Kultūros ministerija teigia, kad komisijos struktūros bei veiklos organizavimo atnaujinimai sudarytų prielaidas sklandesniam ir efektyvesniam sprendimų priėmimui dėl Panerių aplinkos tvarkymo ir pritaikomumo lankytojams darbų.
Nutarimo projektas parengtas siekiant užtikrinti optimalias ir efektyvias sprendimų dėl Panerių memorialo Holokausto ir visoms nacizmo aukoms atminti sutvarkymo ir pritaikymo jį lankyti priėmimo procedūras bei sklandesnį priimtų sprendimų įgyvendinimą, aiškina nutarimo projekto pataisų rengėjai.
Pagal naująją tvarką tarpžinybinės priežiūros komisijos pirmininko pareigas eitų ir personalinę komisijos sudėtį tvirtintų kultūros ministras, jo pavaduotoju būtų skiriamas Kultūros ministerijos kancleris.
Susiję straipsniai
Anksčiau šios komisijos pirmininku būdavo skiriamas Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, o jo pavaduotoju – kultūros viceministras.
Be to, Kultūros ministerija siūlo nustatyti esminius komisijos veiklos principus, kurie, kaip nurodoma, užtikrintų Panerių memorialo sutvarkymui reikalingų darbų kontrolę ir priežiūrą.
Komisija būtų įpareigojama ne rečiau kaip 2 kartus per metus peržiūrėti Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus atliktus darbus dėl Panerių memorialo Holokausto ir visoms nacizmo aukoms atminti kompleksinio sutvarkymo ir pritaikymo lankyti. Taip pat teiktų Vyriausybei pasiūlymus dėl veiksmų plano memorialo sutvarkymui bei reikiamų lėšų jam įgyvendinti.
Likusią komisijos sudėtį, sudarytų 10 narių: Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, ministro pirmininko patarėjas, Kultūros ministerijos atstovas, Užsienio reikalų ministerijos atstovas, Kultūros paveldo departamento direktorius, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas, Vilniaus miesto savivaldybės atstovas, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkas.
Panerių memorialinis muziejus – istorinę tragediją žyminti atminties vieta Vilniuje, Panerių miške, kurioje Antrojo pasaulinio karo metu Nacistinės Vokietijos kariai kartu su vietiniais gyventojais nužudė 100 tūkst. žmonių, iš kurių didžioji dalis – žydų tautybės asmenys.
Masinės žudynės Paneriuose prasidėjo 1941-aisiais ir baigėsi 1944 m., kai iš Lietuvos pasitraukė nacių okupacinės pajėgos.