Riaušių byloje nuteisti niūrūs veikėjai svaidosi kosminėmis teorijomis

Tuo metu kitas nuteistasis byloje Andrejus Lobovas savo paskutiniojo žodžio metu pateiktuose paaiškinimuose pabrėžė, jog COVID-19 pandemijos metu buvo vykdomas Lietuvos žmonių genocidas.

„Ši baudžiamoji byla yra gėdingiausia per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją“, – teisme dėstė A. G. Astrauskaitė.

Ji tvirtino, kad politikai, priėmę sprendimus dėl COVID-19 pandemijos ribojimų, esą pažeidė žmogaus teises. Minėti ribojimai, anot A. G. Astrauskaitės, galėjo priminti norą žmones segreguoti, suvaryti į getus.

Nuteistoji, reaguodama į jai pateiktą kaltinimą dėl raginimo smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą, pažymėjo, kad su juo nesutinka. A. G. Astrauskaitė priminė, kad minėtas kaltinamas yra grindžiamas jos žodžiais, pasakytais per Šeimų sąjūdžio renginį 2021 m. Moteris teigė, jog tuomet tiesiog kvietė žmones dalyvauti mitinge prie Seimo.

„Kodėl šiais metais LRT, viešai reklamuodama, kviesdama į protestus, nekaltinama Vilniaus apygardos prokuratūros kaip buvau apkaltinta aš?“, – kėlė klausimus A. G. Astrauskaitė.

Ji pabrėžė ne kartą organizavusi protesto akcijas.

„Protestai buvo gausūs ir taikūs, žmonės gynė Konstitucijoje įtvirtintas jų laisves ir teises“, – sakė moteris.

Pasak A. G. Astrauskaitės, turint omeny, jog jos organizuojami renginiai visada buvo taikūs, nuostabą kelia tai, kad 2021 m. rugpjūtį prie Seimo vykęs mitingas pasibaigė riaušėmis.

Moteris kartojo, kad tuomet, kai kilo neramumai, prie Seimo jos jau nebuvo. Taigi, anot nuteistosios, ją stebina kaltinimai. A. G. Astrauskaitė neslėpė mananti, jog tiesiog yra persekiojama už kritiką valdžiai.

„Žinoma, kad esu persekiojama už kritiką konservatoriams“, – akcentavo A. G. Astrauskaitė.

Į teismo salę Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų atvestas Vadimas Jalago tvirtino, kad byloje galėjo būti nuteistas dėl to, kad jau buvo teistas anksčiau.

„Esu teistas, tai dėl to, matyt, esu nuteistas“, – kalbėjo jis.

V. Jalago, kreipdamasis į kitus nuteistuosius, pabrėžė, jog juos esą pavertė atpirkimo ožiais.

„Čia iš jūsų daug ką padarė atpirkimo ožiais“, – sakė vyras.

Jis pats neigė savo kaltę ir prašė teismo išteisinimo.

„Skydų nespardžiau, mane pareigūnas su skydu nustūmė“, – dėstė nuteistasis.

Kitas nuteistasis Eitvydas Galvydis taip pat tvirtino, kad įstatymų nepažeidė. Jis nurodė, kad saują žvyro į Seimo pusę 2011 m. rugpjūčio 10 d. metė gindamasis nuo esą neteisėtų pareigūnų veiksmų.

„Tai buvo būtina savigyna iš mano pusės. Aš nieko neprovokavau“, – aiškino E. Galvydis.

Byloje nuteistas aktyvus įvairių protestų dalyvis Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, pabrėžė manantis, kad pirmos instancijos Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, esą padarė ne vieną klaidą.

„Akivaizdu, kad šita byla yra politizuota, tyrimas šališkas, nes daugybės informacijos prokurorai nenorėjo tirti“, – komentavo A. Kandrotas-Celofanas.

Jis pabrėžė, jog nuteistieji byloje yra aktyvūs, pilietiški žmonės, kurie nebijo kritikuoti valdžios sprendimus. A. Kandrotas-Celofanas sakė, kad būtent dėl kritiškos pozicijos valdžios sprendimų atžvilgiu žmonės ir buvo nuteistei

„Tokie asmenys autoritarinėje visuomenėje yra nereikalingi. Tokie asmenys buvo likviduoti“, – apie esą pilietiškai aktyvius žmones kalbėjo A. Kandrotas-Celofanas.

