Šalia plakato pritvirtintas ir rašiklis. Toks akibrokštas – užuomina į penktadienį paviešintą skandalingą informaciją, jog uždaroje „socdemų“ taryboje visuomeninio transliuotojo žurnalistė galėjo slapčia palikti įrašantį tušinuką.
Prie buldozerio pritvirtintą rašiklį ir plakatą antradienio rytą užfiksavo Lrytas žurnalistai. Tiesa, kas paliko šį plakatą – lieka neaišku.
Visgi, panašūs plakatai iškilo ir Seimo salėje – prie dalies valdančiųjų atstovų darbo vietų. Plakate – kaip ir protestuotojų simbolikoje – įspėjamasis ženklas, kuriame matosi, jog nuo liepto į vandenį krenta rašiklis.
Įvertino, ar už garsą įrašinėjančio rašiklio gali slėptis patys socialdemokratai: per daug rizikingas ėjimas
Tiesa, ant „aušriečių“ darbo stalų – panašus plakatas, tačiau jame nurodytas žodis „Manipuliacija“.
Kaip skelbta, ketvirtadienio vakarą viename iš Vilniaus rajone esančių viešbučių vyko Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdis. Jis buvo uždaras, žiniasklaida sekti posėdžio eigos negalėjo.
Susiję straipsniai
Tiesa, žurnalistams buvo leista stebėti pačią posėdžio pradžią. Tačiau, po vadinamųjų protokolinių minučių iš posėdžių salės išprašius žurnalistus, buvo pastebėtas keistas rašiklis.
„Tik startavus mūsų posėdžiui, buvo rastas rašymo įrenginys – tušinukas ar parkeris – su įrašymo įranga, su diktofonu. Manau, kad jis buvo paliktas neatsitiktinai. Yra žmonių, kurie matė ir įtaria, kas galėjo palikti šį įrenginį“, – penktadienį „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo M. Sinkevičius.
Jis neįvardijo, ką iš žurnalistų įtaria palikus minėtą įrašymo įrangą. Tik užsiminė, jog tai – LRT žurnalistė.
Dėl šio incidento LSDP kreipėsi į policiją – ši savo ruožtu renka medžiagą.
Netrukus prabilo daugiau partiečių. Seimo narys, socialdemokratas Saulius Luščikas tvirtino savo akimis matęs, kas įvyko. Anot jo – rašiklį su diktofonu slapčia paliko būtent LRT žurnalistė Eglė Samoškaitė.
Pati LRT žurnalistė tvirtino, kad jai metami kaltinimai yra nelogiški.
„Iš renginio išvykau anksti gana, nepasibaigus posėdžiui, apie 20 val, nes turėjau tiesioginę laidą. Tai pagal politikų logiką išeina, kad palikau kažkokį įrenginį ir išvykau. Tai neatrodo logiška“, – Lrytas teigė E. Samoškaitė.
Netrukus pranešta, kad E. Samoškaitė sustabdė narystę Žurnalistų profesionalų asociacijoje. Tuo metu LRT informavo, kad situacija buvo aptarta su visuomeninio transliuotojo žurnalistais.
„Jie neigia darę bet kokius neteisėtus ar neetiškus veiksmus, todėl tikimės, kad teisėsaugos institucijos viską išsiaiškins ir išsklaidys bet kokias abejones“, – komentavo LRT Viešųjų ryšių skyriaus vadovė Augustė Mikulėnaitė.
LSDP: kur brėžiama riba tarp viešojo intereso ir profesinės atsakomybės?
Nors prieš Seimo posėdį parlamento pirmininkas Juozas Olekas tvirtino, jog nežino, ar ant simbolinio buldozerio pasirodęs plakatas yra susijęs su socialdemokratų partija, LSDP pasidalijo plakato atvaizdu savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
Partijos atstovai kėlė klausimą – kur brėžiama riba tarp viešojo intereso ir valstybės saugumo? Taip pat „socdemai“ bedė pirštu į LRT vadovybę – anot jų, šioje situacijoje jų laikysena kelia rimtų klausimų.
