Penktadienis priminė juodą debesį virš Lietuvos politikos: žinios pasivijo ir S. Skvernelį, ir G. Palucką Įvykių apžvalga

Generalinė prokuratūra penktadienį informavo prašanti panaikinti buvusio ministro pirmininko, socialdemokrato Gintauto Palucko teisinę neliečiamybę.

Surinkus duomenis pernai pradėtame ikiteisminiame tyrime, politikui siekiama pareikšti įtarimus dėl galimai neteisėto praturtėjimo.

Tuo metu buvusiam Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkui Sauliui Skverneliui buvo pareikšti įtarimai Valstybinės Augalininkystės tarnybos kyšininkavimo byloje.

Generalinė prokuratūra prašo naikinti ekspremjero Gintauto Palucko teisinę neliečiamybę.

Generalinės prokurorės Nidos Grunskienės Seimui išsiųstame kreipimesi nurodoma, kad prašymas pateiktas įvertinus šiuo metu turimus duomenis pernai pradėtame ikiteisminiame tyrime. Jis atliekamas pagal baudžiamojo kodekso 228 straipsnio „Piktnaudžiavimas“ antrą dalį ir 189-ojo straipsnio „Neteisėtas praturtėjimas“ pirmąją dalį. Kreipimesi nurodoma, jog Seimo narys su žmona neteisėtai galėjo įsigyti beveik 345 tūkst. eurų vertės turto – įnešant grynuosius pinigus į bankus, už grynuosius pinigus įsigyjant automobilius, nekilnojamąjį turtą bei vertybinius popierius.

Šį turtą ekspremjeras su sutuoktine galėjo įsigyti nuo 2010 m. gruodžio iki 2024 m. pabaigos. Pats politikas naujienų portalui „Lrytas“ patvirtino stabdantis narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP), teigė sutiksiantis, kad jo teisinis imunitetas būtų panaikintas supaprastinta tvarka.

Parlamentarui Sauliui Skverneliui pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo. Kaip nurodė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), pareigūnų surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad politikas, būdamas valstybės tarnautoju ir Seimo nariu, nuo 2025 m. sausio iki lapkričio mėnesio per tarpininką susitarė priimti ir per keletą kartų priėmė ne mažesnį kaip 51 tūkst. eurų kyšį grynaisiais pinigais. Kyšiai galimai buvo duoti siekiant palankumo suinteresuotiems asmenims. Taip pat teisėsauga įtaria, kad S. Skvernelis galimai žinojo, jog neteisėtas piniginis atlygis jam bus mokamas iš nusikalstamos veikos bendrininkų kyšininkavimo metu gautų neteisėtų pajamų. Seimas praėjusią savaitę panaikino politiko teisinę neliečiamybę po to, kai į parlamentą kreipėsi generalinė prokurorė. S. Skvernelis sutiko, kad jo teisinis imunitetas būtų naikinamas supaprastinta tvarka, tačiau jis neigė įtarimus.

Teismui perduota Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nario, Vyriausybės vicekanclerio ir buvusio Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nario Justo Pankausko „čekiukų“ byla. Anot prokuratūros, politikas yra kaltinamas piktnaudžiavimu, turto pasisavinimu, dokumentų suklastojimu ir disponavimu jais. Bylos duomenimis, 2019–2021 m. J. Pankauskas, eidamas Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, įtariama, suklastojo tarybos nario išlaidų ataskaitas, jose pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamai patirtas degalų įsigijimo išlaidas. Anot prokuratūros, tokiu būdu jis pasisavino 2 516 eurų. Teisėsaugos duomenimis, J. Pankauskas savivaldybei teikė degalinių kvitus, apmokėtus kitų fizinių ir juridinių asmenų vardu išduotomis mokėjimo kortelėmis.

Kauno apylinkės teismas Gediminui Filipavičiui paskelbė naują nuosprendį ir pripažino jį kaltu dėl dviejų moterų išžaginimo, seksualinio prievartavimo, privertimo lytiškai santykiauti, neteisėto šių moterų laisvės atėmimo ir kitų nusikaltimų. Jam skirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Subendrinus su anksčiau skirta bausme mergaitės pagrobimo byloje, skirta galutinė 20 metų laisvės atėmimo bausmė. Tai tokia pat bausmė, kokia buvo paskelbta mergaitės pagrobimo byloje. Todėl, paskelbus antrąjį nuosprendį, bendra nelaisvės trukmė nuteistajam nepailgėjo. Vyras taip pat nuteistas už nesunkų sveikatos sutrikdymą ir neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Viena nukentėjusioji yra Lietuvos pilietė, kita – atvykėlė iš Ukrainos. Moterys buvo įkalintos garažuose 2023 m., nukentėjusiosios buvo pareiškusios 15 ir 25 tūkst. eurų civilinius ieškinius, bet teismas priteisė mažesnes sumas. Nusikaltimai prieš moteris buvo išaiškinti, pareigūnams tiriant mergaitės pagrobimą Kaune.

