Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto docentas, advokatas, baudžiamosios teisės ekspertas Remigijus Merkevičius tikina, jog nebūtinai.
Pasak advokato, nors gali būti, kad eksparlamentaras būtent to ir siekia, jo likimą iš esmės sudėlios tolesnių aplinkybių visuma.
Vien prisipažinimo nepakaks?
V. Sinkevičių neramina viena detalė dėl K. Starkevičiaus: 20 tūkst. yra nereikšminga detalė
Kaip trečiadienį, remdamasis šaltiniais, skelbė portalas 15min, buvusiam žemės ūkio ministrui K. Starkevičiui iki 20 tūkst. eurų grynaisiais pinigais pernai spalį perdavė su buvusiu VAT vadovu Jurijumi Kornijenko siejamas verslininkas Danielis Krinickis.
Vokas su pinigais galimai buvo paliktas Seimo bendrabutyje. 15min šaltinių teigimu, pinigus politikas tyrėjams atnešė pats.
Baudžiamosios teisės ekspertas R. Merkevičius portalui Lrytas trečiadienį aiškino, jog greičiausiai prisipažindamas K. Starkevičius siekia išvengti laisvės atėmimo, kuris jam ir gresia.
Visgi, ar toks jo žingsnis gali ką nors jo byloje pakeisti – dar klausimas.
Susiję straipsniai
„Sunku pasakyti, gali ar negali – čia jau reikėtų žiūrėti į visų aplinkybių visumą, bet pagal įstatymą prisipažinimas yra švelninanti aplinkybė, tai natūralu, kad ji turės įtakos ir šiek tiek švelnesnei bausmei“, – dėstė advokatas.
Ar tai išgelbės konservatorių nuo galimo laisvės atėmimo?
„Visko gyvenime gali būti, bet, žiūrint mano akimis, vien to tikrai nepakanka“, – konstatavo R. Merkevičius.
Paklaustas, kokių aplinkybių visuma tuomet tikrai padėtų sulaukti švelnesnės bausmės, baudžiamosios teisės ekspertas pabrėžė, kad vieno teisingo recepto čia nėra.
„Aplinkybės turi būti tokios, kurios rodytų ir padaryto elgesio žymiai mažesnį pavojingumą pagal įstatymą, ir asmenybės žymiai mažesnį pavojingumą, negu kad pagal tą straipsnį galėtų būti skiriamas laisvės atėmimas.
Nes ten laisvės atėmimas gresia pagal tą straipsnį. Tai turėtų būti ryškiai geresnės aplinkybės“, – nurodė R. Merkevičius.
Tiesa, panašu, kad tolimesnei bylos eigai teoriškai įtakos gali turėti ir laikas, kada įtariamasis prisipažįsta.
„Teoriškai turi, praktiškai yra labai kebli situacija. Teoriškai yra pasakyta taip: jeigu žmogus prisipažįsta priverstas įrodymų arba supratęs, kad įrodymų yra tiek, kad neprisipažinti nėra jokios prasmės, prisipažinsi ar neprisipažinsi – vis tiek tas faktas yra įrodytas, tokiu atveju prisipažinimas nebetenka jokios reikšmės.
Bet lietuviška praktika yra pati įvairiausia – kaip nori, taip ir pasuka tą situaciją. Galima prisipažinti iki teismo, galima – teisme, netgi kai kuriais atvejais – apeliacijos procese, ir tai vertinama kaip geras faktas.
Tai praktika nuo teorijos šitoje vietoje yra labai toli“, – kalbėjo R. Merkevičius.
Vadinasi, prisipažinti dėl neteisėto veiksmo iš esmės yra gera valia, bet ar tai tikrai padės – dar neaišku.
„Jeigu taikytume įstatymą taip, kaip jis parašytas ir kokia yra tikroji jo prasmė, tai tikrai nėra gelbėjimosi ratas. Ir neturėtų būti gelbėjimosi ratas“, – apibendrino baudžiamosios teisės ekspertas.
Kas nutiko?
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė įvardijo, kad K. Starkevičiui pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo pagal Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalį.
Minimas straipsnis numato, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. 250 MGL prilygsta 12,5 tūkst. eurų.
Įtarimai dėl kyšininkavimo Augalininkystės tarnybos korupcijos byloje neseniai pareikšti ir parlamentarui Sauliui Skverneliui, pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Generalinė prokuratūra.
„STT pareigūnų surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad S. Skvernelis, būdamas valstybės tarnautoju, Seimo nariu, nuo 2025 m. sausio iki lapkričio mėn. per tarpininką susitarė priimti ir per keletą kartų priėmė ne mažesnį kaip 51 000 eurų kyšį grynaisiais pinigais. Kyšiai galimai buvo duoti siekiant palankumo suinteresuotiems asmenims“, – skelbė STT.
„Įtariama, kad S. Skvernelis galimai žinojo, jog neteisėtas piniginis atlygis jam bus mokamas iš nusikalstamos veikos bendrininkų kyšininkavimo metu gautų neteisėtų pajamų“, – priduriama pranešime.
Primename, kad pernai gruodį, tiriant itin stambią korupciją VAT, pareigūnai iš viso buvo sulaikę 13 asmenų. Anot prokuratūros, vėliau įtariamųjų skaičius padidėjo iki 15 asmenų.
Anot teisėsaugos, tyrimo metu surinktais duomenimis, iš augalus ir augalinius produktus gabenančių įmonių atstovų sistemingai buvo reikalaujami ir gaunami didelės vertės kyšiai už krovinių gabentojams VAT išduodamus fitosanitarinius sertifikatus.
Jau tada kaip įtariamieji buvo įvardyti nuo pareigų nušalintas VAT vadovas J. Kornijenko, jo pavaduotojas Mantas Butas, patarėja Agnė Silickienė, Alytaus regioninio skyriaus vedėjas Giedrius Urbelionis ir Kauno regioninio skyriaus laikinoji vedėja Dalia Šubonienė.
A. Silickienė yra buvusi Sauliaus Skvernelio patarėja, buvusi Vyriausiosios rinkimų komisijos narė, buvusi Vilniaus apygardos teismo kanclerė.
Per daugiau nei 100 kratų paimta daugiau nei 1,3 mln. eurų grynųjų pinigų, 8 kilogramai aukso, kurio vertė apie 1 mln. eurų, taip pat buvo rasta 11 tūkst. pakelių cigarečių, 14 tūkst. litrų alkoholio, kokaino ir sprogmenų.
Vasarį kratos buvo atliktos parlamentarų S. Skvernelio ir K. Starkevičiaus namuose bei kabinetuose.
K. Starkevičius buvo ilgametis Seimo narys, jis parlamente dirbo nuo 2004 m. Teisininko išsilavinimą turintis ekspolitikas yra dirbęs Kauno miesto savivaldybės taryboje, buvo mero pirmuoju pavaduotoju, Kauno apskrities viršininku, viešoje biografijoje K. Starkevičius taip pat skelbė, kad buvo Sąjūdžio dalyviu.