Kaip Eltai teigė Katedros aikštėje esantys policijos pareigūnai, vos prasidėjus protestui jame dalyvauja 2 – 3 tūkstančiai gyventojų, tačiau žmonės gausiai plūdo ir po 16 val.
Tūkstantinė minia skandavo „šalin rankas nuo laisvo žodžio“, „gėda“, „laisvo žodžio jūs neatimsit“, „Lietuva“, taip pat sugiedojo Tautišką giesmę. Proteste kalbas sakė organizatoriai, istorikai, kultūros ir meno atstovai.
„Šiandien čia atėjau todėl, kad man labai svarbi žodžio laisvė, todėl, kad kitose šalyse (…) buvo panaši situacija, kai nuo tokių mažų žingsnelių, galima sakyti, apsiversdavo valdžia. (...) Tai manau, kad būtų labai nesmagu, jei Lietuvoje būtų panašus dalykas“, – Eltai teigė proteste dalyvaujantis Pavelas iš Vilniaus.
„Šalin rankas" Katedros aikštėje: protestuotojai reikalauja stabdyti LRT įstatymo pataisas
„(Atvykau – ELTA) palaikyti žurnalistus, taip pat palaikyti kultūros bendruomenę, nes esu iniciatyvinės grupės „Kultūros asamblėjos“ narys iš Šiaulių. Poveikio iškart numatyti negaliu, bet pozityviai labai tikiuosi, kad masė bus, o vis tiek protestuose masė labai svarbi. Kažkokį, matyt, įspūdį gal ir padarysime“, – kalbėjo šiaulietis Povilas.
Susirinkusių rankose – plakatai „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“, „Važiavau 300 kilometrų, kad ir vėl stovėčiau“, „Kada baigsis „Nemuno dešros“ galiojimo laikas?“, taip pat Lietuvos, Ukrainos vėliavos. Dalyje plakatų vaizduojami valdančiųjų atstovai, pavyzdžiui, Seimo pirmininkas Juozas Olekas bei „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
Susiję straipsniai
Viena iš protesto organizatorių, Žurnalistų profesionalų asociacijos (ŽPA) pirmininkė Birutė Davidonytė teigė, kad šeštosios protesto akcijos metu tikslai išliko tie patys – siekiama, kad politikai atsitrauktų nuo LRT įstatymo projekte numatytų visuomeninio transliuotojo valdysenos principų, kurie gali varžyti žodžio laisvę ir nepriklausomumą.
„Šitas protestas yra jau šeštas protestas už laisvą žodį. Tikslai yra tokie patys – kad valdantieji atsitrauktų nuo tam tikrų nuostatų LRT įstatymo projekte, kurios ir ekspertų vertinimu, ir žurnalistų vertinimu, varžytų žodžio laisvę ir visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą“, – Eltai prieš protestą sakė ji.
Anot B. Davidonytės, dėl tolesnių protestų bus sprendžiama įvertinus politikų veiksmus.
„Pažiūrėsime, pažiūrėsime, kiek ilgai dar tęsis visas LRT klausimas. Dabar jau girdime, kad premjerė tarsi prabilo apie taiką – tai žiūrėsime, kiek tai yra žodžiai, kiek darbai. (...) Kol kas nėra jokių ženklų, niekas nei į kokį susitikimą kvietė, nei aptarti kažką kvietė, tai kol kas tai yra labiau žodžiai į viešą erdvę. Tačiau žiūrėsime, gegužės 7 dieną turi būti šio įstatymo projekto svarstymas Seime, tai tada ir pamatysime, ar tai buvo žodžiai, ar tai buvo iš tikrųjų ir darbai, ir ar bus atsitraukta nuo tų nuostatų, kurios sulaukė labai daug kritikos“, – pažymėjo ji.
Pergalė prieš valdančiuosius?
Apie protestų akivaizdoje esą stringantį valdžios buldozerį B. Davidonytė kalbėjo ir protestuotojų miniai.
Vilniaus širdyje – protestas už laisvą žodį: daug ką pasakantys plakatai ir skambūs šūkiai
„Yra svarbi žinia. Dabar jau yra ganėtinai akivaizdu, kad į savo susiplanuotą grafiką pakeisti LRT vadovybę dar iki paskutinio šios LRT tarybos posėdžio gegužės 19 d., jie (valdantieji, aut. pastaba), ko gero, nebespės“, – teigė B. Davidonytė.
