Į protestą nešini trispalvėmis ir plakatais su užrašais „Šalin rankas nuo Lietuvos miškų“, „Ne miškų genocidui“ Nepriklausomybės aikštėje susirinko apie 100 žmonių.
Proteste dalyvavęs senjoras Osvaldas Kapčiamiesčio poligono projektą vadina nusikaltimu.
„Didesnės nesąmonės ir absurdo nėra buvę. Aš pats esu dzūkas, o Kapčiamiestis – mano tėvo gimtinė. Ir sunaikinti tą gamtovaizdį, tą gražų kampelį Lietuvos – čia yra nusikaltimas“, – tikino Vilniuje gyvenantis vyras.
Seimui apsisprendus dėl Kapčiamiesčio poligono – R. Kauno ginčas su gyventojais: užkliuvo vienas punktas
Kitų protestuojančiųjų nuomone, karinis poligonas steigiamas ne dėl šalies saugumo, o dėl verslo susitarimų.
„Čia tik verslas, pinigai didžiausi. Niekas neišdiskutuota (...). Kam jie tarnauja? Ne Lietuvai“, – kalbėjo iš Kaišiadorių į protestą atvykusi Zita.
Susiję straipsniai
„Gaila, dabar aplinkui miškus pjauna tiesiog. Iki ko mes čia prisigyvenome? Lietuva tokia graži, miškinga“, – pridūrė senjorė Aldona.
Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ organizuojama protesto akcija dėl Kapčiamiesčio girios išsaugojimo Nepriklausomybės aikštėje rengiama antrąjį kartą. Pastarąjį kartą prie Seimo protestuoti gyventojai rinkosi praėjusią savaitę. Tuomet į mitingą susirinko apie 300 žmonių.
Anksčiau renginio organizatorių išplatintame pranešime žiniasklaidai buvo viliamasi, jog sprendimai dėl poligono bus priimami įvertinus galimus padarinius gamtai.
„Kapčiamiesčio giria yra reikšminga Lietuvos gamtos ir kraštovaizdžio dalis, todėl visuomenė tikisi, kad sprendimai dėl tokių teritorijų bus priimami: įvertinus visus galimus padarinius aplinkai, užtikrinant skaidrų procesą, įtraukiant visuomenę į diskusiją, apsvarstant galimas alternatyvas“, – akcentuota tuomet viešai paskelbtame renginio aprašyme.
ELTA primena, kad kad Seimas ketvirtadienį galutinai apsisprendė ir pritarė poligono Kapčiamiestyje steigimui.
Už poligono steigimą balsavo 105 parlamentarai, 12 pasisakė prieš ir dar 4 susilaikė.
Karinio poligono teritorijoje – 77 sodybos
Projektu numatoma Kapčiamiesčio poligoną padalinti į dvi funkcines zonas, kurių viena bus skirta manevravimui, o kitoje bus įrengtos kovinio šaudymo šaudyklos. Šios teritorijos iš viso sudarys 14,6 tūkst. hektarų plotą.
Maždaug du trečdaliai teritorijos atliks karinio mokymo funkciją ir bus skirti manevravimui, taktinio judėjimo pratyboms bei administraciniams pastatams. Šioje dalyje iš viso yra 77 sodybos, jų savininkai ar ten įsikūrę verslai galės rinktis – ar pasilikti, ar per 60 mėnesių turtą parduoti valstybei supaprastinta tvarka.
Tuo metu karinio poligono funkciją atliksianti teritorija su kovinio šaudymo zona bus koncentruota vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos, čia iš viso yra 13 sodybų. Į šią dalį patenkantis privatus nekilnojamasis turtas bei verslai bus išperkami vadovaujantis patvirtintu įstatymu, gyventojams taip pat bus kompensuojama neturtinė žala.
Balandžio pradžioje prieš miškų kirtimą būsimo poligono teritorijoje taip pat vyko protestas Vilniuje, protestuotojai pasisakė už miškų išsaugojimą ateities kartoms.
Pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje, vis tik dėl tokio valdžios sprendimo kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas, vyko protesto akcija.
Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.