ELTA glaustai: I. Ruginienės patarėjas už ES pinigus galėjo organizuoti fiktyvius mokymus ūkininkams

Antradienį paskelbtas žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad premjerės konsultanto pareigas ėjęs Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kancleris galėjo organizuoti fiktyvius mokymus ūkininkams, dėl to Vyriausybės vadovė nutraukė jo veiklą konsultanto pareigos. Taip pat toliau kalbama apie galimą konkretų Lietuvos indėlį prisidedant prie Hormuzo operacijos ir konflikto Irane poveikį degalų suvartojimui Lietuvoje, šalyje kylančios demografinės krizės sprendimo būdus.

Premjerė Inga Ruginienė atleido Vigilijų Jukną iš visuomeninio konsultanto pareigų. Toks sprendimas priimtas pasirodžius naujienų portalo „15min“ žurnalistiniam tyrimui. Premjerės patarėjas Eltai nurodė, kad V. Juknos veikla bus sustabdyta, kol nebus išsiaiškintos žurnalistiniame tyrime paviešintos aplinkybės. Jame atskleista, kad V. Juknos valdomos įmonės organizuojami ūkininkų mokymai už Europos Sąjungos (ES) lėšas vyksta tuščiose auditorijose. Seimo pirmininkas Juozas Olekas žurnalistams sakė situaciją vertinantis blogai, o prezidentas Gitanas Nausėda tikino, jog jei paaiškėtų, kad pateikta informacija yra teisingai, tai nepuoštų Vyriausybės kanceliarijos. Be to, pastarasis ragino I. Ruginienę iš arčiau susipažinti su tyrimo informacija.

Lietuvos kariuomenė vertina konkrečius galimo indėlio Hormuzo operacijoje variantus. Anot krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, šiuo metu su sąjungininkais dar derinamas galutinis paramos paketas. Akcentuojama, jog Lietuva prisidėtų tais pajėgumais, kuriais galėtų būti labiausiai naudinga. Pasak R. Kauno, Lietuvos indėlis galėtų būti nuo štabo karininkų skyrimo į tarptautinių operacijų struktūras iki Lietuvos karinių jūrų pajėgų išminavimo pajėgumų panaudojimo jūrinio saugumo operacijose. Tuo metu prezidentas G. Nausėda sakė, kad detalesnė informacija apie šalies indėlį šioje misijoje paaiškės vėliau. Pasak jo, pirmiausia laukiama aiškesnės Jungtinių Valstijų pozicijos ir informacijos apie sąjungininkų pagalbos poreikį.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas šiemet inicijuos nacionalinį partijų ir valstybės institucijų susitarimą dėl demografijos krizės. Anot Mindaugo Sinkevičiaus, gimstamumas nėra tik statistika tai – Lietuvos išlikimo klausimas. Apie šią iniciatyvą LSDP lyderis užsiminė praėjusią savaitę. Interviu Eltai politikas teigė, kad šis klausimas yra egzistencinė valstybės tema. Seimo pirmininkas Juozas Olekas antradienį teigė neprieštaraujantis tokiai M. Sinkevičiaus idėjai. Pasak parlamento vadovo, demografija yra itin svarbus klausimas, todėl parlamento vadovo nuomone, šiuo klausimu būtų galima pasiekti susitarimą tarp skirtingų partijų. Tuo metu koalicijos partneriai skirtingai vertina šią iniciatyvą. „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis Eltai sakė, kad „aušriečiai“ prie šios iniciatyvos prisidėtų, bet turėtų savų sąlygų, kas turėtų atsidurti susitarime. Politikas taip pat svarstė, kad sprendimus dėl demografijos galima priimti ir be papildomų susitarimų. Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga tikino, kad bendro susitarimo reikia, nes demografijos klausimas yra opi problema.

Seimas svarstys siūlymą Vilniaus koncertų ir sporto rūmus pritaikyti kongresams, konferencijoms ir turizmui. Siūlymą, kurį 50 įvairioms frakcijoms priklausančių parlamentarų vardu pateikė Seimo narys socialdemokratas Šarūnas Birutis, po pateikimo palaikė 68 parlamentarai, 4 buvo prieš, 16 susilaikė. Projektą svarstys Seimo Kultūros komitetas, o plenarinėje salėje jis vėl turėtų atsirasti birželį. Tiesa, 23 įvairioms frakcijoms atstovaujančių parlamentarų grupė yra įregistravusi ir rezoliucijos projektą „Dėl neatidėliotinų veiksmų Vilniaus koncertų ir sporto rūmams rekonstruoti“. Šiuo dokumentu, kuris dar nepasiekė Seimo plenarinės salės, siūloma paraginti Vyriausybę ir Vilniaus miesto savivaldybę bendradarbiaujant operatyviai spręsti organizacinius klausimus, susijusius su Nacionalinio kongresų, konferencijų ir kultūros rūmų projekto įgyvendinimu, įamžinant Sąjūdžio veiklą ir kitus istorinius įvykius.

