Fesbuke politikas tikino, kad partijoje egzistuojantis principas „sutarti nesutarti“ yra tapęs kenksmingu, ir atvirai išdėstė savo kritišką nuomonę apie partijos aktualijas bei ateitį.
„QUO VADIS TS-LKD?
Kai šalia tokie socdemai, TS-LKD nėra sunku augintis reitingų „raumenis“. Tačiau tų pačių socdemų pamoka – raumenys ir mantra apie veikiančią valstybę tikrovėje gali virsti tragikomedija. Tuo labiau, kad bet kam, kas turės išvesti valstybę iš dabartinės karštinės, turės eiti tarsi per minų lauką. Na, o TS-LKD garsėja gebėjimu šaudyti sau į kojas.
M. Maldeikis pažėrė kritikos konservatoriams: tai nėra lyderystė
Politinės reputacijos specifika tokia, kad šaukštas deguto sugadina tiek, kad nuosekli ir principinga detoksikacija tik kažkiek sumažina destruktyvius padarinius. Savivaldos rinkimai bus svarbus testas, kiek sugebėsime būti reiklūs mūsų bendruomenės kandidatų reputacijai. Itin svarbu išvengti dvigubų standartų, nes žmonės dar gali atleisti klaidas, bet ne dviveidystę.
Natūralu, kad kiekviena politinė bendruomenė yra politinis spektras. Vidinė įvairovė yra normali bet kurios gyvybingos bendruomenės dalis. Tačiau nenormali situacija, jei bendruomenėje susiformuoja skirtingomis kryptimis plasnojantys sparnai. Gali skirtis požiūris į tam tikrų problemų sprendimo taktiką ar strategiją, gali būti skirtingai dėliojami politiniai prioritetai, kitokie akcentai dėliojami retorikoje, tačiau bendruomenė gyvybinga tiek, kiek jos viduje kalbamasi ir susikalbama. Kiek nariai gerbia vieni kitus net tada, kai turi kitą nuomonę“, – rašė A. Navickas.
Susiję straipsniai
Konservatorius tikino ir toliau esantis įsitikinęs, kad jau daug metų TS-LKD viduje taikomas principas „sutarkime, kad nesutariame“ yra tapęs kenksmingu.
„Vien jau dėl to, kad jis užkerta kelią racionaliai vidinei diskusijai – pakanka pasakyti: „tokia mano pozicija ir man vis vien, ką galvojate jūs“. Kiekvienas sąžiningas ginčas leidžia geriau suprasti vieni kitus, pateikia daug informacijos ir, gali skambėti paradoksaliai, kur kas labiau augina tarpusavio pasitikėjimą nei „sutarimas nesutarti.“
Dėl ko iš tiesų būtina sutarti – privalu įsiklausyti į kitokią nuomonę, bandyti ją suprasti ir laikytis geranoriškumo nuostatos, kurios esmė – pasitikėjimas, kad kitas bendruomenės narys turi kilnius ketinimus ir nėra priešas, kurį esą reikia perrėkti.
Suprantu, kad sąžininga ir pagarbi vidinė diskusija yra sunkus išbandymas ir reiks drąsos, laiko ir išminties keisti įpročius, tačiau tai veiksmingiausia politikos mokykla ir bendruomenės gyvybingumo prielaida“, – tikino politikas.
A. Navicko teigimu, TS-LKD, kaip ir visos kitos Lietuvos partijos, yra tapusios pernelyg dvinarės – profesionalus elitas ir mažai įtakos priimamiems sprendimams turinti likusi partijos dalis.
„Tikrai puiku, kad partijos pirmininkas aktyviai organizuoja susitikimus visoje Lietuvoje. Geras pirmas žingsnis. Tačiau tai tikrai ne viskas, ką privalu padaryti. Nemanau, kad yra dar kita partija, kuri turėtų tokį intelektualinį, ekspertinį potencialą bendruomenės viduje. Tačiau juo pasinaudojama, geriausiu atveju, keliais nuošimčiais. Nuostata, kad „profesionalūs politikai“ (parlamentarai, vietos tarybų nariai) žino geriausiai išlieka stipri. Jie dažniau kalba (taip elgdavausi ir aš kai buvau „profesionalas“), o ne rimtai įsiklauso..
Tikrai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad TS-LKD nuosekliai siekia būti Tėvynės sarge ir laikytis valstybininkų pozicijos. Tačiau nevalia susitelkti tik į išorės grėsmes, tačiau itin svarbu spręsti skaudžias vidaus problemas. Pirmiausia tas, kurios susijusio su socialiniu teisingumu. Nuosekli pagalba silpniausiems. Rytiečiai turi patarlę, kad karavano greitis matuojamas pagal tai, kokiu greičiu juda lėčiausias kupranugaris. Valstybės gerovė turi būti vertinama pagal tai, kaip joje jaučiasi pažeidžiamiausi, silpniausi, į skurdo ratą patekę žmonės.
Esu daug rašęs, kad gerovės valstybės kūrimui būtinos prielaidos yra kokybiškos viešos paslaugas, nuoseklus dėmesys socialinei ir psichologinei prevencijai. Dar pridėčiau tai, kad būtinas kokybiškai naujas bendradarbiavimas tarp akademinės, pilietinės bendruomenės ir politikų. Šiame bendradarbiavime neturi likti paternalizmo, mąstymo direktyvomis, o tai turi keisti bendra kūryba, ieškant tvarių sprendimų ir pereinant prie politinei bendruomenei tarnaujančios, o ne ją bandančios „minkyti“ politikos.
Tai spontaniška reakcija ir, prisipažįstu, pastaruosius pusantrų metų turiu labai mažai informacijos apie iš išorės mažiau matomus procesus TS-LKD. Tikrai nesiruošiu kandidatuoti Savivaldos rinkimuose ir man nėra svarbu rūpintis savojo politinio įvaizdžio vadyba. Tačiau įdėmiai Lietuvos politinį gyvenimą analizuoju jau beveik tris dešimtmečius ir, tikiu, turiu įgūdžius atpažinti didelę dalį politinių procesų.
Tiesa, šiuo metu nesu „profesionalus politikas“ ir todėl neturiu daug vilties, kad būsiu plačiau išgirstas TS-LKD viduje“, – rašė konservatorius.