Trečiąsyk projektas sulaukė mažiau balsų, nei svarstymo stadijoje. „Nemuno aušros“ frakcijoje atsirado daugiau balsavusių ir už, ir prieš.
Pirmasis balsavimas Seime net padrebino koalicijos pamatus, didžiajai daliai „Nemuno aušros“ frakcijos narių nepalaikius projekto arba balsavimo metu kažkur stebuklingai pradingus.
Balsavimą dėl poligono valdančiosios daugumos tvarumo lakmuso popierėliu yra įvardijęs ir prezidentas Gitanas Nausėda, ir patys socialdemokratai. Tiesa, pastarieji dabar kalba gerokai atsargiau – esą tai nebūtinai bus lemiamas koalicijos išsaugojimo arba permainų joje veiksnys.
Seimui apsisprendus dėl Kapčiamiesčio poligono – R. Kauno ginčas su gyventojais: užkliuvo vienas punktas
Po balsavimo apie sulaužytą koalicinę sutartį kalbą rėžė valstietis Dainius Gaižauskas, pats balsavęs prieš projektą.
Už poligono steigimą Kapčiamiestyje balsavo 105 parlamentarai, 12 pasisakė prieš ir dar 4 susilaikė. Svarstymo stadijoje projektą palaikė 109, pateikimo – 102 parlamentarai, prieš atitinkamai tuomet balsavo 11 ir 10 Seimo narių.
Prieš poligono projektą priėmimo stadijoje balsavo 8 „aušriečiai“ (ankstesniuose balsavimuose buvo šeši ir septyni jų balsai prieš): Remigijus Žemaitaitis, Tomas Domarkas, Petras Dargis, Aidas Gedvilas, Vytautas Jucius, Daiva Petkevičienė, Mantas Poškus, Lina Šukytė-Korsakė. Kęstutis Bilius, Saulius Bucevičius, Karolis Neimantas ir Tadas Sadauskis balsavime susilaikė.
Tuo metu „aušriečiai“ Robertas Puchovičius, Raimondas Šukys, Daiva Žebelienė, Martynas Gedvilas ir Dainoras Bradauskas pasisakė už poligono steigimą Kapčiamiestyje.
Prieš projektą taip pat balsavo ir du Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽ-KŠS) frakcijos Seime atstovai D. Gaižauskas bei Valius Ąžuolas. Projekto vėl nepalaikė ir ką tik šią frakciją palikę Rimas Jonas Jankūnas ir Ignas Vėgėlė.
Nepalaikyti projekto pasisakydami Seimo salėje aršiai ragino D. Gaižauskas, V. Ąžuolas ir A. Gedvilas, dėl ko socialdemokratams beliko tik apgailestauti.
„Tokio nekokybiško įstatymo, kuris liečia mūsų saugumo poreikius, Seimas net negalėjo pradėti svarstyti, jo nebuvo galima nešti į Seimą. Aš tikrai manau, kad nė viena NATO valstybė negalėtų padaryti tokios klaidos“, – rėžė D. Gaižauskas, per pateikimą pats balsavęs už, o tik vėliau, kai sulaukė kritikos iš savo rinkėjų, poziciją pakeitęs. Jis aiškino pasigedęs kažkokių dokumentų.
Susiję straipsniai
„Aš išties principingai ir nešališkai žiūrėjau į visą būtent šio proceso kūrimo eigą. Patikėkite manimi, dokumentai, apie kuriuos kalbėjo krašto apsaugos ministras, ne tai, kad neparuošti, o jų nėra. Tikrai yra daug apribojimų. (...) Dabar mes turėsime didelių problemų vien tik dėl to, kad žmonės nebetikės mūsų teisėkūros procesu, kuris susijęs su mūsų nacionaliniu saugumu“, – aiškino politikas.
„Todėl prašau nepalaikyti, nebalsuoti, ypač mano kolegas LVŽ-KŠS frakcijos narius“, – skatino valstietis.
„Gerbiami kolegos, gaila, kad reikia priminti ir koalicijos partneriams, bet tai yra mūsų visų saugumo klausimas, ir dėl jo turime dirbti, nepaisant partinių linijų“, – D. Gaižauskui replikavo socialdemokratas Martynas Katelynas.
„Liūdniausia yra tai, kad Lietuva grįžo į labai senus laikus, kai vienas vadas susapnavo Kapčiamiesty geležinį vilką ir atsibudęs iš ryto sako: bet kokia kaina padarykite ten poligoną, nes mano sapnas buvo pranašiškas. Taip ir vyksta“, – apie keistus sapnus kalbėjo V. Ąžuolas.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas padidėjusį balsavusiųjų prieš parlamentarų skaičių sieja su artėjančiais 2027 metų savivaldos rinkimais. Jo teigimu, „dalis politikų nusprendė Lietuvos saugumo sąskaita politikuoti“.
