyvios kritikos ribas, tačiau negalima daryti neabejotinos išvados, kad išreikšti teiginiai skatina neapykantą.
I. Vėgėlės advokato skundą atmetusi teisėja atkreipė dėmesį į tai, kad įvertinus komentarų žeminamąjį pobūdį bei nustačius, kad jie išsakyti apie konkretų valstybės politiką, ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo perduota policijos pareigūnams spręsti, ar nebuvo padarytas administracinis nusižengimas.
Seimas nutarė pratęsti sankcijas
ELTA primena, kad praėjusių metų balandį Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Įstatymu Rusijos ir Baltarusijos piliečiams sugriežtinta leidimų nuolat ir laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo bei elektroninio rezidento statuso suteikimo tvarka. Taip pat draudžiamas Rusijos piliečių judėjimas per Europos Sąjungos išorės sieną, o atvykstantieji vertinami dėl papildomų rizikų. Be to, teisės aktu apribota Rusijos piliečių teisė Lietuvoje įsigyti nekilnojamojo turto, įvežti Rusijos ir Baltarusijos kilmės žemės ūkio produktus ir pašarus, Ukrainos grivinas.
Minėto įstatymo projekto pateikimo stadijoje 11 „aušriečių“ ir 6 Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai nebalsavo už sankcijų pratęsimą. Vis dėlto, po kilusio visuomenės pasipiktinimo vėlesnėje svarstymo stadijoje dalis šių parlamentarai balsavo už, tačiau kiti liko prie kritiškos pozicijos ir balsavime išvis nedalyvavo.