Prezidentas sako besirenkantis iš kelių kandidatų į Giedriaus Jucevičiaus vietą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryboje. Tiesa, Gitanas Nausėda pažymėjo, jog kol nepriėmė galutinio sprendimo dėl į visuomeninio transliuotojo tarybą deleguojamo asmens, nėra prasmės kalbėti apie galimas kandidatūras. Į LRT tarybą po keturis asmenis skiria prezidentas, Seimas ir visuomeninės organizacijos. Balandžio viduryje G. Jucevičiui pranešus apie atsistatydinimą, šalies vadovas teigė ketinantis į jo vietą skirtį tokį asmenį, kuris nebūtų susijęs su politinėmis partijomis. G. Jucevičiaus kadencija turėjo trukti iki 2030 m. gegužės 12 d.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) prašo teismo palikti galioti prieš kelerius metus priimtą sprendimą nukelti Vilniaus centre esantį poetės Salomėjos Nėries paminklą, nes, anot LGGRTC, jis propaguoja sovietų okupacinį režimą. Ar minėtas paminklas nevienareikšmiškai vertinamai poetei turi būti nukeltas, Regionų administracinis teismas paskelbs gegužės 28 d. Nesutikdama su paminklo nukėlimo į teismą su skundu kreipėsi JAV gyvenanti poetės vaikaitė Salomėja Bučaitė, teisininkas vilnietis Liudvikas Ragauskis, taip pat Lietuvos meno kūrėjų asociacija. S. Nėries vaikaitė teisme sakė, kad sprendimas nukelti minėtą paminklą paveikė jos močiutės atminimo išsaugojimą, daro žalą jos garbei, reputacijai. LGGRTC atstovės Kristina Burinskaitė ir Rima Damanauskaitė-Mancini su išsakytais argumentais nesutiko ir prašė sprendimą dėl paminklo nukėlimo palikti galioti. Jos priminė, kas S. Nėris buvo delegacijos, kuri vyko į SSRS dėl Lietuvos priėmimo į Sovietų Sąjungą, narė. Pasak mokslininkų, tyrimai rodo, jog poete savo kūryba aktyviai propagavo okupacine valdžią, buvo aukščiausio rango okupacinio valdžios organo atstovė.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo informacijos patikslinimą dėl aplinkos ministro Kastyčio Žuromsko nekilnojamojo turto įsigijimo ir valstybinės žemės naudojimo aplinkybių. Anot tarnybos, jei esant pagrindui, būtų sprendžiama, ar pradėti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. STT tikslinti informaciją nutarė, įvertinusi komunikacijos specialisto Karolio Žukausko paskelbtus duomenis apie tai, kad „Nemuno aušros“ į Aplinkos ministerijos vadovus deleguotas K. Žuromskas prieš kelerius metus galėjo už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą įsigyti namą viename iš „aušriečių“ vicepirmininko Roberto Puchovičiaus vystytų projektų, dėl to ministras jam esą iki šiol skolingas. Taip pat skelbta, kad K. Žuromskas galėjo užgrobti devynis arus valstybinės žemės, atsitverdamas dalį jam nepriklausančios žemės. Ministras minėtą informaciją neigia.

Prokuratūra apskundė sprendimą „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteistam buvusiam Seimo nariui Vytautui Gapšiui taikyti lygtinį paleidimą iš kalėjimo. Prokurorai nesutinka su Lygtinio paleidimo komisijos išvadomis dėl nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo. Prokuratūra teismo prašo netvirtinti komisijos sprendimo. Prokurorų įsitikinimu, V. Gapšys ir toliau laisvės atėmimo bausmę turi atlikti įkalinimo įstaigoje. Dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo nuteistam G. Gapšiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu 2024 m. spalio pabaigoje skirta ketverių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Reaguodama į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie galimai fiktyviai organizuojamus mokymus ūkininkams, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) stabdo paramą mokymų organizatoriams bei inicijuoja tyrimą. Tai antradienį pranešė pati institucija. Sprendimą ŽŪM priėmė antradienį pasirodžius naujienų portalo „15min“ žurnalistiniam tyrimui apie premjerės konsultanto pareigas ėjusio ir antradienį atleisto V. Juknos organizuotus mokymus ūkininkams už ES lėšas. ŽŪM teigimu, radus dokumentų klastojimo požymių, visa medžiaga bus perduota teisėsaugos institucijoms ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT). Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) sudarė komisiją paskelbtoms aplinkybėms ištirti, kol vyks tyrimas, V. Jukna nušalintas ir nuo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerio pareigų. Tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) žiniasklaidoje paviešintą informaciją perdavė vertinti Generalinei prokuratūrai.