„Jeigu jūs pasižiūrėtumėte į priešpaskutinį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį, kurio metu irgi buvo teigiama, kad atsakymai negauti, informacijos nebuvo. Bet jeigu jūs nuodugniai paklausytumėte visą posėdžio eigą – jūs išgirstumėte, kad tie patys asmenys, kurie sakė, kad kažko negavo, vėliau teigė, kad analizavo dokumentus. Tai jeigu jų negavai, kaip gali kažką analizuoti?“ – retoriškai klausė jis.
Tiek pirmame, tiek antrame, tiek ir galutiniame balsavimo etape pačių balsų tikrai netrūko, nes poligono steigimą palaiko opozicija – už balsuoja ir konservatoriai, ir liberalai, ir demokratai. Prieštaraujančių yra tik tarp valdančiųjų „aušriečių“ ir valstiečių.
Po balsavimo – ministro ir protestuotojų akistata
Kol parlamento salėje buvo sprendžiamas Kapčiamiesčio poligono klausimas, lankytojams skirtame Seimo balkone sėdėjo keliolika prieš poligoną nusiteikusių žmonių. Vėliau, kai po balsavimo prie žurnalistų komentarui stabtelėjo R. Kaunas, protestuotojai perėmė žiniasklaidos vaidmenį ir pradėjo atakuoti ministrą.
Ministro ir kelių protestuotojų žodinė akistata truko apie dešimt minučių. Žmonės piktinosi, esą ministras, kitaip, nei šneka viešai, jų iš tiesų neišklausė, neatliepė tam tikrų nuogąstavimų, pavyzdžiui, dėl triukšmo.
R. Kaunas susirinkusiųjų klausė, ar jie kreipėsi į Baltarusiją, kad šie panaikintų už sienos čia pat esantį savo poligoną, teiravosi, ar jie matė, kas vyksta Ukrainoje.
Į tai protestuotojai atsakė šūksniais: „Prie ko čia Baltarusija?“, „Prie ko čia Ukraina?“.
„Ministre, jūs neatliepėt mūsų klausimų, atsakot vangiai, atmestinai. (...) Jūs neatliepėt jokio bendruomenės lūkesčio, tad prašau spaudai daugiau neskelbti, kad jūs bendraujate su Kapčiamiesčio bendruomene“, – pareiškė vietinis gyventojas.
Ministras pabrėžė ne kartą pats asmeniškai lankęsis Lazdijų rajone ir šnekėjęs su gyventojais.
„Jūs nebendravote su mumis (...) Jūs mūsų negirdėjote, nesiderėjote. Jūs atėjote ir pasakėte: jūs pakluskite“, – kalbant ministrui šaukė viena moteris.
„Gerbiamoji, niekada, jokioje formoje nebuvo pasakyta, ką jūs dabar teigiate, kad jūs paklusite. Čia yra jūsų akivaizdus melas. Aš tokio pasakymo tikrai nepasakiau“, – atšovė R. Kaunas.
Kapčiamiesčio gyventojas ministrą ragino pažadėti, kad karui (tiesa, nepatikslino kuriam) pasibaigus, valstybės reikmėms išpirktos žemės bus grąžintos gyventojams.
„Gerbiamasis, aš nesu diktatorius, aš nesu Putinas, aš nesu Lukašenka – aš negaliu vienas nuspręsti ir pažadėti“, – atvirai atsakė R. Kaunas.
D. Gaižauskas: buvo sulaužyta koalicijos sutartis
Po įvykusio balsavimo D. Gaižauskas pareiškė, kad buvo sulaužyta koalicijos sutartis.
„Mes turėjome procesą, kuris akivaizdžiai rodė, kad mes sulaužėme savo koalicinę sutartį. Mes sakėme ir sutartyje parašyta, kad klausimus, susijusius su nacionaliniu saugumu mes visi palaikysime prieš tai išstudijavę ir išdiskutavę koalicijoje“, – sakė valstietis.
„Šiuo klausimu mes koalicijoje nediskutavome. Aš prašiau atskiro susitikimo, kuris liestų Kapčiamiestį, nes mūsų pirmas kažkoks neapibendrintas susitikimas buvo tik dėl poligono svarbos. Mes tam pritarėme, bet kad Kapčiamiestyje – mes neturėjome nė vienos diskusijos“, – pridūrė D. Gaižauskas.
Anot jo, šiuo metu susidaro įspūdis, kad dalis valdančiųjų nepritaria poligonui, o tai nėra tiesa.
