Prieš Seimo posėdį žurnalistams L. Kasčiūnas teigė, jog Lietuvai būtina modeliuoti scenarijus ir planus B, C ar D, numatančius, kaip šalis gintųsi, jeigu neveiktų kolektyvinės gynybos principai. Todėl, jo manymu, šio klausimo turi imtis ir prezidento vadovaujama VGT.
„Po vakarykščio posėdžio ir šiek tiek šokiravusio posėdžio dėl mūsų ministrės pirmininkės nepasirengimo, siūlysime VGT svarstyti šituos klausimus ir rimtai pasižiūrėti į šitą temą, ir pristatyti rezultatus Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui vėliau“, – sakė L. Kasčiūnas.
Kreipimąsi pasirašė konservatorius bei V. Čmilytė-Nielsen. Rašte, su kuriuo susipažino ir Lrytas, primenama, kad šių metų pradžioje ministrė pirmininkė interviu „Delfi“ užsiminė apie galimus šalies gynybos planus B ir C, jeigu subyrėtų NATO.
L. Kasčiūnas įsitikinęs – laiko klausimas, kada „socdemai“ priims sprendimą dėl „aušriečių“: viskas yra sudėliota
Dokumente akcentuojama, jog aižėjant transatlantiniams ryšiams, Lietuvos gynybos planavimas turi būti peržiūrėtas iš esmės.
L. Kasčiūnas ir V. Čmilytė-Nielsen pastebi, kad būtent dėl šio klausimo ir pasisakymų ministrė pirmininkė buvo pakviesta į NSGK, tačiau „planų nepristatė, tik pakartojo, kad Lietuvos gynyba vyktų pagal algoritmą NATO planavimo rėmuose, kuris iš esmės yra planas A“.
Susiję straipsniai
„Atsižvelgiant į tokių samprotavimų reikšmę ir turint omeny vykstančias diskusijas apie tai, kaip Europa turi prisiimti daugiau atsakomybės už savo pačios saugumą, prašau apsvarstyti šį klausimą artimiausiame Valstybės gynimo tarybos posėdyje ir įpareigoti Vyriausybę parengti gynimo planus tam atvejui, jei dėl kokių nors priežasčių nesuveiktų Lietuvos kolektyvinė gynyba“, – teigiama rašte, adresuotame VGT.
„(Norime – Lrytas), kad VGT įpareigotų Vyriausybę pasiruošti įvairiems scenarijams ir, be abejo, juos pasakyti, išlaikyti egzaminą Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Vakar net egzamino nebuvo, (premjerė – Lrytas) nepasiruošė“, – komentavo L. Kasčiūnas.
Tiesa, VGT opozicijos atstovai nedalyvauja – konservatoriaus manymu, tai nekeičia esmės. Anot jo, Prezidentūra po tokio VGT sprendimo galėtų inicijuoti partijų lyderių susitikimą ir aptarti detales.
L. Kasčiūno manymu, šalies vadovas Gitanas Nausėda įsiklausys į opozicijos prašymą: „Abejoju, ar prezidentas tai sakys (kad nereikia – Lrytas), aš vertinu prezidentą kaip tikrą valstybininką ir, manau, prezidentas turi tarti žodį šiais klausimais“.
Kaip skelbta, trečiadienį Seimo NSGK uždarame posėdyje opozicijos atstovai mėgino išsiaiškinti, kokie yra premjerės I. Ruginienės įvardyti alternatyvūs gynybos planai A, B, C.
„Visi scenarijai yra tikėtini, dėl to ir yra planas A, B, C“, – sakė premjerė interviu „Delfi“, tačiau nedetalizavo, kokie yra kiti potencialūs planai.
Visgi, susitikimas, regis, nebuvo vaisingas. Opozicijos atstovai tvirtino neišgirdę jokių atsakymų ar informacijos apie galimus gynybos scenarijus.
„Mano galva, nei į mūsų klausimus nebuvo atsakyta, nei pakalbėta atvirai apie scenarijus, apie kuriuos reikėtų kalbėti“, – apgailestavo Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pastebėdama, jog uždaro posėdžio metu I. Ruginienė galėjo pasinaudoti proga ir kalbėti atviriau.
„Nieko konkretaus iš jos neišgirdome“, – konstatavo V. Čmilytė-Nielsen.
„Gal premjerė ne taip suprato. Gal jie dar pasitaisys ir sugrįš. Bet mintis yra paprasta – mes keliame klausimą, ar valstybė turi savo gynybos mintį, jeigu kažkas nesuveikia pagal kolektyvinės gynybos planavimą. Ar mes tampame lietuvišku dygliuotu ežiu, kuris 30 dienų pats ginsis ir neįleis priešininko į teritoriją?“ – klausimus, kuriuos kėlė ir uždaro posėdžio metu, įgarsino L. Kasčiūnas.
Sureagavo į I. Ruginienės repliką: premjerė yra premjerė
Tiesa, trečiadienį žurnalistams I. Ruginienė teigė uždarame NSGK posėdyje kartu su kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovais pristačiusi informaciją, kurią galėjo pateikti.
„Socdemė“ nepraleido progos įgelti ir L. Kasčiūnui. Kaip skelbta, jis posėdžio metu premjerei raštu pateikė savo siūlymus, kaip būtų galima peržiūrėti Lietuvos gynybos planavimą. Gautus dokumentus I. Ruginienė pavadino Vyriausybės darbų santrauka.
„Laurynas Kasčiūnas pasidalino mūsų darbų santrauka. Tai labai dėkinga aš jam. Iš tiesų, žinau, kad jis pasidalino ir su žurnalistais ta mūsų darbų santrauka. Tai labai džiaugiuosi, kad tai, ką opozicija siūlo, mes jau vykdome ir netgi kai ką įvykdėme“, – kalbėjo I. Ruginienė.
L. Kasčiūno pasiteiravus apie premjerės reakciją, politikas akcentavo – to, ką pateikė savo siūlymuose, Vyriausybė nėra įgyvendinusi.
„Jeigu premjerė mane paimtų ir mes kartu nuvažiuotume į pasienį ir aš pamatyčiau atramos punktą su inžineriniais sprendimais ir jau paruoštą, tai sakyčiau – žinokite, vieną žingsnelį jau padarėte. Jeigu aš pamatyčiau mūsų gynybos pajėgumuose tolimojo smūgio galimybę ir pajėgumą – tada sakyčiau: taip, premjere, darbą padarėte“, – sakė jis.
„Bet kol kas viso to nėra“, – konstatavo konservatorius.
Tad kaip vertinti I. Ruginienės reakciją?
„Premjerė yra premjerė“, – tepasakė opozicijos atstovas.