Nuteistasis tvirtino nesuprantantis, kodėl yra kaltinamas dėl riaušių. Jis pats nurodė buvęs prie Seimo rūmų, tačiau toliau nuo įvykių epicentro.

„Buvau stotelėje, tai yra 100 metrų atstumu nuo įvykio epicentro, bet šito prokuroras nemato“, – tvirtino A. Kandrotas-Celofanas.

Riaušių prie Seimo byloje pirmos instancijos teismo kaltu pripažintas Andrejus Lobovas savo kalboje pabrėžė manantis, kad COVID-19 pandemijos metu Lietuvoje buvo vykdomas žmonių genocidas.

„Vyko Lietuvoje tiesioginis žmonių genocidas vakcinacijos dėka. 19 metų dirbu su skiepų žala. Daug metų dirbu su ta nusikalstama veikla, su farmacija“, – teisme kalbėjo A. Lobovas.

Vyras sakė, jog jam iki šiol skambina nuo koronaviruso pasiskiepiję žmonės, jie esą teigia, kad miršta.

„Gaunu begalę skambučių iš pasiskiepijusių žmonių, jie miršta“, – aiškino nuteistasis.

Jis savo kalboje minėjo, kad nuo COVID-19 pasiskiepijusiems žmonėms esą buvo suleidžiamas distiliuotas vanduo.

Vilniaus apygardos teismas riaušių prie Seimo byloje yra gavęs daugiau negu 60 apeliacinių skundų. Didžioji dalis juos pateikusių nuteistųjų siekia išteisinimo.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė ir Vilniaus apygardos prokuratūra. Prokurorai prašo vieną išteisintąjį dėl dalyvavimo riaušėse pripažinti kaltu. Taip pat prašoma panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis nutarta atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistiesiems, kurie pripažinti recidyvistais.

Be to, prokuratūra mano, kad iš nuteistųjų turėtų būti priteistos išlaidos už jiems valstybės skirtus advokatus.

ELTA primena, kad praėjusių metų rugsėjį Vilniaus miesto apylinkės teismas riaušių prie Seimo byloje iš 87 kaltinamųjų 84 pripažino kaltais dėl riaušių, du asmenys buvo išteisinti, o vienos kaltinamosios veikla perkvalifikuota iš dalyvavimo riaušėse į pasipriešinimą policijos pareigūnams.

Recidyvistais nutarta pripažinti 17 kaltinamųjų.

Paskelbtu nuosprendžiu 6 asmenys buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, dviem paskirtos laisvės apribojimo bausmės, trims – realios laisvės atėmimo bausmės, o 75 kaltinamiesiems laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja A. G. Astrauskaitė šioje byloje pirmos instancijos teismo buvo pripažinta kalta dėl riaušių ir viešo raginimo smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą. Moteriai skirta 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ją atidedant pusantrų metų laikotarpiui.

Teismas kaltu dėl riaušių šioje byloje pripažino anksčiau už finansinius nusikaltimus teistą A. Kandrotą, pravarde Celofanas. Jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Byloje nuteistas ir aktyvus įvairių protestų dalyvis A. Lobovas. Jam skirta lygtinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Apkaltinamąjį nuosprendį išgirdo ir kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas. Jam skirta 1 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant pusantrų metų laikotarpiui.

Kaltinamiesiems taip pat skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – nuo 500 iki 2 tūkst. eurų dydžio įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jas sumokant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Iš viso skirta 142 tūkst. eurų įmokų į minėtą fondą.

Civiliniams ieškovams byloje priteista apie 112,4 tūkst. eurų žalos atlyginimo.

Ikiteisminis tyrimas dėl riaušių pradėtas po 2021 m. rugpjūčio 10 d. įvykių prie parlamento. Tądien nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus peraugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelktos Viešojo saugumo tarnybos ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.