Renhofo pilis turi ryškią istorinę reikšmę Lietuvai. Okupacijos metais čia gimė iniciatyvos už Nepriklausomybę, po 1990 m. ji tapo Lietuvos politiniu traukos tašku Vakarų Europoje, sovietinės blokados laikotarpiu – humanitarinės pagalbos telkimo vieta, o Lietuvai siekiant NATO narystės – paramos kampanijų erdve. Šiandien pilis ir toliau išlaiko savo vaidmenį kaip vieta, kur susitikimai virsta susitarimais ir koordinuotais veiksmais.
Balandžio 24–26 dienomis Renhofo pilyje Pasaulio lietuvių bendruomenės Pilietinio atsparumo komisija kartu su Vokietijos lietuvių bendruomene surengė dirbtuves, skirtas stiprinti diasporos pasirengimą visuotinei gynybai ir užtikrinti glaudų bei koordinuotą veikimą tarp diasporos ir Lietuvos institucijų krizės ar karo atveju.
Į renginį susirinko Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijų, Lietuvos ambasados Vokietijoje, Pasaulio lietuvių bendruomenės, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos, Vokietijos lietuvių bendruomenės, Vasario 16-osios gimnazijos, Lietuvos šaulių sąjungos ir kitų organizacijų vadovai ir atstovai, saugumo ekspertai, akademikai, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus bei Nevyriausybinių organizacijų koalicijos atstovai. Renginį iš dalies finansavo Krašto apsaugos ministerija.
Ekspertai atsakė, kaip karo atveju gali padėti po pasaulį išsibarstę lietuviai
Kaip dirbtuvių metu sakė Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas, Pasaulio lietuvių bendruomenė yra svarbi visuotinės gynybos architektūrosdalis, turinti vieną stipriausių sumanymų, kaip koordinuotai padėti Lietuvai karo atveju. Dirbtuvių metu daug dėmesio skirta bendradarbiavimo modeliams, pasirengimui ir tarpusavio ryšių stiprinimui. Renhofo pilyje buvo aptariama, kaip užtikrinti koordinuotą diasporos ir Lietuvos institucijų veikimą krizės ar karo atveju, siekiant greitos, suderintos ir veiksmingos reakcijos.
PLB pirmininkė Dalia Henke pabrėžė: „Šis susitikimas strategiškai reikšmingas – čia susitelkia institucijos ir organizacijos, vienijamos bendro tikslo stiprinti Lietuvos saugumą. Tai ne formalus susitikimas, o veikimo pradžios taškas. Sprendimai bus perduodami bendruomenėms, užtikrinant jų įgyvendinimą. Mūsų atsakomybė – veikti vieningai, koordinuotai ir pasitelkiant Ukrainos patirtį.“
„Buvo gera matyti, kaip į Renhofo pilį susirinkę lietuviai – iš skirtingų Lietuvos Respublikos institucijų, nevyriausybinių organizacijų, šaulių sąjungos ir iš įvairių kraštų bendruomenių – iškart rado bendrą kalbą, nes mus suvienijo tas pats paprastas ir nuoširdus noras pasirūpinti savo gimtąja šalimi. Nors visą savaitgalį praleidome prie schemų, planų ir koncepcijų, svarbiausia čia buvo gyvas ryšys ir supratimas, kad ištikus nelaimei vieni kitus palaikysime“, – sakė Vokietijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Augustas Šernius.
Pasaulio lietuvių bendruomenės parengtoje „PLB ir visos Lietuvos diasporos pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui ir įsitraukimo į visuotinę gynybą strategijoje“ numatytos trys pagrindinės veikimo kryptys taikos, krizės ir karo metu:
1. Viešas palaikymas ir atsparumas – politinė, informacinė ir diplomatinė veikla, stiprinant tarptautinę paramą Lietuvai, diasporos įsitraukimas į informacinį saugumą ir dezinformacijos paneigimą.
2. Materialinių išteklių vadyba – finansinės, logistinės ir humanitarinės pagalbos organizavimas, mobilizacinės pagalbos mechanizmų kūrimas.
3. Globa, slauga ir rūpyba – pagalba pažeidžiamiausiems Lietuvos gyventojams krizės ar karo atveju, jų evakuacija ir saugios aplinkos užtikrinimas užsienyje.
Strategija išbandoma nacionalinėse mobilizacijos pratybose „Vyčio skliautas“ bei kitose pratybose ir remiasi pagrindiniais valstybės saugumo dokumentais.
Susiję straipsniai
PLB Pilietinio atsparumo komisijos pirmininkė Irma Petraitytė-Lukšienė pabrėžė: „rusija kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, vykdo hibridinį karą, terorizuoja. Mūsų užduotis – telktis ir stiprinti gynybinius pajėgumus už valstybės ribų, kad galėtume veikti greitai, koordinuotai ir efektyviai. Šiandien svarbiausia – atgrasymas. Turime būti nepatrauklūs agresoriui. Mūsų žinutė pasauliui ir priešui aiški – Lietuvą gynėm ir ginsim!“
Ši iniciatyva laikoma svarbiu žingsniu stiprinant Lietuvos visuotinės gynybos koncepciją už šalies ribų ir plėtojant glaudų Lietuvos institucijų, Pasaulio lietuvių bendruomenės, šalių lietuvių bendruomenių, Lietuvos šaulių sąjungos bei kitų nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą, ypatingą dėmesį skiriant koordinuotam veikimui krizės ar karo atveju.
Dirbtuvėse dalyvavęs Lietuvos šaulių sąjungos Liuksemburgo būrio vadas Paulius Klikūnas taip pat pažymi: „Pavojaus akimirką lietuviai išlįs iš įvairių Lietuvai žinomų ir nežinomų užsienio kampelių ir bet kokiu atveju taps tikru širšių lizdu priešui. Kiek skausmingas jis bus okupantui, priklausys nuo mūsų visų sugebėjimo veikti išvien – kartu, petys į petį, su Tėvynėje likusiais piliečiais, kariškiais ir įvairiomis institucijomis.“