Komiteto nariai beveik valandą tvirtino posėdžio darbotvarkę ir jo eigą. Opozicijos atstovai ragino kolegas atsikvošėti ir klausimą atidėti – anot jų, Seimas dar nėra sulaukęs Venecijos komisijos išvadų. Be to, konservatorius Vytautas Juozapaitis atkreipė dėmesį, jog įstatymo projekto nuostatas turėtų įvertinti Ministrų kabinetas – jis ragino komitetą kreiptis Vyriausybės išvados.
„Kreipiuosi į komiteto pirmininką, kreipiuosi į visus komiteto narius, ragindamas, vis dėlto, atsižvelgti į visas aplinkybes, kurios supa mūsų įstatymo svarstymo procedūras ir t.t. ir atidėti, vis dėlto, šio įstatymo svarstymą komitete. Todėl, kad šiandien paskelbtas neeilinis posėdis neturi jokio pagrindo būti neeiliniu, nes skubos kaip ir nėra paskelbta“, – kalbėjo Kultūros komiteto vicepirmininkas V. Juozapaitis.
„Jeigu mes gerbiame europinę teisę ir save priskiriame prie Europos Sąjungos šeimos, (...) nesulaukus Venecijos komisijos patarimo (...) yra tiesiog nepadoru, neetiška ir tarptautinės teisės atžvilgiu tai rodo mūsų nebrandą. Juo labiau, kad mūsų tikslas yra parengti įstatymą, kuris niekam nekeltų klausimų, kad jis būtų kokybiškas ir nebūtų kas pusmetį kaitaliojamas“, – tęsė jis.
„Šalin rankas nuo laisvo žodžio“: prie Seimo – tūkstantinė minia
„Parlamentas privalo kreiptis į Vyriausybę išvados. Kad Finansų ministerija pateiktų savo nuomonę, kad pateiktų Kultūros ministerija, kurios vadovė vis slepiasi ir kažkur tai eina į kitus posėdžius, o ne į tuos, kuriuose pagal savo konstitucinę pareigą turėtų dalyvauti. Tai jeigu Seimas nepriėmė tokio sprendimo pateikimo metu, mes, kaip komitetas, turime ne tik teisę, bet ir pareigą ištaisyti klaidą ir kreiptis į Vyriausybę, kad pateiktų savo išvadą“, – ragino opozicijos atstovas.
V. Juozapaičiui antrino ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narė Rima Baškienė.
Susiję straipsniai
„Iš tiesų dar kartą kreipiuosi į komitetą, nes jau tai, kad vyksta neeilinis posėdis – jau tai rodo skubą. Ir argumentai išsakyti išties labai svarbūs – dėl Venecijos komisijos, dėl Vyriausybės išvados. Pridėsiu nuo savęs – mes girdėjome Reporterius be sienų, jie taip pat siūlė neskubėti, sustabdyti šio įstatymo svarstymą ir nesant šitų išvadų išties nedaryti skubos“, – kalbėjo politikė.
Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas aiškino opozicijos atstovams, jog neeilinis komiteto posėdis sušauktas Seimo statute numatyta tvarka – to paprašius trečdaliui narių. Anot „socdemo“, neeilinį posėdį paprašė sušaukti socialdemokratai Indrė Kižienė, Vytautas Grubliauskas bei „aušrietis“ Petras Dargis.
„Atsakydamas į motyvus, dar kartą pabrėžiu, kad prieš tai vyko darbo grupės posėdžiai, vyko diskusija dėl LRT tarybos sudėties, buvo įgyvendinti klausymai, per klausymus galėjo pasisakyti visi ekspertai ir Seimo nariai pristatė savo pasiūlymus“, – opozicijos kolegoms aiškino K. Vilkauskas.
„Po išvadų rengimo buvau susitikęs su Mykolo Romerio universiteto profesore Toma Birmontiene, tikrai reziumavome mūsų išvadų rengėjų posėdį ir tikrai ji priekaištų būtent toms formuluotėms, kurias pasirinkome ir kurias šiandien svarstysime, neturėjo“, – pridūrė jis.
Kaip skelbta, buvusi Konstitucinio Teismo (KT) teisėja T. Birmontiene itin kritiškai įvertino Seime kelią besiskinančias LRT įstatymo pataisas. Anot jos, naujasis projektas yra dar blogesnis, nei tas, kurį Seimas svarstė gruodį.
Opozicijos siūlymą išbraukti klausimą iš darbotvarkės palaikė tik pati opozicija – 3 nariai balsavo už. Todėl klausimas liko darbotvarkėje.
Beveik valandą tvirtino darbotvarkę ir darbo tvarką
Tiesa, netrukus ginčai tęsėsi. K. Vilkauskas pristatė komiteto posėdžio reglamento siūlymą – anot jo, pristatymų pasiūlymui reikėtų skirti po 2 minutes, o klausimams, atsakymams ar replikoms – po minutę laiko.
Toks iš anksto neaptartas siūlymas papiktino opoziciją. Konservatorius V. Juozapaitis tvirtino, kad „socdemo“ įgarsintas siūlymas turėjo būti pristatytas nariams ir pateiktas susipažinti raštu. Be to, jis kritiškai atsiliepė apie siekį riboti laiką, kas ir kiek gali kalbėti. „Nebijokite komentarų“ – ragino jis.
„Nebijokite žiūrėti į akis. Ne be reikalo šone atsisėdau, viskas bus gerai, žinokite. Jūs nesijaudinkite, reikia saugoti iš tiesų sveikatą, bet ir gerbti visų Seimo narių teises“, – į komiteto pirmininką kreipėsi V. Juozapaitis.
„Baimes ir silpnumą pasilikite sau. Su savo sveikata aš kaip nors susitvarkysiu, gerbiamas Vytautai“, – opozicijos atstovui atkirto K. Vilkauskas.
Kaip žinia, gruodį Seimui skubos tvarka svarstant LRT įstatymo pataisas, K. Vilkauskui sušlubavo sveikata – būtent dėl to projekto svarstymas parlamente sustojo.
V. Juozapaičio komentarai ėmė erzinti valdančiųjų atstovus. Netruko sureaguoti „socdemė“ I. Kižienė – tačiau čia pat sulaukė opozicijos atstovo replikų.
„Vytautai. Kai jūs kalbate, mes tikrai visi kantriai labai klausomės“, – į V. Juozapaitį kreipėsi politikė.
„Atsiprašau. Pone Vytautai arba pone Juozapaiti, jeigu galima, gerai? Ačiū“, – socialdemokratę pertraukė V. Juozapaitis.
„Profesoriau Vytautai Juozapaiti“, – balse neslėpdama sarkazmo atsakė I. Kižienė ir paragino K. Vilkauską nebegaišti laiko bei tvirtinti posėdžio darbo tvarką.
„Suprantu, kad kolegos nori viešos erdvės, pasisakymų. Bet siūlau patvirtinti reglamentą, kurį paminėjote“, – sakė Seimo narė.
Opozicijos atstovams piktinantis dėl siūlomo reglamento, V. Juozapaitis bei Paulė Kuzmickienė prašė komiteto pirmininką įvardyti, kokiu Seimo statuto straipsniu jis remiasi.
„Aš noriu paklausti konkrečiai pono Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininko – kokiu konkrečiai Seimo statuto straipsniu jūs vadovaujatės, teikdamas tokį pasiūlymą“, – teiravosi V. Juozapaitis.
„Gerbiamas Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojau – mes čia dabar trukdome kitų laiką, kurie tikrai atėję žmonės rimtai pristatyti savo pasiūlymus“, – tvirtino K. Vilkauskas.
„Neturėtume dirbti neteisėtai ir pažeisdami Statutą“, – konservatoriui antrino P. Kuzmickienė.
Tęsėsi I. Kižienės ir V. Juozapaičio apsižodžiavimai: priminė, kas ir kaip pateko į Seimą
Komitetui patvirtinus darbotvarkę ir pradedant svarstyti LRT pataisas, V. Juozapaitis nepraleido progos pasisakyti ir apgailestauti, jog komitetas, jo vertinimu, ir toliau stumia įstatymo pataisas buldozerio principu.
Jam kalbant su komiteto biuro darbuotojais kalbėjo ir I. Kižienė.
„Seimo narė Indrė Kižienė klausia, kas laiką stebės. Va čia ir prasidėjo dabar smėlio laikrodis, dabar pradėjo tą tokį gestapininkų metodą. Skaičiuos dabar sekundes ir tuoj pat kreipsis į Etikos ir procedūrų komisiją“, – stebėjosi konservatorius.
„Miela ponia, čia yra Seimo komitetas ir jūs neturite teisės spausti biuro darbuotojų – prieiti ir badyti juos pirštais“, – piktinosi jis.
Politikų apsižodžiavimai tęsėsi. Diskutuojant dėl LRT misijos, I. Kižienė paragino kolegas laikytis numatyto laiko pasisakymams. V. Juozapaitis išsyk reagavo į tokius „socdemės“ pasisakymus, tačiau sulaukė atkirčio.
„Tilpkime į tą numatytą laiką, kuris buvo… Žiūrėkite, Vytautai, dar kartą“, – kalbėjo I. Kižienė ir netrukus buvo nutraukta.
„Pone Vytautai“, – kreipinį tikslino V. Juozapaitis.
„Nenoriu aš taip sakyti, Seimo nary. Žiūrėkite, mes apskritai čia esame Seimo nariai dar ir susirinkę šiame komitete dirbti“, – tęsė I. Kižienė, tačiau V. Juozapaitis iš karto pridūrė, kad jos laikas kalbėti esą baigėsi.
„Vytautai, elkitės pagarbiai“, – opozicijos atstovą ramino K. Vilkauskas.
Regis, valdančiųjų atstovei I. Kižienei trūko kantrybė.
„Pasižiūrėkite į save. Apskritai čia esame Seimo nariai ir vienmandates laimėję, o jūs į šitą Seimą esate net neišrinktas. Tai truputėlį pasižiūrėkite. Atėjote tiktai po brūkšnio, tai truputėlį irgi jauskitės, gal kur randatės ir kaip bendraujate“, – V. Juozapaičiui atkirto „socdemė“, primindama, kad šis į Seimą pateko todėl, nes buvęs konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis atsisakė mandato.
„Aš tikrai nekomentuosiu draugės Kižienės komentarų, turbūt, visiems aišku, koks čia lygmuo“, – atgal atkirto konservatorius.
Kas siūloma įstatyminėmis pataisomis?
Kovo mėnesį Seimas po pateikimo pritarė darbo grupės parengtam LRT įstatymo pataisų projektui. Už jį balsavo 67 Seimo nariai, 31 pasisakė prieš, o dar 6 parlamentarai susilaikė.
Naujame LRT įstatymo pataisų projekte numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.
LRT taryba būtų sudaroma iš 15 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų šešerių metų kadencijai. Kaip ir pagal šiuo metu galiojančią tvarką, keturis jų deleguotų prezidentas, keturis – Seimas.
Projekte taip pat numatyta, kad nuo 2028-ųjų pradėtų veikti naujas valdymo organas – Valdyba, į kurią penkerių metų kadencijai penkis narius skirtų Taryba. Valdyba vykdytų strategijos įgyvendinimo, organizacinio, finansų ir ūkinio valdymo klausimus.
Valdybos nariais turėtų būti skiriami nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamojo darbo ar veiklos valdymo patirtį.
Projekte nuspręsta palikti ir šiuo metu galiojančią nuostatą, kuri numato, kad generalinio direktoriaus atleidimui dėl nepasitikėjimo reiktų dviejų trečdalių Tarybos narių balsų, tačiau LRT taryba galėtų pati pasirinkti, kokiu būdu balsuoti – atvirai ar slaptai.
Taip pat siūloma, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti nušalintas nuo pareigų, dar nepasibaigus jo kadencijai, jeigu jis netinkamai atliktų savo pareigas, pažeistų viešąjį interesą, padarytų šiurkščius tarnybinius nusižengimus arba nebeatitiktų nepriekaištingos reputacijos kriterijų.
Taip pat projekte numatyta nuostata, kuri ribotų kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą, kuriant nacionalinio transliuotojo turinį. Tokiais atvejais leidimą turėtų suteikti LRT taryba.
Ši naujos redakcijos įstatymo projekte nugulusi nuostata sulaukė bene daugiausiai žiniasklaidos atstovų kritikos.
Seime svarstomiems LRT pokyčiams prieštaraujanti Žiniasklaidos profesionalų asociacija, LRT žurnalistai bei Kultūros asamblėja praėjusią savaitę surengė protestą „Šalin rankas nuo laisvo žodžio! Nepasiduosime“.
Nepriklausomybės aikštėje dirbusių pareigūnų duomenimis, į protestą galėjo susirinkti apie 10 tūkst. žmonių.