Jam lieka galioti anksčiau skirta 37,5 tūkst. eurų bauda.
LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Byloje nustatyta, kad nuteistasis R. Grigas, eidamas teisėjo pareigas, tiesiogiai susitarė, pažadėjo savo naudai priimti 2 000 eurų kyšį ir vėliau priėmė 1 000 eurų kyšį už tai, kad vykdydamas teisėjo įgaliojimus veiktų neteisėtai, t. y. nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, nesilaikytų įstatymų reikalavimų ir priimtų administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui palankų sprendimą.
Susiję straipsniai
LAT, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo skundą, kuriame buvo keliamas įrodymų, surinktų taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus, leistinumo klausimas, konstatavo, kad pažeidimų juos vertinant nebuvo padaryta.
„Bylą nagrinėję teismai tinkamai patikrino kriminalinės žvalgybos pradėjimo ir atskirų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindus, ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumą, o veiksmų trukmę įvertino kaip proporcingą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai R. Grigo darbo kabinete nebuvo taikomi siekiant atskleisti teismo pasitarimų kambario paslaptį, nes šiame kabinete teisėjo nagrinėtos bylos aplinkybės buvo aptariamos tik su kitu nuteistuoju nusikalstamos veikos darymo kontekste, o tokie teisėjo veiksmai nėra saugomi įstatymo“, – rašoma teismo pranešime.
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad teisėjo imunitetas nėra įtvirtintas tam, kad būtų sudarytos prielaidos teisėjui išvengti baudžiamosios ar kitos teisinės atsakomybės už nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus.
Be to, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai šioje byloje prieš tuometinę advokatę buvo sankcionuoti ir vykdomi nepažeidžiant advokato veiklos garantijų bei advokato ir jo kliento susižinojimo apsaugos (imuniteto).
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, advokato profesinė paslaptis nėra absoliuti ir gali būti ribojama išimtiniais atvejais, kai tai būtina, be kita ko, siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms, ypač tada, kai nusikalstamas veikas galimai daro pats advokatas.
Taigi, teisėjų kolegija konstatavo, kad žemesnės instancijos teismai, kvalifikuodami R. Grigo veiką kaip kyšininkavimą, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos ir esminių BPK pažeidimų nepadarė, todėl nuteistojo R. Grigo ir jo gynėjo kasacinį skundą atmetė.
Kita vertus, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, susijusi su kitam nuteistajam, buvusio teisėjo sūnui Tautvydui Grigui inkriminuotu papirkimu neatitinka nuosprendžiui keliamų reikalavimų, todėl šią apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį panaikino ir perdavė ją iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Šioje baudžiamojoje byloje taip pat kaltais anksčiau pripažinti buvusi advokatė Milda Liatukaitė ir jos tėvas, ilgametis Kauno teisėjas Bronislovas Liatukas, vėliau ėmęsis advokato veiklos. Tačiau Apeliacinis teismas konstatavo, kad teisininkai nepagrįstai pripažinti kaltais dėl prekybos poveikiu.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nuteistieji, siekę papirkti teisėją, veikė tik kaip tarpininkai susitariant dėl kyšio davimo ir jį perduodant, tačiau jie patys už kyšį nepažadėjo paveikti teisėjo, kad jis priimtų kitiems asmenims palankius sprendimus.
B. Liatuką, M. Liatukaitę ir T. Grigą Apeliacinis teismas išteisino dėl prekybos poveikiu.
ELTA primena, kad į Specialiųjų tyrimų tarnybos akiratį teisininkai pateko 2021 m. savo veiksmų, susijusių su neblaivaus vairuotojo byla.
Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Joje siekta, kad būtų sutrumpintas vairuotojo pažymėjimo atėmimo terminas nuo 12 mėnesių iki 3 mėnesių, papildomai paskiriant jam draudimą 1 metus vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
Prezidento Gitano Nausėdos dekretu iš teisėjo pareigų R. Grigas atleistas 2021 m. spalį, kaip pažeminęs teisėjo vardą.