ELTA glaustai: policija renka medžiagą dėl LSDP tarybos posėdyje rasto rašiklio, tyrimas nepradėtas

Gavusi socialdemokratų pareiškimą dėl partijos tarybos posėdyje rasto slapta garsą įrašinėjančio rašiklio, Vilniaus rajono policija renka medžiagą dėl šio įvykio. Ikiteisminis tyrimas kol kas nėra pradėtas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Loreta Kairienė Eltai sakė, kad renkama medžiaga pagal Baudžiamojo kodekso 295 straipsnį. Jos minėtas Baudžiamojo kodekso straipsnis numato atsakomybę už neteisėtą techninių priemonių įrengimą ar panaudojimą informacijai rinkti.

Tas, kas neteisėtai įrengė ar panaudojo technines priemones informacijai apie valstybės, savivaldybės instituciją, įstaigą ar jų tarnautoją, politinę organizaciją ar asociaciją arba jų narį, kitą juridinį ar fizinį asmenį rinkti, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Praėjusį ketvirtadienį Vilniaus rajone esančiame viešbutyje įvyko Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdis. Kitą dieną socialdemokratai pranešė, kad išvakarėse vykusiame uždarame tarybos posėdyje buvo rastas slapta garsą įrašinėjantis rašiklis, kurio savininkė, įtariama, galėjo būti visuomeninio transliuotojo žurnalistė. Partija dėl šio incidento kreipėsi į policiją. Pareiškime teigiama, kad įrašantį rašiklį galėjo palikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos žurnalistė Eglė Samoškaitė. Žurnalistė tokius įtarimus neigė.

LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas nesiima vertinti visuomeninio transliuotojo žurnalistei Eglei Samoškaitei socialdemokratų mestų įtarimų. Socialdemokratams įtariant, kad būtent ji uždarame partijos posėdyje paliko garso įrašymo prietaisą, Tarybos vadovas tikina, jog tokiais klausimais rūpinasi LRT administracija. Kaip skelbta, praėjusį penktadienį socialdemokratai pranešė, kad išvakarėse vykusiame uždarame tarybos posėdyje buvo rastas garsą įrašinėjantis rašiklis, kurio savininkė, įtariama, galėjo būti visuomeninio transliuotojo žurnalistė. Partija dėl šio incidento kreipėsi į policiją. Vilniaus rajono policija renka medžiagą dėl šio įvykio.

Vilniaus miesto savivaldybei nusprendus iš penkių nuomonės formuotojų įsigyti komunikacinės sklaidos paslaugų, savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) bei Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT). Politikas institucijų prašo įvertinti, ar nuomonės formuotojų skelbiamas reklaminis turinys atitinka šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą. Kaip skelbta, Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo interneto tinklapio, kuriame skelbiama apie šiuo metu vykdomus darbus, pristatymo ir viešinimo kampaniją. Jos metu viešinimo paslaugas planuojama įsigyti iš 5 nuomonės formuotojų. Savivaldybei tai kainuos beveik 7 tūkst. eurų be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Vien nuomonės formuotojo R. Mackevičiaus paslaugoms įsigyti skirta 3,8 tūkst. eurų be PVM.

Į LGGRTC generalinio direktoriaus pareigas teikiama daktarės Donatos Kabelkės kandidatūra. LGGRTC tarybos pirmininkas Arūnas Streikus tvirtina, kad pastaruoju metu centrui buvo reikalingas proveržis. Dėl šios priežasties, anot jo, kandidatės pasiūlytos inovatyvios priemonės ir formatai centro veiklai plėtoti sulaukė 7 LGGRTC tarybos narių palaikymo. D. Kabelkė praėjusią savaitę teigė, kad jeigu būtų išrinkta, inicijuotų struktūrinius įstaigos pokyčius, skatintų vidinę ir išorinę komunikaciją, siūlytų į LGGRTC veiklas įtraukti meną bei kūrybą. Galutinį sprendimą dėl D. Kabelkės kandidatūros priims Seimo pirmininkas Juozas Olekas.

Lietuvos apeliacinis teismas baigė nagrinėti anksčiau „čekiukų“ byloje išteisintos buvusios ilgametės Marijampolės tarybos narės Vaidos Giraitytės-Juškevičienės bylą. Prokuroras prašo pripažinti ekspolitikę kalta ir skirti jai 10 tūkst. eurų baudą, taip pat ketveriems metams uždrausti dirbti valstybės tarnyboje. Apeliacinės instancijos teismas aiškinosi, kodėl tuometei politikei, praėjusią kadenciją dirbusiai Seime, reikėjo artimųjų pagalbos užsipilant kurą. Tarybos narė savivaldybei pateikė savo artimųjų, pusbrolių kuro kvitus – V. Giraitytė-Juškevičienė teigė, kad ji buvo labai veikli ir užsiėmusi, reaguodavo į gyventojų pranešimus apie įvairius jų rūpesčius, dažnai vyko į susitikimus ir renginius su rinkėjais. Ji teismą tikina, kad visas byloje minimas kuras buvo sunaudotas jos, kaip tarybos narės, veiklai. Baudžiamosios bylos duomenimis, nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2020 lapkričio mėn. eidama Marijampolės savivaldybės tarybos narės pareigas V. Giraitytė-Juškevičienė, įtariama, suklastojo 15 vienetų tarybos nario išlaidų suvestinių, jose pateikdama tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva patirtas degalų ir telefono ryšio išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla.

