Ar gali būti, kad Lietuvoje veikia užmaskuota, tačiau gana nesudėtinga prekybos negimusiais kūdikiais sistema?

Tokį šiurpų klausimą verčia kelti Lietuvos apeliacinio teismo padėtas taškas bene pirmojoje tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje.

Nors Lietuvos apeliacinis teismas dėl bandymo nusipirkti vaiką nuteisė tik vieną sutuoktinių porą, teisėjai papildomai priėmė precedento neturintį sprendimą – uždraudė šeimai bendrauti su ginekologe apie aplinkybes, susijusias su kitų nėščių moterų priežiūra.

Ar tai reiškia, kad teismas įžvelgė realų pavojų, jog neįprastas sandėris tebuvo ledkalnio viršūnė, o privačių klinikų kabinetuose gali megztis ir daugiau panašių istorijų?

[[ge:lrytas:lrytas:42009983]]

Medikė pateikė pasiūlymą

Viskas prasidėjo dar 2022-ųjų pavasarį. Jauna moteris Kristina A., gyvenusi kartu su savo draugu, kovo mėnesį pastojo. Bet santykiai nesusiklostė – birželio pabaigoje pora susipyko ir išsiskyrė. Likusi viena ir sutrikusi Kristina nutarė, kad vaiko auginti negalės, ir ėmė ieškoti galimybių nutraukti nėštumą.

Liepos 1 dieną moteris atvyko į Kauno privačią kliniką „Sveikatos garantas“, kurią susirado internete.

[[ge:lrytas:lrytas:35043547]][[ge:lrytas:lrytas:41628930]][[ge:lrytas:lrytas:41653452]][[ge:lrytas:lrytas:41806222]]

Ją apžiūrėjusi gydytoja ginekologė Jolita L. konstatavo, kad atlikti abortą jau per vėlu – nėštumas siekė 16 savaičių. Kai apsiverkusi moteris jau ketino išeiti, gydytoja lyg tarp kitko tarstelėjo: „Bet yra dar geresnis variantas.“ Ir ginekologė ėmė pasakoti, kad yra daug porų, kurios negali susilaukti vaikų, bet už juos pasirengusios neblogai sumokėti.

Tai buvo mažai užmaskuotas siūlymas parduoti dar negimusį kūdikį. Nėščiajai, kuri jau buvo nusprendusi atsikratyti kūdikio, toks sandėris tiko.

Įformino fiktyvią tėvystę

Gydytojos žodžiai tapo kūnu jau kitą dieną – Kristina sulaukė moters skambučio. Paaiškėjo, kad tai 47 metų advokatė Gitana Butrimienė, Kaune turinti savo kontorą.

Teisininkė atvirai prisipažino: ji negali turėti vaikų, o oficialus įvaikinimo procesas trunka pernelyg ilgai. G.Butrimienė pateikė konkretų planą – gimsiančio kūdikio dokumentuose tėvu oficialiai įrašyti jos vyrą Vitą, kad vėliau ji galėtų paprasčiausiai įsivaikinti savo sutuoktinio vaiką.

Apimta nevilties ir abortui pasiryžusi Kristina su tokiu pasiūlymu sutiko. Nuo tos akimirkos G.Butrimienė beveik visiškai ėmė kontroliuoti nėščiąją.

Kristina toliau lankėsi toje pačioje klinikoje „Sveikatos garantas“, o advokatė apmokėdavo medicinines išlaidas, užsakinėjo genetinius tyrimus, pati asmeniškai dalyvaudavo apžiūrose.

[[ge:lrytas:lrytas:42019659]]

Už tai Kristinai buvo dosniai atlyginta – iki pat gruodžio mėnesio sutuoktiniai dalimis į jos sąskaitą pervedė mažiausiai 10 350 eurų. Tačiau pervedant pinigus buvo ir apsidraudžiama – mokėjimo paskirtyje buvo nurodoma, kad tai „skolinimas“ arba „išlaikymas“.

Operacija „Tėvystė“ pasiekė kulminaciją rugsėjo mėnesį, kai Kristinai buvo nurodyta atvykti į Kauno miesto 11-ąjį notarų biurą.

Būtent ten nėščioji pirmą kartą gyvenime gyvai pamatė vyrą, kuris turėjo tapti oficialiu jos vaiko tėvu, – 60 metų Vitą Butrimą, buvusį politiką, Liberalų sąjūdžio narį, nesėkmingai dalyvavusį Seimo rinkimuose.

Pas notarą buvo pasirašytas oficialus susitarimas dėl tėvystės pripažinimo – Kristina patvirtino, kad Vitas yra biologinis gimsiančio vaiko tėvas.

Negana to, kitą dieną advokatų kontoroje Kristina savo ranka parašė G.Butrimienės padiktuotą sutikimą: gimusiam vaikui bus suteikta V.Butrimo pavardė, jis gyvens kartu su „tėvu“.

