Vis tik, šalies vadovas užsimena – logiška manyti, kad rašiklis uždarame posėdyje „neįskrido pro langą“.
„Kuomet prasideda politikavimas tame pačiame taške, kuomet nustatomas galimas pažeidimas, tai yra negerai, nes teisėsaugos institucijos – konkrečiai policija, pirmiausiai – turėtų įvertinti, koks tai yra atvejis, kas už tą atvejį atsakingas. Na, aš remiuosi, turbūt, logiška prielaida, kad tušinukas neįskrido pro langą ir neatsisėdo ten, kur atsidėjo, ir kad, vis dėlto, kažkas jį padėjo ir kad jame buvo įrašymo įranga. Tai šitas faktas yra.
Iš anksto buvo žinomos posėdžio sąlygos ir posėdis turėjo būti uždaras. Tai aš čia nematau kažkokio pasikėsinimo į laisvą žodį. Aš matau laikymąsi tam tikrų taisyklių ir, jeigu tų taisyklių nėra laikomasi, teisėsaugos institucijos turėtų tai įvertinti“, – antradienį žurnalistams Vilniuje sakė G. Nausėda.
B. Davidonytė, M. Katelynas, S. Jakučionis: ar teisė žinoti yra absoliuti?
„Siūlyčiau palūkėti, sulaukti sprendimo ir sulaukti tam tikros informacijos – ir tada jau daryti išvadas“, – pridūrė šalies vadovas.
Kaip skelbta, ketvirtadienio vakarą viename iš Vilniaus rajone esančių viešbučių vyko LSDP tarybos posėdis. Jis buvo uždaras, žiniasklaida sekti posėdžio eigos negalėjo.
Susiję straipsniai
Tiesa, žurnalistams buvo leista stebėti pačią posėdžio pradžią. Tačiau, po vadinamųjų protokolinių minučių iš posėdžių salės išprašius žurnalistus, buvo pastebėtas keistas rašiklis.
„Tik startavus mūsų posėdžiui, buvo rastas rašymo įrenginys – tušinukas ar parkeris – su įrašymo įranga, su diktofonu. Manau, kad jis buvo paliktas neatsitiktinai. Yra žmonių, kurie matė ir įtaria, kas galėjo palikti šį įrenginį“, – penktadienį „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo M. Sinkevičius.
Jis neįvardijo, ką iš žurnalistų įtaria palikus minėtą įrašymo įrangą. Tik užsiminė, jog tai – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) žurnalistė.
Dėl šio incidento LSDP kreipėsi į policiją – ši savo ruožtu renka medžiagą.
Netrukus prabilo daugiau partiečių. Seimo narys, socialdemokratas Saulius Luščikas tvirtino savo akimis matęs, kas įvyko. Anot jo – rašiklį su diktofonu slapčia paliko būtent LRT žurnalistė Eglė Samoškaitė.
Pati LRT žurnalistė tvirtino, kad jai metami kaltinimai yra nelogiški.
Netrukus pranešta, kad E. Samoškaitė sustabdė narystę Žurnalistų profesionalų asociacijoje. Tuo metu LRT informavo, kad situacija buvo aptarta su visuomeninio transliuotojo žurnalistais.
Ar valdantieji politiškai išnaudoja taryboje įvykusį incidentą?
Tiesa, antradienio rytą LRT žurnalistė sulaukė savotiško atsako. Ant greta Seimo esančio simbolinio buldozerio, kurį praėjusią savaitę prie parlamento rūmų atgabeno prieš LRT pataisas protestuojantys žurnalistai, pastebėtas plakatas: „Šnipinėjimas ≠ žodžio laisvė“.
Panašūs plakatai iškilo ir Seimo salėje – prie dalies valdančiųjų atstovų darbo vietų. Plakate – kaip ir protestuotojų simbolikoje – įspėjamasis ženklas, kuriame matosi, jog nuo liepto į vandenį krenta rašiklis. Tokiu pat plakatu socialiniuose tinkluose pasidalijo ir LSDP.
Kaip prezidentas vertina tokį elgesį – ar valdantieji neišnaudoja taryboje fiksuoto incidento politiškai kovoti su LRT?
„Žinote, dabar, turbūt, bet kas, ką darys politikai, bus traktuojama per laisvo žodžio prizmę. Šiuo metu vyksta teisėkūrinis procesas, tikrai yra siūlomi pakeitimai. Tie pakeitimai net ir dabar, kuomet mes čia kalbame, yra siūlomi toliau ir mes, tiesą sakant, net nelabai žinome, koks bus šitos teisėkūrinės iniciatyvos galutinis rezultatas.
Dar kartą kartoju ir esu nekartą tai sakęs – yra dalykų, kuriuos reikia sutvarkyti LRT valdyme. Situacija tokia, kokia yra dabar, nėra normali. Administracijos ir LRT bendravimas yra nutrūkęs. Abi pusės patiria milžinišką spaudimą ir galimas dalykas, kad tai yra tam tikrų nesureguliuotų santykių pasekmė. Jeigu mes sugebėsime tai padaryti, ateityje turėsime kur kas produktyvesnį ir paprastesnį bendravimą tarp tų LRT valdžios institucijų, kurios dabar yra“, – kalbėjo prezidentas.
Vis tik, jis pakartojo, jog įstatymo pataisose esama riziką keliančių siūlymų. Todėl G. Nausėda pabrėžė norįs sulaukti galutinio projekto varianto ir įvertinti, ar politikai siekia kištis į visuomeninio transliuotojo turinį.
„Yra kiti dalykai kaip įsikišimas į turinį. Man tai tikrai yra nepriimtina. Noriu pamatyti galutinę formą, kaip tai galėtų atrodyti. Bet aš manau, kad jokia politinė institucija neturėtų uždavinėti turinio, tą turinio nepriklausomumą turėtų užtikrinti pačios LRT valdymo organų nepriklausomumas. O politikai turėtų susilaikyti nuo turinio formavimo, nes tai yra tikrai jau akivaizdus ir grubus tų principų, kurie yra laisvojoje Europoje, pažeidimas“, – pabrėžė šalies vadovas.