Stiprius ir konkurencingus regionus kuria gyvybinga lyderystė ir bendruomenės

Šiais metais renginyje „Regionų ateities forumas 2026: sumanus transformacijų valdymas“ siekta ne tik kalbėti apie augimą, bet ir atvirai nagrinėti prisitaikymo, prioritetų pasirinkimo bei regionų gyvybingumo išsaugojimo temas.

Tardamas sveikinimo žodį, VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. dr. Vigilijus Jukna forumo dalyviams linkėjo produktyvių diskusijų ir pabrėžė – stiprūs regionai kuriami bendradarbiavimu, atsakingais sprendimais ir ilgalaike vizija. „Tvarią regionų plėtrą lemia žiniomis grįsta lyderystė, skirtingų sektorių sutelktumas ir aiški strateginė kryptis“, – sakė Akademijos kancleris.

VDU Žemės ūkio akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centro direktorė dr. Rita Petlickaitė pažymėjo – puoselėjant regionus svarbiausia yra žmonės. „Regionus keičia tie, kurie mato daugiau nei kiti, kurie tiki ir aukoja savo laiką. Nuoširdžiai linkiu niekada neprarasti šio tikėjimo, kad regionai augintų stiprius žmones“, – kalbėjo dr. R. Petlickaitė.

Akademija šiame renginyje jau šeštus metus sutelkė savivaldos, verslo, mokslo ir nevyriausybinio sektoriaus atstovus bendrai diskusijai apie regionų raidą ir sprendimus, kurie veikia realiomis sąlygomis.

Diskusijoje „Lyderystė ir pasirinkimai“ aptarta, kaip formuojasi lyderystė regionuose, kokie veiksniai skatina arba riboja lyderių atsiradimą bendruomenėse, kiek lyderystė priklauso nuo asmens, o kiek nuo sistemos. Nagrinėtas ir švietimo vaidmuo ugdant lyderius, vietinių iniciatyvų galimybės augti bei stipraus lyderio ir stiprios bendruomenės santykis vystantis regionui.

VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas dr. Mindaugas Nefas akcentavo, kad šiandien švietimo įstaigos susiduria su būtinybe keistis – ne tik prisitaikyti prie technologinių ar demografinių pokyčių, bet ir tapti bendruomenių telkimo centrais. Diskusijose ne kartą pabrėžta, kad regionų stiprumas pirmiausia priklauso nuo žmonių, gebančių prisiimti atsakomybę ir inicijuoti pokyčius savo aplinkoje.

VDU Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto direktorė doc. dr. Jurga Bučaitė-Vilkė išskyrė politinės lyderystės kryptį – merų, vietos politikų, seniūnų vaidmenį ir galią priimant sprendimus bei formuojant pokyčius. „Šie lyderiai yra ateinantys iš politinio klimato ir matymo, kaip formuojamos darbotvarkės, kas yra svarbu konkrečioms teritorijoms“, – sakė doc. dr. J. Bučaitė-Vilkė.

„Dar ieškome lyderystės valdžios institucijose. Remiantis Pilietinės galios indeksu – klausiant žmogaus: kas yra esminis pokyčių variklis ir nuo ko priklauso esminiai pokyčiai, jis save mato kaip mažiausią dedamąją grandį, o kaip didžiausią – centrinę valdžią“, – kalbėjo VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas dr. M. Nefas ir samprotavo, kad minėtą tyrimą atlikus selektyviai – aktyviose ir neaktyviose bendruomenėse – rezultatai galimai skirtųsi: aktyvių bendruomenių žmonės galimai save laikytų esant didesniais pokyčių varikliais.

Kaišiadorių kultūros centro direktorės L. Brazionienės teigimu, pokyčio lyderystės esmė prasideda nuo vieno žmogaus, net ir mažos vietos iniciatyvos gali paskatinti didesnį žmonių įsitraukimą, stiprinti tarpusavio ryšius bei kurti pasididžiavimą savo kraštu.. „Diskusijoje kalbėta apie merus, kurie turi galios ir įtakos.

Laimė yra miestams, kurių merai turi viziją, matymą ir supratimą, kur link miestas eina. Pačios prasmingiausios ir geriausios iniciatyvos kyla iš apačios: kai tiki tuo, ką darai – imi ir padarai. Manau, kad žmogus, būdamas lyderiu ir tikėdamas savo idėja, gali daryti įtaką kitiems sprendimų priėmėjams savo pavyzdžiu ir darbu“, – sakė L. Brazionienė.