Be to, Kristina patvirtino sutinkanti, kad gimusį vaiką vėliau įvaikins G.Butrimienė. Pasirašiusi šį raštą Kristina gavo dar 1200 eurų grynaisiais pinigais.

Gimdyvė staiga persigalvojo

Artėjant gimdymo terminui G.Butrimienės kontrolė darėsi vis griežtesnė, nes Kristina pradėjo dvejoti, ar tikrai nori parduoti vaiką. Moteris susitaikė su tikruoju kūdikio tėvu ir pareiškė, kad nori vaiką auginti pati. Tačiau kelio atgal, G.Butrimienės akimis, jau nebebuvo – ji toliau spaudė Kristiną ir laukė rezultato.

Gruodžio 18 dieną advokatė atvežė Kristiną į Kaune esančius gimdymo namus. Gimdymas turėjo vykti pas G.Butrimienės pažįstamą gydytoją, kuris taip pat dirba Jolitos L. klinikoje.

Nuspręsta nelaukti – Kristinai buvo pranešta, kad jai bus suleisti skatinamieji vaistai ir dirbtinai nuleisti vandenys.

Tačiau jauna moteris nesutiko, kad su ja būtų elgiamasi kaip su bandomuoju triušiu. Pasinaudojusi proga, kai palatoje nieko nebuvo, ji tiesiog pabėgo iš gimdymo namų palikusi net savo gimdyvės kortelę.

[[ge:lrytas:lrytas:42008274]]

Kristina grįžo į namus Jonavoje, kur netrukus prasidėjo natūralūs sąrėmiai, ir kitą dieną, gruodžio 19-ąją, pagimdė mergaitę. Į Jonavos ligoninę moterį nuvežė tikrasis vaiko tėvas. Apie tai ji G.Butrimienei nepranešė.

Pareikalavo atiduoti pinigus

Tačiau sutuoktiniai greitai sužinojo, kur dingo jų „nupirktas“ kūdikis. Tos pačios gruodžio 19-osios vakarą Jonavos ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriuje pasirodė įpykę „pirkėjai“.

Palatoje užvirė tikras pragaras. Įsiveržęs V.Butrimas ėmė rėkti ant ką tik pagimdžiusios moters: „Aferistė, atiduok pinigus!“ Sutuoktiniai atvirai grasino atimti vaiką, tikino, kad kreipsis į teismą ir Vaiko teisių apsaugos tarnybą, gąsdino, jog padarys Kristiną „neadekvačią“.

Maža to, jie Kristinai rodė vaiko metrikacijos išrašą su jau įrašyta tėvo V.Butrimo pavarde. Pasirodo, sutuoktiniai pasiėmė iš ligoninės gimdymo pažymą ir ja pasinaudoję metrikacijos skyriuje išsiėmė gimimo liudijimą.

Bet Kristina tvirtai atšovė: kūdikio ji neatiduos, o pinigus grąžins.

Gynėsi nuo žinučių atakų

Bet vos tik gimdyvė su kūdikiu grįžo į namus, prasidėjo spaudimas. Jos bute iš pradžių apsilankė policija, o paskui – Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai.

Pasirodo, apsimesdamas susirūpinusiu tėvu jauną motiną šioms tarnyboms apskundė V.Butrimas – esą motinos namuose blogos sąlygos vaikui auginti. Maža to, negaudamas vaiko V.Butrimas pradėjo Kristiną atakuoti telefonu SMS žinutėmis.

Kristina bandė gintis aiškindama faktus: „Aš žinau kas mergaitės tetis yra. Man rinkt nieko nereikia“; „Isikalkit sau i galva kad jūs nesat biologinis mergaitės tevas. O dnr viską parodys“; „Jūs man neskambinekit ir nerašinėkit, ne jūs tevas esat.“

Moteris kaltino vyrą klasta: „As nebuvau kai metrikus padaret, be manes jūs cia pridaret. Dabar as ir tvarkau metrikus kad atstatyt!“; „Pats padarėt ir užrašėt.“

Taip pat maldavo palikti ją ramybėje: „Aš budama nėščia jusu nepažinojau, ką jus cia nusišnekat. Mažiau pasakas man rašykit“; „Aš viska žinau, kad jūs mane neadvekačia norit padaryt. Bet atleiskit, aš dar savam prote.“

Bet V.Butrimas neatlyžo ir toliau reikalavo savo teisių remdamasis nupirktais popieriais: „Taip, aš vaiko tėvas“; „Pilną teisę turiu matytis...“; „Tu su tuo DNR... nusibodo jau“; „Taigi tu pati užrašei, pas notarą paaiškinimą rašei, išlaikymą gavai... tai kaip čia tavo fantazijos...“

Bandydama nutraukti šį košmarą Kristina kreipėsi į policiją ir užsakė DNR testą. Kaip ir tikėtasi, DNR tyrimas oficialiai patvirtino, kad mergaitės tėvas yra buvęs jos draugas, o ne V.Butrimas.

