Seimo nariams nusišypsojusi sėkmė merų rinkimuose valstybei kainuotų šimtus tūkstančių eurų

2026 m. gegužės 4 d. 11:53
Artėjant kitąmet vyksiantiems savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, aiškėja, kas ketina varžytis dėl postų savivaldoje. Nors galutiniai kandidatų sąrašai dar nėra aiškūs, užimti merų kėdes veržiasi ir vos prieš pusantrų metų vienmandatėse Seimo rinkimų apygardose išrinkti parlamentarai.
Daugiau nuotraukų (16)
Jeigu tokiems Seimo nariams nusišypsotų sėkmė, tai reikštų šimtatūkstantines išlaidas iš valstybės biudžeto – Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) turėtų rengti pirmalaikius Seimo rinkimus dalyje vienmandačių apygardų.
Kol kas aiškūs tik keli kandidatai, tad preliminarūs VRK skaičiavimai ir sumos, kurių pareikalaus nauji rinkimai, dar gali augti.
Kas iš vienmandatininkų Seimo narių žada kandidatuoti į merus?

Šiurkštūs „Nemuno aušros“ pažeidimai kelia abejones: nesupranta vieno

Iki savivaldos rinkimų liko maždaug metai, partijos vis dar intensyviai formuoja kandidatų į tarybas sąrašus, sprendžia dėl pretendentų į merus.
Visgi, dalis kandidatų jau paaiškėjo. Dar kovo pradžioje parlamentaras Artūras Zuokas pranešė kuriantis politinį komitetą „Vilnius gali“ ir dar kartą sieksiantis sostinės mero posto.
2024-ųjų spalį politikas buvo išrinktas Vilniuje esančioje Naujininkų–Rasų vienmandatėje apygardoje.
Į Šiaulių miesto merus pretenduoti žada Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vicepirmininkas Domas Griškevičius. Jis paskutiniuose Seimo rinkimuose buvo išrinktas Saulės vienmandatėje apygardoje.
Socialdemokratai į Kauno merus kels parlamentaro Audriaus Radvilavičiaus kandidatūrą. Jis Seimo nario mandatą 2024-ųjų rudenį iškovojo Panemunės vienmandatėje apygardoje.
Apie svarstymus siekti Palangos mero posto yra užsiminęs ir „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. Tiesa, jis kol kas nėra patvirtinęs, jog dalyvaus savivaldos rinkimuose. Į parlamentą politikas buvo išrinktas Kelmės–Šilalės vienmandatėje apygardoje.
Lrytas žiniomis, tai tikrai ne vieninteliai Seimo vienmandatininkai, svarstantys ar ketinantys dalyvauti merų rinkimuose. Tačiau, kaip minėta, partijos vis dar finalizuoja kandidatų sąrašus.
Išankstinis balsavimas antrame Seimo rinkimuose.<br>T.Bauro nuotr. Daugiau nuotraukų (16)
Išankstinis balsavimas antrame Seimo rinkimuose.
T.Bauro nuotr.
Kiek kainuotų rengti pirmalaikius rinkimus? Sumos – šimtatūkstantinės
Kaip tvirtino VRK patarėja Indrė Ramanavičienė, svarstant hipotetiškai, jeigu savivaldos rinkimuose kandidatuojantys Seimo nariai būtų išrinkti, jie turėtų atsisakyti šiuo metu turimo parlamentaro mandato.
„Kitų metų pavasarį, pasibaigus 2027 m. savivaldos rinkimams, iki 2028 m. spalį vyksiančių Seimo rinkimų būtų likę daugiau kaip vieneri metai, tai reikštų, kad tose vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktiems Seimo nariams tapus merais, turėtų būti surengti pirmalaikiai Seimo nario rinkimai. Paprastai po savivaldybių tarybų ir merų rinkimų VRK tenka rengti rinkimus į Seimą“, – portalui komentavo ji.
Lrytas paprašė VRK paskaičiuoti, kiek valstybės biudžeto lėšų pareikalautų pirmalaikiai Seimo nario rinkimai minėtose keturiose vienmandatėse apygardose.
Komisijos duomenimis, atskirai Naujininkų–Rasų vienmandatėje apygardoje rengiami pirmalaikiai parlamentaro rinkimai pareikalautų apie 450 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų. Šioje apygardoje skaičiuojama 11 rinkimų apylinkių.
VRK.<br>V.Skaraičio nuotr. Daugiau nuotraukų (16)
VRK.
V.Skaraičio nuotr.
Šiauliuose esančioje Saulės vienmandatėje apygardoje – 14 rinkiminių apylinkių. Jeigu tektų organizuoti pirmalaikius rinkimus tik šioje apygardoje, jie kainuotų apie 500 tūkst. eurų.
Tiek pat biudžeto lėšų – apie pusės milijono eurų – pareikalautų ir pirmalaikiai Seimo nario rinkimai Panemunės vienmandatėje apygardoje, kurioje yra taip pat 14 apylinkių.
Tuo metu atskirai Kelmės–Šilalės apygardoje rengiami rinkimai būtų brangiausi ir atsieitų apie 650 tūkst. eurų. Kaip pastebėjo I. Ramanavičienė, nors ši apygarda rinkėjų skaičiumi yra panaši į sostinėje esančią Naujininkų–Rasų, tačiau joje – net 51 rinkiminė apylinkė.
„Kelmės-Šilalės rinkimų apygarda yra gerokai platesnė savo teritorija, aprėpianti dvi Lietuvos savivaldybes, ir čia praėjusių rinkimų metu buvo net 51 rinkimų apylinkė“, – aiškino VRK patarėja.
Didžiausia lėšų dalis rengiant pirmalaikius Seimo nario rinkimus paprastai numatoma rinkimų komisijų darbo užmokesčio fondui, transporto, ryšio bei kanceliarinių prekių išlaidoms apmokėti, VRK informacinės sistemos pritaikymui ir palaikymui, kandidatų diskusijų laidų filmavimui ir transliavimui, biuletenių bei kitų rinkimų dokumentų spausdinimui.
Balsavimas Seimo rinkimuose.<br>V.Ščiavinsko nuotr. Daugiau nuotraukų (16)
Balsavimas Seimo rinkimuose.
V.Ščiavinsko nuotr.
Rengiant keletą rinkimų vienu metu būtų sutaupoma
Tiesa, I. Ramanavičienė atkreipė dėmesį, jog rengiant pirmalaikius Seimo narių rinkimus keliose vienmandatėse apygardose vienu metu, tai leistų sutaupyti valstybės biudžeto lėšų, mat dalis paslaugų tokiu atveju persidengtų.
Ji taip pat akcentavo, jog pirmalaikiai Seimo nario rinkimai po savivaldos rinkimų VRK nebūtų jokia staigmena. Tiesa, tokių pirmalaikių rinkimų anksčiau nebuvo itin daug.
Pavyzdžiui, po 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų pirmalaikiai Seimo nario rinkimai vyko tik vienoje vienmandatėje apygardoje. Valstiečiui Arvydui Nekrošiui tapus Raseinių rajono meru, pirmalaikiai rinkimai organizuoti Raseinių–Kėdainių vienmandatėje apygardoje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.