„Mes, susipažinę su (teismo – ELTA) nutartimis, matome skirtingus įsipareigojimus – jie yra adresuojami ir Civilinės metrikacijos skyriui, ir Registrų centrui, taip pat ministerijai ar net gi Lietuvos valstybei“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė teisingumo ministrė.
„Todėl, matydami tą nenuoseklumą ir sudėtingumą jį įgyvendinti, dar kartą noriu paakcentuoti, kad visgi reikia teisinio reguliavimo (…)“, – pabrėžė ji.
R. Tamašunienės įsitikinimu, Seimas turėtų priimti galutinį sprendimą dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės. Kadangi tai nėra padaryta, anot ministrės, skundais buvo bandoma „pasitikrinti“ teismo priimtų sprendimų teisėtumą.
Susiję straipsniai
„Mes galvojame, kad (…) buvo verta jį (sprendimą registruoti partnerystę – ELTA) pasitikrinti aukštesnės instancijos teisme. Dėl to mes nusprendėme, pasirinkę tuos keturis nutarimus dėl įpareigojimo įteisinti (partnerystę – ELTA), apskųsti apygardos teismui“, – tikino ji.
Tiesa, ministrė pabrėžė, kad tokie ministerijos sprendimai nėra susiję su asmeniniais jos pačios įsitikinimais šiuo klausimu.
„Mano pažiūros yra kryptingos ir, man atrodo, aiškiai deklaruojamos, bet tikrai šiuo atveju mes norėjome tą teisinę kebeknę išsiaiškinti ir ieškoti sprendimų būtent pasitelkiant teisės ekspertus“, – nurodė R. Tamašunienė.
„Teisė apeliaciją yra mūsų teisinės sistemos dalis, ir mes ja nusprendėme pasinaudoti“, –akcentavo ji.
Balandžio mėnesį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo – tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui. KT taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai paskelbė Civilinio kodekso (CK) straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.
Sprendimus įregistruoti tos pačios lyties asmenų partnerystę Teisingumo ministerija aukštesnės instancijos teismui apskundė keturis kartus.
Šiuo metu CK įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos – partnerystės – institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją KT įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę.