Nors politikė dar metų pradžioje skambiai pasisakė apie gynybos planus A, B, C, vis tik, parlamento mažumos nariai nurodo, jog posėdžio metu Vyriausybės vadovė menkai tekalbėjo, o ir apie alternatyvius scenarijus esą nebuvo kalbėta.
„Mes paprašėme premjerės, kuri pati sakė viešai, kad turime planą B, turime planą C. Tačiau apie tai šiandien nebuvo jokios kalbos. Mes gavome pristatymą, kaip būtų, jeigu viskas vyktų pagal algoritmą NATO planavimų rėmuose“, – po uždaro NSGK posėdžio žurnalistams sakė konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Tai – planas A. Būtent į klausimą, jeigu kažkas įvyktų – dėl įvairiausių priežasčių – kaip mes organizuotume savo valstybės gynybą, šiandien atsakymo nebuvo“, – pastebėjo vienas iš posėdžio iniciatorių.
Saugumo jausmas – ne tik valdžios atsakomybė: šioje srityje pilno skaidrumo negali būti
Jam antrino ir Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Politikė kėlė klausimą – gal I. Ruginienė nesuprato opozicijos klausimų?
„Kaip viena iš šio posėdžio iniciatorių, galiu pasakyti, kad arba premjerė nesuprato mūsų klausimų, mūsų intencijos... O intencija buvo, visgi, tokia, kad pakalbėjusi viešai apie B, C, D scenarijus, kuriuos išprovokavo besikeičianti tarptautinė situacija, ji atsiliepė į mūsų kvietimą po trijų mėnesių, tačiau susitikimui buvo skirtos 45 minutės. Ir premjerė buvo viena iš tų viešnių, kuri kalbėjo mažiausiai. Tai, mano galva, nei į mūsų klausimus nebuvo atsakyta, nei pakalbėta atvirai apie scenarijus, apie kuriuos reikėtų kalbėti“, – apgailestavo Seimo vicepirmininkė, pastebėdama, jog uždaro posėdžio metu I. Ruginienė galėjo pasinaudoti proga ir kalbėti atviriau.
Susiję straipsniai
„Nieko konkretaus iš jos neišgirdome“, – konstatavo V. Čmilytė-Nielsen.
„Gal premjerė ne taip suprato. Gal jie dar pasitaisys ir sugrįš. Bet mintis yra paprasta – mes keliame klausimą, ar valstybė turi savo gynybos mintį, jeigu kažkas nesuveikia pagal kolektyvinės gynybos planavimą. Ar mes tampame lietuvišku dygliuotu ežiu, kuris 30 dienų pats ginsis ir neįleis priešininko į teritoriją?“ – klausimus, kuriuos kėlė ir uždaro posėdžio metu, įgarsino L. Kasčiūnas.
Posėdyje be NSGK narių ir I. Ruginienės dalyvavo kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Remigijus Bridikis, Seimo pirmininkas Juozas Olekas, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Po uždaro pasitarimo ministras R. Kaunas žurnalistams komentarų neteikė – jo atstovai tvirtino, kad „socdemas“ skubiai išvyko į Prezidentūroje vykstantį renginį.
Žurnalistų klausimų išvengė ir I. Ruginienė, palikusi uždariems posėdžiams skirtą Seimo salę pro kitą išėjimą – gausiai susirinkę žurnalistai jos po posėdžio nė nematė.
Tiesa, kaip portalui Lrytas teigė ministrės pirmininkės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas, I. Ruginienė į klausimus atsakys trečiadienį vyksiančioje spaudos konferencijoje Vyriausybėje.
Sako, kad premjerė dangstosi kariuomene
Opozicijos atstovų teigimu, tai, jog Lietuva turi pagrindinį gynybos scenarijų – vadinamąjį planą A – yra gerai, jo svarbu laikytis. Tačiau, anot jų, stebint lūžius transatlantiniuose santykiuose, šaliai būtina galvoti apie alternatyvas.
Tačiau gal premjerės paminėti planai A, B ir C net neegzistuoja?
„Aš tikrai nenoriu tikėt, kad mes jų neturime. Tų opcijų ir galimybių daug ir įvairių yra“, – sakė L. Kasčiūnas.
Tiek konservatorių, tiek liberalų lyderiai sutartinai pabrėžė – uždaro posėdžio metu I. Ruginienė mažai tekalbėjo, daugiau leido pasisakyti krašto apsaugos sistemos atstovams. Tai politikai vertina kaip dangstymąsi kariuomene. Jų manymu, Vyriausybės vadovei taip elgtis nederėtų.
„Man susidaro įspūdis, kad pati politinė viršūnėlė nelabai susigaudo situacijoje ir labai paviršutiniškai ją suvokia, dangstosi. Dangstytis kariuomene yra, matyt, patogiausia. Kariuomenė daro savo darbą, viską, ką turi daryti šioje situacijoje. Bet politikų vaidmuo krizinėse situacijose taip yra labai svarbus – mes tą puikiai žinome, galų gale, iš Ukrainos pavyzdžio, ką reiškia politikų apsisprendimas. Tai štai šiandieną aš matau politinės lyderystės situacijoje iš socialdemokratų pusės vakuumą“, – konstatavo V. Čmilytė-Nielsen.
„Reikia labai pasverti visada savo žodžius. Ir iš tikrųjų, kad ir dabar matote, aš turiu komentuoti, kariuomenės vadas turi komentuoti. O kur atsakingi asmenys? Va ir didelis klausimas. Taip neturi būti, politikas neturi dangstytis kariuomene“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
Ko žada imtis toliau?
Nesulaukus atsakymų, L. Kasčiūnas nurodė, jog NSGK nariai yra pakviesti Lietuvos kariuomenės Gynybos štabą.
„Aš labai tikiuosi, kad mes ten išgirsime (atsakymus – Lrytas). Bet faktas ir tai, kad ministrė pirmininkė daug pakomentavusi apie planus, šiandien ji apie juos nieko nekalbėjo“, – pakartojo jis.
Tuo metu V. Čmilytė-Nielsen neatmetė, kad opozicija mėgins dar kartą pakviesti premjerę pasikalbėti – ir galbūt šį kartą jau viešai.
„Iš opozicijos pusės, matyt, svarstysime, ar kartoti tokį pat formatą. Nors aš manau, kad į jį bus pažvelgta dar labiau formaliai. Jeigu skirta yra 10–15 minučių komiteto narių klausimams ir į dalį jų atsako net ne pati premjerė... Na, tai, matyt, reikės grįžti prie viešų formatų ir aptarinėti tai, ką galime aptarinėti viešai“, – svarstė Liberalų sąjūdžio pirmininkė.
R. Vaikšnoras: Lietuvos kariuomenė yra pasiruošusi ir šį vakarą stoti į mūšį
Iš posėdyje dalyvavusių krašto apsaugos sistemos atstovų trumpai situaciją pakomentavo tik kariuomenės vadas R. Vaikšnoras. Jis akcentavo, kad su NSGK nariais diskutavo uždarame posėdyje, o pateikta informacija yra slapta.
„Operaciniai taktiniai planai yra su grifu. Tai šiandien mes pristatėme, ko buvo paprašyta. Manau, kad informacinė žinutė nuėjo, o mes, savo ruožtu, jeigu kyla klausimų, kaip dažnai (atnaujiname planus – Lrytas) ir ar tie planai yra nepasenę, tai galiu užtikrinti Lietuvos gyventojus, kad tai yra proceso dalis“, – sakė generolas.
„Nesvarbu, kokia dabar yra situacija su įsigijimais, kokia yra situacija galbūt politinėje arba geopolitinėje (erdvėje – Lrytas), Lietuvos kariuomenė yra pasiruošusi ir šį vakarą stoti į mūšį ginti Lietuvos piliečių ir Lietuvos“, – užtikrino jis, nesileisdamas į detalesnius komentarus.
Bandė prisikviesti premjerę nuo sausio pabaigos
Lrytas jau anksčiau rašė, kad Seimo opozicija nuo sausio pabaigos mėgino prisišaukti Vyriausybės vadovę pasiaiškinti dėl skambių jos pasisakymų, esą Lietuva NATO griūties atveju turi alternatyvius gynybos planus.
Apie tai ji metų pradžioje užsiminė portalui „Delfi“.
„Visi scenarijai yra tikėtini, dėl to ir yra planas A, B, C“, – sakė premjerė, tačiau nedetalizavo, kokie yra kiti potencialūs planai.
Pastarieji premjerės pareiškimai sukėlė nemenką diskusijų audrą. Iš pradžių opozicija mėgino prisikviesti I. Ruginienę pasiaiškinti į NSGK, vėliau ir į frakcijų posėdžius.
Nesulaukus Vyriausybės vadovės atsako, NSGK dirbantys opozicijos atstovai – konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas, jo frakcijos kolegos Ingrida Šimonytė ir Arvydas Pocius, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei buvęs demokratų pirmininkas Saulius Skvernelis – kreipėsi į komiteto pirmininką, prašydami sušaukti neeilinį posėdį.
Tiesa, kaip anksčiau portalui Lrytas sakė parlamentarai, klausimų puokštė premjerei – pilnesnė. Ketinama kalbėti ne tik apie alternatyvius gynybos planus, bet ir apie šalies gynybos koncepciją iš esmės.
Vis tik, balandžio pradžioje JAV prezidentui Donaldui Trumpui vėl užsiminus apie galimybes pasitraukti iš NATO, I. Ruginienė pareiškė, kad šiuo metu ne laikas kalbėti apie jos metų pradžioje įvardytus planus A, B ir C.
„Gal jau laikas nekalbėti apie šitus planus, nes mes kalbėjome Grenlandijos užėmimo kontekste. Tai jau viskas, šitas klausimas nuėjo užmarštin. Dabar yra kiti klausimai“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė I. Ruginienė, paklausta, ar ne laikas paviešinti garsiuosius planus A, B, C.
„Taip, mes gyvename besikeičiančios geopolitikos kontekste. Politiniai įvykiai yra labai dinamiški ir tai, (...) ką mes šiandien suplanavome, atrodo susidėliojome strateginius planus, susidėliojome algoritmus, bet rytoj gali viskas visiškai drastiškai pasikeisti ir mums reikės pradėti iš naujo arba daryti tam tikrus pokyčius.
Ką Vyriausybė privalo ir turi daryti – tai turi gebėti laiku ir vietoje adaptuotis ir būti lankstūs. Ne dirbti pagal prieš 20 metų patvirtinus strateginius planus, bet gebėti tuos planus pritaikyti šios dienos realijomis. Ir jeigu reikia – keisti tam tikrus algoritmus, Vyriausybė turi gebėti juos keisti čia ir dabar, kad mes nebūtume atsilikę penkis žingsnius atgal, bet kad būtume penkiais žingsniais priekyje“, – dėstė ji.