Pasak jos, tokią įvykių eigą nulėmė opozicijos spaudimas ir 6 anksčiau įvykę pilietinės visuomenės protestai.
„Šiandien dar nežinome, ar socialdemokratai tikrai atsitrauks nuo laisvą žodį varžančių LRT įstatymo pataisų. Seimo pirmininkas Juozas Olekas sakė, kad visi jūs čia gaištate laiką, geriau kokį ąžuolą pasodintumėte“, – į protestuotojus kreipėsi B. Davidonytė.
„O štai premjerė siunčia mums taikos balandžius. Bet kartu visą šią situaciją ji vadina karu. Jeigu taip, norėčiau paklausti, kas šitą karą pradėjo? Kas kariauja? Aš nenoriu vesti jokių paralelių, bet atrodo, kad kai nepavyko LRT paimti per 3 dienas, visi jie prabilo apie taiką“, – pridūrė B. Davidonytė.
Ji akcentavo, kad tik politikams politikams pašalinus įvardijamas LRT įstatymo pataisų nuostatas galėtų būti kalbama apie taiką, tačiau šiuo metu, anot jos, „negalima tikėti nei vienu socialdemokratų žodžiu“.
„Mes reikalaujame, kad politikai pašalintų iš įstatymo visas nuostatas, kurios, ekspertų vertinimu, įves Lietuvoje cenzūrą ir prieštaraus Konstitucijai, – dėl išorinių žurnalistų apribojimo kuriant LRT turinį, dėl to, kad Vyriausybė duotų pavedimus LRT žurnalistams, kokias laidas jie galėtų kurti“, – protesto metu kalbėjo B. Davidonytė.
„Reikalaujame, kad politikai atsisakytų šitų nuostatų, reikalaujame, kad jie atsižvelgtų į Venecijos komisijos rekomendacijas ir nelengvintų LRT vadovo atleidimo tvarkos, o dar geriau – depolitizuokite LRT tarybą, atsisakykite bent kelių savo skiriamų žmonių į ją ir tada galbūt bus taika. Tačiau šiandien mes negalime tikėti nei vienu socialdemokratų žodžiu. Aš seniai į žodžius jau nebekreipiu dėmesio. Jei jie tikrai nori, kad balti balandžiai pakiltų į dangų, mes lauksime ne žodžių – lauksime veiksmų“, – pridūrė ŽPA pirmininkė.
Istorikas: šiandien kalbėti tenka apie piktavališką kvailumą
Įžanginį žodį susirinkusiems tarė teatro kūrėjas ir kino aktorius Paulius Markevičius. Jis paaiškino, kodėl pasirinko dalyvauti mitinge.
„Šiandien esu čia, nes mano senelis buvo partizanas. Esu čia, nes mano tėvai stovėjo Baltijos kelyje ir jie buvo Sąjūdžio susibūrimuose. Turbūt, yra kažkas, kas teka kartu su krauju ir yra paveldima.
Aš esu čia, nes negaliu būti abejingas tam, kas vyksta mano namuose. Nes žinau, kad niekas kitas nepadarys tvarkos mano kieme, jei ten pasidarė šiukšlynas ir purvynė“, – sakė P. Markevičius.
Po to ant scenos lipęs Vilniaus universiteto istorikas Antanas Terleckas svarstė, kokie motyvai nulėmė protestus inspiravusius valdžios veiksmus.
„Man atrodo, kad daugiau šiandien kalbėti tenka apie piktavališką kvailumą, negu genialų blogį. Kvailumas, žinoma, irgi yra pavojingas, bet jis lengviau suvaldomas, labiau pažeidžiamas ir mažiau organizuotas. Ir jam irgi reikia priešintis“, – teigė A. Terleckas.
Jis tęsė neabejojantis, kad šeštadienį Katedros aikštėje susirinko daug žmonių, kurie buvo ir pirmuosiuose protestuose prie Seimo. Iš pradžių dėl valdančiosios koalicijos sudėties, vėliau – įsitraukusius į Kultūros asamblėjos mitingus.
„Natūralu, kad į kiekvieną protestą norisi ateiti vis piktesniems, vis pikčiau išrėkti, kad mūsų negirdi. Bet man, tiesą pasakius, su kiekvienu protestu nuotaika vis labiau taisosi.