„Lyderystė prasideda nuo pavienių drąsių žmonių. Nuo žmonių, kurie nebijo būti karžygiais. Kartais gauna negatyvo ir yra nepalaikomi. Nuo žmonių, kurie nebijo naujų pradžių ir aplink save telkia komandą. Tokia lyderystė yra pati gyvybingiausia“, – kalbėjo VšĮ Liškiavos parapijos centro ir Pilnų namų bendruomenės administratorė ir Seimo nario Andriaus Bagdono patarėja Reda Kneizevičienė.

Diskusijoje „Bendruomenės ir socialinis kapitalas“ analizuota, kas stiprina pasitikėjimą bendruomenėse, kokį vaidmenį atlieka ekologinės iniciatyvos, vietos produktų vartojimas ir bendros veiklos. Aptartas NVO bei tarpsektorinių partnerysčių vaidmuo, valstybės pasitikėjimas bendruomenėmis ir socialinio kapitalo svarba regionų gyvybingumui.

Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto vyr. mokslo darbuotojos, LIRA lab „Gyvosios laboratorijos“ vadovės dr. Ritos Lankauskienės teigimu, dialogo kūrimo kelias prasideda žengiant nuoseklius mažus žingsnius tuomet socialinis kapitalas tampa vienu svarbiausių regionų atsparumo veiksnių – kuo stipresni tarpusavio ryšiai, tuo daugiau galimybių bendruomenėms spręsti problemas savarankiškai.

Apie tarpsektorinį bendradarbiavimą kalbėjusi Ignalinos rajono vietos veiklos grupės Vietos plėtros strategijos administravimo vadovė dr. Ligita Smagurauskienė pabrėžė – tvari partnerystė reikalauja skirtingų komponentų ir konstruktyvaus, atviro dialogo, nevyriausybinės organizacijos regionuose dažnai tampa pagrindiniu tarpininku tarp žmonių ir institucijų, tačiau jų veiklai būtinas didesnis valstybės ir savivaldos palaikymas.

„Regionuose ypač svarbu, kad savivalda matytų nevyriausybines organizacijas ir verslą kaip lygiaverčius partnerius“, – sakė Rokiškio tautodailininkų asociacijos vadovė Birutė Dapkienė.

VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Andrulė džiaugėsi renginyje „Regionų ateities forumas 2026: sumanus transformacijų valdymas“ pristatytomis ir aptartomis aktualiomis temomis.

„Daug kalbėta apie jungčių poreikį. Ekologinę gamybą ir ekologinius ūkininkus turime fragmentuotai – jie nėra suburti į bendras erdves. Tai rodo sprendimų reikalingumą, kad būtų galimybė tai apjungti į vieną bendrą visumą. Šiandien pristatytos pranešėjų temos ir dedamosios yra svarbios kalbant apie ekologinės gamybos vystymą. Mano užduotis ne tik pristatyti sertifikavimą, bet ir tai, kad yra galimybė augti ir šį procesą įtraukiant į visas veiklas“, – kalbėjo V. Andrulė.

Daugėjant ekologiškai sertifikuotos dirbamos žemės kiekiui, V. Andrulė pabrėžė augantį potencialą, tačiau taip pat atkreipė dėmesį, kad žalios Lietuvos sinergija vis dar yra nepakankamai įveiklinama. „Susitarimas turėtų įvykti tarp penkių dalyvių: savivaldos; ūkininkų, kurie augina ir tiekia ekologišką maistą; bendruomenių; verslo ir mokslo. Šiandien esame Akademijoje, kurios vystomas mokslas ekologinių regionų veikloje atlieka didelį vaidmenį“, – sakė diskutantė.

Diskusijoje „Jaunimas, kartų kaita ir regionai 2040“ nagrinėta, ar regionai yra patrauklūs jaunimui, kokios sąlygos lemia jaunų žmonių pasirinkimą likti ar grįžti, kaip turi keistis paramos politika jaunimui, kokią įtaką daro technologijos bei nuotolinis darbas, ir kokia galėtų būti regionų vizija 2040 metais.