„Poligonui mes pritariame. Mes nepritariame tokiam įstatymo projektui, kuris mums pridarys bėdos, nes paliktos teisinės spragos neišspręstos, mus ginčys Lenkija, bus daug konfliktų“, – tvirtino politikas.
Kaip balsavo anksčiau?
Svarstymo stadijoje Kapčiamiesčio karinio poligono steigimo įstatymo projektą palaikė daugiau parlamentarų, nei pirmąsyk – už balsavo 109 Seimo nariai, 11 pasisakė prieš, o dar 2 susilaikė.
Svarstyme prieš balsavo šeši „aušriečiai“: Remigijus Žemaitaitis, Lina Šukytė-Korsakė, Aidas Gedvilas, Tomas Domarkas, Daiva Petkevičienė ir Petras Dargis. Susilaikė vienas „aušrietis“ – Tadas Sadauskis.
Už balsavo „aušriečiai“ Robertas Puchovičius, Artūras Skardžius, Daiva Žebelienė ir Martynas Gedvilas. Balsavime nedalyvavo „aušriečiai“ Saulius Bucevičius, Kęstutis Bilius, Karolis Neimantas bei pirmojo balsavimo metu projektą palaikę Dainoras Bradauskas ir Raimondas Šukys.
Poligono klausimui nepritarė ir dalis valstiečių – nuomonę pakeitęs Dainius Gaižauskas, taip pat Ignas Vėgėlė ir Rimas Jonas Jankūnas balsavo prieš. Valius Ąžuolas susilaikė.
Pateikimo stadijoje už projektą balsavo 102 Seimo nariai, 10 pasisakė prieš, dar 5 susilaikė.
Prieš tuomet balsavo šie parlamentarai: „aušriečiai“ Remigijus Žemaitaitis, Mantas Poškus, Aidas Gedvilas, Tomas Domarkas, Daiva Petkevičienė, Petras Dargis ir Vytautas Jucius, taip pat jungtinei valstiečių frakcijai priklausantys Valius Ąžuolas, Ignas Vėgėlė ir Rimas Jonas Jankūnas.
Balsavime tuomet susilaikė: „aušriečiai“ Karolis Neimantas, Lina Šukytė-Korsakė, Saulius Bucevičius ir Kęstutis Bilius, taip pat dažnai atskirąją nuomonę turintis demokratas Linas Urmanavičius (svarstymo stadijoje jau balsavo už).
Kai kurie valdančiosios daugumos atstovai, ypač tie, kurie priklauso „Nemuno aušrai“, prieš mėnesį balsavo „kojomis“ – t.y. salėje anksčiau buvo, bet jokio mygtuko nespaudė. Keli „aušriečiai“ tada projektą visgi palaikė: už balsavo Dainoras Bradauskas ir Raimondas Šukys.
Kas siūloma?
Projektu siūloma Kapčiamiesčio poligoną padalinti į dvi funkcines zonas, kurių viena būtų skirta manevravimui, o kitoje ketinama įrengti kovinio šaudymo šaudyklas. Pasak Krašto apsaugos ministerijos, šios teritorijos iš viso sudarytų 14,6 tūkst. hektarų plotą.
Pagal projektą, maždaug du trečdaliai numatytos teritorijos atliks karinio mokymo funkciją ir bus skirti manevravimui, taktinio judėjimo pratyboms bei administraciniams pastatams. Šioje dalyje iš viso yra 77 sodybos, jų savininkai ar ten įsikūrę verslai galės rinktis – ar pasilikti, ar per 60 mėnesių turtą parduoti valstybei supaprastinta tvarka.
Tuo metu karinio poligono funkciją atliksianti teritorija su kovinio šaudymo zona bus koncentruota vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos, čia iš viso yra 13 sodybų. Į šią dalį patenkantis privatus nekilnojamasis turtas bei verslai bus išperkami vadovaujantis patvirtintu įstatymu. Individualias turto ir verslų vertinimo paslaugas atliks nepriklausomi turto vertintojai.
Gyventojams bus kompensuojama ir neturtinė žala, kuri sieks 45 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) dydį – 51,8 tūkst. eurų už sodybą.
Mokomojoje poligono teritorijoje esančių sodybų savininkai per penkerius metus galės apsispręsti, ar likti ten gyventi, ar parduoti savo turtą, už šias sodybas taip pat bus atlyginama pagal palankesnį metodą – atkuriamąją arba lyginamąją jų vertę.
Papildomai tokių sodybų savininkai gaus 22 MMA dydžio moralinę kompensaciją – 25,3 tūkst. eurų už neturtinius praradimus.