Rinkos dalyviams siūlant įteisinti dalinio kuro akcizo grąžinimo verslui mechanizmą, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas tikina, kad ministerija nėra „užsiblokavusi“ ir atmetusi šio pasiūlymo. Pasak jo, šiuo metu yra atliekami reikalingi skaičiavimai, laukiama patikslintų verslo duomenų. Dėl karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose Lietuvoje kilus kuro krizei, balandžio pradžioje degalų rinkos dalyviai pasiūlė įteisinti dalinio degalų akcizo grąžinimo mechanizmą visam verslui. Jo atstovų vertinimu, tokia priemonė leistų operatyviai reaguoti į kainų pokyčius rinkoje, kitų valstybių sprendimus. Anot siūlymo rengėjų, priemonė taip pat leistų į šalies biudžetą surinkti papildomus 100 mln. eurų per metus, nes stambūs bei mažesni verslai, tranzitiniai vežėjai vėl pradėtų piltis kurą Lietuvos degalinėse.

Finansų ministro teigimu, nepaisant vasarį prasidėjusio konflikto Artimuosiuose Rytuose poveikio kuro kainoms, šiemet augo benzino, bet ne dyzelino suvartojimas. Preliminariais Finansų ministerijos duomenimis, lyginant su tuo pat laikotarpiu pernai, šiemet sausį benzino pardavimas augo 20,2 proc., vasarį – 17,7 proc., kovą – 15,9 proc., balandį – mažiausiai, 2,7 proc. Tuo metu dyzelinių degalų pokyčiai rinkoje sausį, lyginant su pernai, buvo neigiami, nors poveikį tam turėjo dideli vartojimo skirtumai, lyginant su praėjusiais metais, vadinamasis bazės efektas – sausį vartojimas mažėjo 35,6 proc. Vasarį augimas siekė 7,3 proc., kovą vėl mažėjo iš viso 2,6 proc., balandį mažėjo 3,8 proc. Preliminariai pernai gruodžio ir šio balandžio laikotarpiu benzino vartojimas augo 12,1 proc., dyzelino – mažėjo 3,2 proc.

Izraelis steigs specialų karinį tribunolą, skirtą patraukti baudžiamojon atsakomybėn„Hamas“ ir kitų ekstremistinių grupuočių 2023 m. spalio 7 d. vykdyto išpuolio dalyvius. Jo steigimui reikalingą įstatymą vėlyvą pirmadienio vakarą parlamente Jeruzalėje priėmė 93 iš 120 įstatymų leidėjų. Naujasis teisės aktas taip pat numato prieštaringai vertinamą galiojančio įstatymo aiškinimą, pagal kurį spalio 7-osios išpuolio vykdytojams būtų galima skirti mirties bausmę. Užpuolikai tądien Izraelyje pražudė apie 1,2 tūkst. žmonių ir pagrobė bei į Gazos Ruožą išvežė dar per 250 įkaitų. Izraelio valdžios institucijos teigia, kad puolime prieš pasienio bendruomenes dalyvavo daugiau kaip 3 tūkst. užpuolikų, ir kartu nurodo, jog prie smurto ir plėšikavimo aktų prisidėjo ir kai kurie civiliai palestiniečiai. Tribunolas bus įkurtas Jeruzalėje, tačiau kada jis pradės darbą, lieka neaišku.

Iš į kampą įsprausto Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Keiro Starmerio vyriausybės atsistatydino trys jaunesniosios ministrės. Būsto, bendruomenių ir vietos valdžios ministrė Miatta Fahnbulleh, už apsaugos ir smurto prieš moteris ir mergaites klausimus atsakinga Jess Phillips ir aukų reikalų ministrės pareigas ėjusi Alex Davies-Jones tokį sprendimą priėmė prisijungdamos prie vis didėjančio Leiboristų partijos įstatymų leidėjų, raginančių jį trauktis, rato. Praėjusią savaitę Anglijoje, Velse ir Škotijoje vykusiems savivaldos rinkimams pasibaigus skaudžiais rezultatais, iki antradienio vakaro viešo raginimo prisiimti atsakomybę ir trauktis K. Starmeris buvo sulaukęs iš 80 Leiboristų partijos parlamentarų. Po pirmosios ministrės pasitraukimo premjeras savo vyriausybės nariams teigė ketinantis tęsti darbą ir įgyvendinti visuomenei žadėtus pokyčius.

Irano vyriausiasis derybininkas antradienį pateikė ultimatumą JAV: priimti Teherano 14-os punktų pasiūlymo dėl taikos Artimuosiuose Rytuose sąlygas arba „patirti nesėkmę“. Minėtą Irano pasiūlymą anksčiau JAV prezidentas atmetė ir pareiškė, kad nuo balandžio 8 d. galiojančios trapios paliaubos yra „gyvybės palaikymo režime“. Tačiau Mohammadas Bagheras Ghalibafas sakė, kad norėdamas užbaigi karą, Vašingtonas turi pripažinti Teherano pasiūlyme išdėstytas „Irano žmonių teises“. Irano parlamentinės nacionalinio saugumo komisijos atstovas antradienį taip pat pareiškė, kad įstatymų leidėjai svarstytų galimybę sodrinti uraną iki ginklams reikalingo lygio, jei konfliktas su JAV ir Izraeliu atsinaujintų.