Baltijos šalys ir Lenkija pasirašė deklaraciją, kuria ragina Europos Sąjungą (ES) didinti finansavimą rytinio Bendrijos pasienio valstybėms. Vilniuje parašus ant deklaracijos sudėjo Lietuvos finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, jo Latvijos, Estijos ir Lenkijos kolegos Arvils Ašeradens, Jurgen Ligi bei Andrzej Domanski. Deklaracijoje raginama persvarstyti pasienio regionams Europos Komisijos (EK) siūlyme dėl 2028–2034 m. laikotarpio biudžeto numatytą finansavimą. K. Vaitiekūno teigimu, finansavimo saugumui vis dar trūksta, siekiant jį didinti svarstoma mažinti išlaidas kituose sektoriuose, taip pat ieškoti būdų taikyti naują apmokestinimą, kuris padėtų didinti ES biudžeto pajamas. Dėl pernai EK pristatyto biudžeto projekto vyksta derybos Briuselyje, numatomas biudžetas siekia beveik 2 trln. eurų.

Izraelis ir Libanas susitarė trims savaitėms pratęsti Izraelio ir grupuotės „Hezbollah“, paskelbė JAV prezidentas. Pasak Donaldo Trumpo, susitarimas buvo pasiektas jam susitikus su Izraelio ir Libano ambasadoriais bei atstovais Ovaliajame kabinete. Dabartinės dešimties dienų paliaubos, įsigaliojusios balandžio 17 d., turėjo baigtis vėlai sekmadienį. Pasak JAV prezidento, yra „didelė tikimybė“, kad Izraelis ir Libanas šiais metais gali pasiekti taiką. Izraelio ir „Hezbollah“ kovos vėl įsiplieskė, kai Irano remiama grupuotė pradėjo atakuoti Izraelį keršydama už jo ir JAV smūgius Teheranui. Izraelio kariuomenė atsakė suintensyvindama atakas Libane ir okupuodama Pietų Libano dalis netoli Izraelio sienos.

Jungtinių Tautų (JT) Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras teigia radęs įrodymų, kad Izraelis Libane vykdė karo nusikaltimus. Biuras surinko medžiagą apie medicinos darbuotojų ir žurnalistų nužudymus, penktadienį pranešė jo atstovas spaudai. Izraelio kariuomenės trukdymas trečiadienį paramedikams suteikti pagalbą po atakos, per kurią žuvo žurnalistas ir buvo sužeistas fotografas, pasak biuro atstovo spaudai, prilygsta karo nusikaltimui, kaip ir tiesioginiai išpuoliai prieš civilius ir medicinos personalą nuo operacijų Libane pradžios. Grupuotės „Hezbollah“ raketų smūgiai šiauriniame Izraelyje, pasak jo, taip pat laikytini rimtu tarptautinės teisės pažeidimu.

Į Islamabadą penktadienį vakare atvyksta Irano užsienio reikalų ministras, pranešė šaltiniai Pakistano valdžios institucijose. Pakistano sostinė ruošiasi numatomam antrajam JAV ir Irano derybų dėl karo pabaigos raundui, tačiau lieka neaišku, ar A. Araghchi ir jį lydinti delegacija ten susitiks su kokiais nors JAV atstovais. Pakistanas tapo pagrindiniu tarpininku stengiantis užbaigti JAV ir Izraelio karą su Iranu, tačiau po pirmojo derybų maratono balandžio 11 d. Teheranas iki šiol atsisakydavo siųsti delegaciją į Pakistaną antrajam derybų raundui. Nebuvo aišku ir tai, ar JAV viceprezidentas J. D. Vance'as ar kiti aukšto rango JAV administracijos pareigūnai ketina grįžti į Islamabadą po prieš kelias savaites niekuo pasibaigusių derybų, tačiau, pasak šaltinio, ten jau yra atvykusios JAV logistikos ir saugumo komandos.