Viešojoje erdvėje dažnai kalbama apie poliarizaciją ir ypatingą socialinių tinklų įtaką, kuri prie jos prisideda, ir kurią išnaudoja įvairūs politiniai radikalai ir marginalai. Socialiniuose tinkluose galima slėptis už like'ų ir botų, o nepatinkančius baninti ir apsimesti, kad jie neegzistuoja.
Šie protestai leido mums išlįsti iš virtualybės, išeiti į miestą, susiburti ir tiesiog būti drauge. Skanduojant, kalbant, klausantis, o kai reikia, ir tiesiog patylint. Įvairiose kasdienėse situacijose mes labiau linkę susitelkti į tai, kas mus atskiria: kairįjį nuo dešiniojo, kriščionį nuo ateisto, „Žalgirio“ faną nuo „Ryto“ fano. Ir kartais mes pamirštame, kas yra ta bendrovė, kuri mus susieja į vienį. Būtent šie protestai mums leido išeiti iš šios skirčių įvairovės ir prisiminti, kad turime pamatą, dėl kurio sutariame: laisvą, nepriklausomą ir demokratinę valstybę“, – dėstė A. Terleckas.
Dar tik renkantis ankstyviausiems mitinguotojams į aikštę atvyko kelių žmonių grupė su didžiuliu plakatu „Lietuva lietuviams“.
Tiesa, kiek po 15 val. asmenys susirinko daiktus ir pasišalino.
Rengėjai: vėl užkurtas buldozeris dėl LRT pataisų
„Matome, kad valdantiesiems dešimčių tūkstančių žmonių, susirenkančių į protestus po parlamento langais kol kas nepakanka. Buldozeris dėl LRT pataisų vėl užkurtas ir rieda pilnu pajėgumu. Visi stebėjome realų pokytį sukūrusias šimtatūkstantines minias, susirinkusias į protestus Vengrijoje. Tegul tai tampa įkvėpimu ir mums. Kad mus išgirstų, būtina, jog mūsų būtų daugiau“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame renginio aprašyme nurodo organizatoriai.
„Dabar valdantieji verčiasi per galvą, organizuoja nestatutinius posėdžius, siekia kad jie vyktų iki išnaktų, (…). Visa ši skuba ir chaosas vyksta tik dėl to, kad kuo greičiau būtų perimta jums visiems priklausančio visuomeninio transliuotojo kontrolė“, – teigiama aprašyme.
Planai organizuoti šį protestą buvo pristatyti balandžio viduryje, praėjus daugiau nei savaitei po pastarojo mitingo. Tuomet vykusios spaudos konferencijos metu taip pat buvo pristatytas ir naujasis protesto simbolis – raudonomis rožėmis ir užrašu: „LRT pataisos“ dekoruotas buldozeris – kuris, organizatorių teigimu, prie Seimo stovės viso LRT įstatymo pataisų svarstymo metu.
Kaip skelbta, pastarąjį kartą protestas dėl LRT įstatymo pataisų vyko balandžio 8 d. Tuomet į mitingą susirinko apie 10 tūkst. žmonių. Jie reikalavo politikų atsisakyti siūlymų, pasak jų, keliančių grėsmę žiniasklaidos laisvei.
Pavasario sesijoje Seimo Kultūros komitetas tęsia inicijuotų LRT įstatymo pataisų svarstymus.
Naujajame LRT įstatymo pataisų projekte numatomas visuomeninio transliuotojo Valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.
Šias pataisas rengusi Seimo pirmininko Juozo Oleko sudaryta darbo grupė taip pat numatė, kad „LRT naudojamuose kanaluose ir LRT interneto svetainėje be Tarybos leidimo neleidžiama veikti kitoms žiniasklaidos priemonėms. Asmenys, kurie valdo ar yra vieši kitų žiniasklaidos priemonių atstovai, gali dalyvauti LRT turinyje tik pagal LRT tarybos patvirtintas redakcinės politikos sąlygas, deklaravę interesų konfliktus“.
Naująsias LRT įstatymo pataisas Venecijos komisija vertina skubos tvarka.
Naujosios pataisos parengtos po to, kai pernai gruodį valdančiųjų atstovai Seime siekė skubos tvarka priimti kitus pakeitimus dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.