Netrukus policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, kuris praėjusiais metais buvo baigtas ir byla perduota nagrinėti teismui.

Skirtingi teismų sprendimai

Bandydami išvengti bausmės sutuoktiniai sukurpė neįtikėtiną gynybos versiją. V.Butrimas aiškino teismui, kad dar kovo mėnesį važiuodamas į Jonavą esą atsitiktinai kelyje sutiko Kristiną, padėjo jai nusipirkti degalų, vėliau pasimylėjo, todėl šventai tikėjo, jog vaikas yra jo.

[[ge:lrytas:lrytas:42008272]]

Jo žmona antrino teigdama, kad vyras jai prisipažino apie „netyčiuką“, ir ji tiesiog norėjo padėti išlaikyti vyro vaiką, nes pati neva „niekada nenorėjo turėti vaikų“.

Sutuoktinių versiją teisme patvirtino ir gydytoja Jolita L., kuri pareiškė, kad į kliniką atvykusi Kristina pasipasakojo, jog laukiasi vaiko nuo V.Butrimo.

Kauno apygardos teismas tokiais pasakojimais patikėjo ir pernai balandžio mėnesį abu kaltinamieji sutuoktiniai buvo išteisinti.

Tačiau prokuratūros skundą išnagrinėjusi Apeliacinio teismo kolegija šiuos parodymus sumalė į miltus. Nors gydytoja leido suprasti, kad sutuoktinių nepažįsta, teismas atkreipė dėmesį į advokatės vizitus pas gydytoją dar nuo 2017 m., be to, medikė nekart naudojosi G.Butrimienės, kaip teisininkės, paslaugomis.

Net ir šiame ikiteisminiame tyrime Jolita L. buvo pasisamdžiusi advokatę G.Butrimienę, tačiau jau prieš apklausą paaiškėjo, kad pastaroji ginti ginekologės negalės, nes pati gali tapti įtariamąja.

Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad Kauno apygardos teismo išteisinimas buvo visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Pripažinta, kad sutuoktiniai veikė neginčijamai išvien: jie pirko vaiką, mokėjo pinigus ir organizavo fiktyvius dokumentus turėdami vienintelį tikslą – apeiti įstatymus ir neteisėtai įsivaikinti kūdikį.

Į kalėjimą nepasiuntė

Kadangi nebuvo duomenų, kad nusikaltimas susijęs su finansiniu pasipelnymu (prekyba vaikais vergijai ar išnaudojimui), o vaikas galiausiai liko su biologine motina, teismas nusprendė sutuoktinių nepasiųsti į kalėjimą pritaikydamas išimtį.

[[ge:lrytas:lrytas:42004961]]

Nors pagal jiems inkriminuotą Baudžiamojo kodekso straipsnį yra numatomos itin griežtos bausmės (laisvės atėmimas nuo 5 iki 15 metų), Apeliacinis teismas abiem sutuoktiniams skyrė po 1 metų laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojo sumokėti po 2500 eurų į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

G.Butrimienei papildomai uždrausta bendrauti su jos planą įgyvendinti padėjusia gydytoja Jolita L. apie aplinkybes, susijusias su kitų nėščių moterų priežiūra.

Baudžiamoji byla baigta, bet civiliniai ginčai tęsiasi – V.Butrimienė bando išieškoti jos Kristinai pervestus 9000 eurų per teismus, kas mėnesį nuskaičiuojant pinigus nuo vaiko motinos algos.

O metrikacijos dokumentų ištaisymas ir biologinio tėvo teisių atkūrimas tapo dar vienu teisiniu kryžiaus žygiu Kristinai ir jos dukrai.

„Lietuvos rytas“ elektroniniu paštu kreipėsi į nuteistuosius, taip pat į tarpininkavusią parduoti negimusį vaiką gydytoją Jolitą L. prašydamas, kad jie pateiktų savo įvykių versiją, tačiau jokio atsakymo nesulaukė.

Svarstys taryba

Kai įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje, kurioje teisiamas advokatas, paprastai jis šalinamas iš advokatų sąrašo. Bet G.Butrimienė vis dar yra advokatė ir gali ginti klientus.

Advokatų taryba „Lietuvos rytą“ informavo, kad žinią apie nuosprendį G.Butrimienei iš Generalinės prokuratūros gavo likus dienai iki posėdžio. Todėl nuspręsta jos statuso klausimą spręsti kitame posėdyje, kai susirinks nauja taryba.

Už klinikos durų – šiurpi afera: Lietuvoje preke tapo dar negimęs vaikas