Žemės ūkio ministro Andriaus Palionio teigimu, Lietuva norėtų, jog 2034 m. pasibaigus šiam Europos Sąjungos (ES) finansiniam laikotarpiui tiesioginių išmokų konvergencija būtų užbaigta. Kaip skelbta rugsėjį, Europos Komisija (EK) 2028–2034 m. laikotarpio biudžete Lietuvos žemės ūkiui rezervavo 20 proc. mažiau lėšų nei anksčiau – virš 4,38 mlrd. eurų. Anot ministro, pasibaigus dabartiniam 2023–2027 m. laikotarpiui bus pasiekta 79 proc. konvergencijos, o negavus didesnio finansavimo, kitame finansiniame laikotarpyje būtų 76 proc. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) teigimu, EK rezervuota suma skiriama ūkininkų pajamų palaikymo priemonėms ir apims tiesiogines išmokas, sektorines intervencijas. Taip pat lėšos skiriamos kaimo plėtros priemonėms – investicinei paramai, jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, smulkiųjų ūkių plėtrai, verslo skatinimui, ūkių pavadavimo paslaugoms ir pan.

Premjerė Inga Ruginienė sako besidžiaugianti tuo, kad po antros pakopos pensijų lėšų atsiėmimo bangos išaugo vartojimas, nes reformos tikslas buvo leisti žmonėms patiems nuspręsti, kaip panaudoti savo pinigus. Tiesa, pasak premjerės, šie pirkimo bumai nebūtinai yra susiję su reforma. Anot I. Ruginienės, žmonės taip pat toliau pasirašo sutartis dėl kaupimo antroje pakopoje, vis daugiau jų pereina į trečiąją pakopą, o kiti renkasi atsidaryti investicines sąskaitas. Pensijų fondų bendrovės skaičiuoja, jog per pirmą reformos ketvirtį iš antros pakopos sistemos pasitraukė beveik 550 tūkst. žmonių ir kaupiančiųjų liko mažiau nei 900 tūkst.

JAV eskadrinis minininkas Omano įlankoje apšaudė ir perėmė su Irano vėliava plaukiojantį krovininį laivą, kuris mėgino išvengti JAV karinio jūrų laivyno blokados. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Irano laivas „Touska“ ignoravo įspėjimus sustoti ir valdomomis raketomis aprūpintas eskadrinis minininkas „USS Spruance“ jį sustabdė, „išsprogdinęs skylę mašinų skyriuje“. D. Trumpas teigė, kad laivui „Touska“ taikomos JAV iždo departamento sankcijos „dėl ankstesnės neteisėtos veiklos“. Po šio ir kitų pranešimų apie regione vėl augančią įtampą stipriai pakilo naftos ir dujų kainos.

Iranas pareiškė, kad JAV nėra rimtai nusiteikusios ieškoti diplomatinių karo Artimuosiuose Rytuose sprendimų. Irano užsienio reikalų ministerijos atstovo teigimu, pirmadienio ryto JAV ataka prieš Irano krovininį laivą, JAV karinio jūrų laivyno vykdoma Irano uostų blokada ir vėlavimas įgyvendinti paliaubas Libane yra „akivaizdūs paliaubų pažeidimai“. Nuo vasario 28 d., kai JAV ir Izraelis pradėjo karą su Iranu, Teheranas ir Vašingtonas surengė derybų raundą Islamabade, per kurį susitarimo dėl karo pabaigos nepasiekta. Delegacijos derėjosi įsigaliojus trapioms dviejų savaičių paliauboms, kurios prasidėjo balandžio 8 d. ir oficialiai baigiasi šį trečiadienį. JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį teigė nurodęs JAV derybininkams pirmadienį vykti į Pakistaną surengti dar vieną derybų raundą, tačiau Iranas savo dalyvavimo dar nepatvirtino. Pakistano vidaus reikalų ministras pirmadienį per du atskirus susitikimus priėmė diplomatinius atstovus iš Irano ir JAV.

Maskvai palankus Rumenas Radevas laimėjo triuškinamą pergalę Bulgarijos parlamento rinkimuose. Sofijos Centrinė rinkimų komisija pirmadienį pranešė, kad suskaičiavus 97,5 proc. balsų, buvusio šalies prezidento R. Radevo vadovaujamas kairiųjų blokas „Progresyvi Bulgarija“ (PB) sekmadienio rinkimuose surinko 44,7 prco. balsų, o to, tikėtina, pakaks parlamentinei daugumai užsitikrinti. Dvi pirmiau valdžioje buvusios provakarietiškos partijos stipriai atsiliko nuo nugalėtojų. Ilgą laiką dominavęs konservatorių aljansas GERB-SDS, vadovavęs 2025 m. gruodį atsistatydinusiai koalicinei vyriausybei, surinko apie 13,4 proc. balsų – tai blogiausias jo rezultatas iki šiol. Liberalų blokas PP-DB užėmė trečiąją vietą, surinkdamas 12,8 proc. balsų. Komentuodamas rinkimų Bulgarijoje rezultatus, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas gyrė R. Radevo ryžtą „spręsti problemas pragmatiško dialogo būdu“.