„Gerbiame LRT dirbančius profesionalius žurnalistus, kurie kasdien atsakingai ir sąžiningai informuoja visuomenę. Mūsų keliami klausimai nėra nukreipti prieš juos. Jie skirti LRT vadovybei, kurios sprendimai ir laikysena šioje situacijoje kelia rimtų klausimų dėl visuomeninio transliuotojo skaidrumo, neutralumo ir atsakomybės.
LSDP nuosekliai pasisako už žodžio laisvę ir nepriklausomą žurnalistiką. Tačiau lygiai taip pat aiškiai sakome: jokia žurnalistinė veikla negali būti grindžiama priemonėmis, kurios kelia abejonių dėl teisėtumo, profesinės etikos ar pagarbos žmogaus privatumui.
Ir dabar kalbame apie daug platesnį principinį klausimą: kur brėžiama riba tarp viešojo intereso, profesinės atsakomybės, asmens teisių apsaugos ir valstybės saugumo?“ – rašė partijos atstovai.
LSDP teigimu, praėjusią savaitę fiksuotas incidentas partijos taryboje negali būti ignoruotas ar nutylėtas.
„Tai sudarytų prielaidas pateisinti vis platesnį ir sunkiau kontroliuojamą pasiklausymą bei duomenų rinkimą. Nukentėti galėtų ne tik pareigūnai ar politikai, bet ir bet kuris privatus asmuo. Todėl visuomenė turi teisę žinoti, kur brėžiama riba ir kas atsako už jos peržengimą“, – pažymima partijos įraše.
„Mūsų pozicija aiški: neteisėtu būdu gauta informacija neturėtų tapti viešos diskusijos objektu. Šioje situacijoje svarbiausia yra pats galimo neteisėto pasiklausymo faktas, keliantis rimtų klausimų dėl teisinės valstybės principų ir demokratinių normų laikymosi“, – apibendrina LSDP.
J. Olekas: naudoti kriminalinio pasaulio metodus nėra tinkamas būdas
Į incidentą LSDP tarybos posėdyje sureagavo ir Seimo pirmininkas J. Olekas. Jis patikino, kad pats prie plakato atsiradimo neprisidėjo, o dėl galimų partiečių iniciatyvų teigė neturįs žinių.
„Bet aš pritariu tokiam pasakymui – nemanau, kad toks informacijos rinkimas yra teisėtas ir kad tai yra laisvo žodžio išraiška“, – antradienį žurnalistams Seime sakė J. Olekas, pritardamas plakate išreikštoms mintims.
„Naudoti kriminalinio pasaulio ar kitų metodus, renkant informaciją, nėra tinkamas būdas“, – pabrėžė jis.
Vis tik, klausiamas apie konkrečią situaciją LSDP tarybos posėdyje, J. Olekas nurodė, kad buvo palikta tokia įrašymo įranga, kurios esą paprastai neįsigysi.
„Aš apie paliktą tušinuką nežinau. Aš žinau, kad palikta įrašymo įranga – tokia, kurios oficialiai nenusipirksi. Tai dar turbūt vyksta tyrimas, negalėčiau labai komentuoti, ką žinau. Bet išsiaiškinsim viską, palaukime“, – aiškino jis.
Tuo metu klausiamas, ar, jo vertinimu, yra sąžininga ir adekvatu vienos žurnalistės elgesį sieti su protestu dėl LRT pataisų, J. Olekas tvirtino manantis, kad jokių sąsajų tarp šių dviejų klausimų nėra.
„Aš matau poziciją, kas yra daroma, kažkokią tai išraišką. Aš manau, kad LRT (įstatymo pataisų – Lrytas) svarstymas vyksta labai skaidriai, atvirai, man pačiam teko dalyvauti ir daro grupėje, jūs visi galėjote dalyvauti, filmuoti ir pateikti savo nuomonę“, – kalbėjo politikas.