Kaimas jauniems žmonėms tampa patrauklus tada, kai yra užtikrinami esminiai gyvenimo kokybės standartai – būstas, paslaugos ir ryšys su miestu. Tokias išvadas atskleidžia VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkų vykdomas tyrimas apie jaunimo apsisprendimą gyventi ir dirbti kaimo vietovėse. VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto prof. dr. dr. Vilma Atkočiūnienė savo pranešime kvietė pažvelgti plačiau – ne tik į jaunimo išvykimo problemą, bet ir į būtinybę kurti naują gyvenimo sistemą regionuose, kurioje būtų sudarytos sąlygos jaunam žmogui dirbti, kurti šeimą ir realizuoti save.

Siekiant skatinti jaunimą likti kaimo vietovėse, prioritetas turėtų būti teikiamas ne tik ekonominėms paskatoms, bet ir gyvenimo kokybės gerinimui: būsto prieinamumui, sveikatos, švietimo bei ryšių infrastruktūrai. Tyrimo įžvalgos pabrėžia, kad jaunimo sprendimai vis labiau grindžiami ne tradicijomis ar ekonomine būtinybe, o sąmoningu gyvenimo būdo pasirinkimu. Tuo tarpu visuomenininkė Toma Karvelytė-Janulionienė pristatyme kėlė klausimą, ar regionai gali tapti sąmoningu jaunų žmonių pasirinkimu. Kalbėta apie tai, kad vis daugiau jaunimo ieško lėtesnio gyvenimo tempo, artimesnio santykio su bendruomene ir prasmingesnio ryšio su aplinka.

Žvelgdama į ateitį ir kalbėdama apie patrauklius regionus, kurie jaunimui galėtų būti patrauklūs 2040 metais, Biržų r. ūkininkė Oksana Žadeikaitė neabejoja – žali ir modernūs regionai išliks aktualūs ir gyvybingi. „Jaunimui yra ir bus patrauklūs regionai, kuriuose jie galės įgyvendinti savo norus, veiklas, vystyti verslus“, – vardijo O. Žadeikaitė.

VDU ŽŪA BPF prof. dr. Vilma Atkočiūnienė, kalbėdama apie ateities regionus pabrėžė stiprias bendruomenes (ekologiniai kaimai, ekoregionai, vietovės be pesticidų ir kt.). „Šiuo metu turime karo pabėgėlius, ekonominius migrantus. Tačiau bus ir dar viena grupė – klimato migrantai. Kursis tam tikros bendruomenės“, – ateities perspektyvas brėžė prof. dr. V. Atkočiūnienė.

Kalbėdama apie ateities regionų viziją visuomenininkė, VDU Žemės ūkio akademijos absolventė Toma Karvelytė-Janulionienė pastebėjo, kad dalis politikų renkasi populistinį kelią, neakcentuodami ilgalaikės strategijos. „Yra daug raudonų šauktukų. Reikia įdėti daug darbo. Apie regionus galvojantis jaunimas turi kurti regionus“, – sakė diskutantė.

Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininkė Eglė Juozapavičienė pabrėžė – kaitų kaita vis tiek įvyks. „Jaunimas perims patirtį pagal savo gebėjimus, norus, viziją. Ciklas tikrai nenutrūks. Kaip visa tai įvyks, priklausys ne tik nuo tikslų, kurie yra keliami, bet ir nuo proceso. Jeigu užtikrinsime, kad procesas vyktų sklandžiai ir bendradarbiaujant – viskas bus gerai“, – sakė E. Juozapavičienė.

Išvykdami forumo dalyviai išsivežė ne tik naujas idėjas, kontaktus ar diskusijose išgrynintas įžvalgas, bet ir bendrą jausmą, kad Lietuvos regionų ateitis kuriama čia ir dabar – per žmonių ryšį, drąsą veikti bei gebėjimą susitelkti bendram tikslui. Visos dienos pokalbiai dar kartą priminė, jog stiprūs regionai prasideda nuo bendruomenių, kurios tiki savo vieta, mato joje perspektyvą ir nebijo kurti pokyčio.

„Regionų ateities forumas 2026“ tapo erdve, kurioje susitiko skirtingos patirtys, kartos ir požiūriai, tačiau visus vienijo tas pats siekis – kad Lietuvos regionai būtų ne laukimo, o galimybių, augimo ir gyvybės erdvė.