Naujausi duomenys rodo, kad Lietuva į šią šventę žengė sustiprėjusi: mūsų šalies pilietinė galia paaugo beveik 2 balais – nuo 36,8 balų 2024 metais iki 38,5 balų 2025 metais. Šis augimas neatsiejamas nuo bręstančios savanorystės kultūros, kurią šiuo metu transformuoja ambicingas siekis – sukurti Nacionalinį savanorystės standartą.
Lietuva: tarp aukojimo kultūros ir kokybinio šuolio
Kovo pabaigoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė 2025 metų Pilietinės galios indeksą, kuriame atsiskleidė augantis lietuvių noras aukoti (aukoja 49 proc. gyventojų), tačiau tiesioginis įsitraukimas į savanorystę (14 proc.) vis dar nusileidžia ES lyderėms, tokioms kaip Austrija ar Nyderlandai, kur savanoriauja kas antras pilietis.
Susiję straipsniai
Tačiau skaičiai rodo svarbų lūžį: reguliariai savanoriaujančiųjų dalis (bent kartą per mėnesį) per metus šoktelėjo nuo 28 proc. iki 39 proc.
Augantis tvarios savanorystės poreikis paskatino Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją inicijuoti projektą „Savanorių koordinavimo kokybės gerinimas“, kurio siekis stiprinti savanorišką veiklą, leistų kurti sistemą, paremtą aiškumu, pagarba ir saugumu kiekvienam savanoriui.
„Matome, kad vis daugiau žmonių renkasi ne vienkartinę, o ilgalaikę, reguliarią savanorystę – tai brandžios Lietuvos savanorystės kultūros ženklas ir augančios pilietinės galios įrodymas. Tik veikdami išvien galime užtikrinti, kad kiekvienas savanoris turėtų tokią patirtį, kuri skatintų jį sugrįžti ir įkvėptų kitus prisijungti.
Mūsų siekis iki 2030 metų pasiekti bent 22 procentus savanoriaujančių gyventojų nėra tik skaičius – tai vizija apie stipresnę, atsparesnę ir labiau vienas kitą palaikančią Lietuvą“,– sako Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Kaip pažymi ministrė, projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su plačiu nevyriausybinių organizacijų tinklu ir pasitelkiant Šveicarijos Konfederacijos teikiamą paramą.
Nacionalinis savanorystės standartas – atsakas į chaotišką praktiką
Kaip dalis „Savanorių koordinavimo kokybės gerinimo“ projekto pernai metų vasarą startavo ir Na
cionalinio savanorystės standarto projektas. Standartas kuriamas 16 didžiausių ir geriausią praktiką darbe su savanoriais demonstruojančių NVO ekspertų ir remiasi geriausia Europos praktika.
Nacionalinio savanorystės standarto bendrakūrėja dr. Neringa Kurapkaitienė sako, kad iki šiol savanorystė Lietuvoje dažnai vykdavo intuityviai: „Neturėjome bendro susitarimo, kas Lietuvoje laikoma kokybiška savanoryste. Vienose organizacijose savanoriai labai gerai paruošiami ir turi aiškius vaidmenis, o kitur žmogus tiesiog ateina padėti ir tik tada bandoma sugalvoti, ką jis galėtų veikti. Standarto tikslas – šį požiūrį pakeisti.
Savanorio vaidmuo organizacijoje yra ne mažiau svarbus kaip darbuotojo, todėl ir elgesys su juo turėtų būti atitinkamas. O mūsų aprašyti procesai bus didžiulė pagalba visiems, kurie norės gerinti savo savanorių patirtį organizacijoje.“
Savanorystės ekonominė vertė
Kad savanorystė nėra tik pilietinio gerumo išraiška, o kuria aukštą ekonominę vertę, rodo ir LR Seimo Socialinių reikalų komiteto narės Daivos Ulbinaitės užsakymu parengtas „Savanorystės apimties ir ekonominės vertės apskaičiavimo modelių Europos šalyse“ tyrimas.
Kaip rodo duomenys, savanorystės ekonominė vertė Nyderlanduose siekia net 3–5 proc. BVP, o Švedijoje pilietinės visuomenės indėlis sudarytų net 6,1 proc. šalies BVP.
„Lietuvoje jau turime beveik 400 tūkst. žmonių, kurie renkasi veikti dėl kitų – tai didžiulė pilietinė jėga. Europos tyrimai rodo, kad brandžios valstybės savanorystę jau geba matyti ne kaip „nematomą gerumą“, o kaip realią socialinę ir ekonominę vertę. Todėl Lietuvos ambicija turėtų būti dar didesnė – sukurti tokį savanorystės kokybės standartą, kuris taptų pavyzdžiu Europoje, o savanorių skaičius kasmet ženkliai augtų.“– įsitikinusi LR Seimo Socialinių reikalų komiteto narė D. Ulbinaitė.
Pilietinė galia ir asmeninis saugumas
Pilietinės galios indeksas atskleidė ir dar vieną svarbią tendenciją. Pernai ypač augo jaunimo ir žmonių su aukštuoju išsilavinimu, vadovaujančias pozicijas darbo rinkoje užimančių, didmiesčių gyventojų savanorių grupė.
„Amžiaus ir socialinio statuso skirtumai neturėtų būti lemiančiais faktoriais savanorystei. Matome Šveicarijos, Airijos, Nyderlandų ir kitų šalių pavyzdžius, kur savanoriaujančiųjų procentas kelis ir net daugiau kartų viršija mūsų šalies rodiklius. Ir ten savanoriauja įvairaus amžiaus žmonės, skirtingos socialinės padėties ir net iš socialiai pažeidžiamų asmenų grupių. Tik tam turi būti paruoštos tvarkos – kad tiek organizacija, tiek ir savanoris jaustųsi saugūs, žinotų savo pareigas ir atsakomybes. Savanorystė plinta per žmonių patirtis – kai jos yra geros, atsiranda daugiau norinčių įsitraukti. Tikimės, kad kuriamas Nacionalinis savanorystės standartas ir padės tai užtikrinti“,– sako standarto bendrakūrėja dr. Neringa Kurapkaitienė.
Vizija: standartas kaip kokybės ženklas
Šiuo metu Nacionalinis savanorystės standartas yra rekomendacinis, tačiau ateityje jis gali tapti esminiu kokybės orientyru savanoriams renkantis kur savanoriauti ir rėmėjams, skiriantiems paramą darbui su savanoriais. Organizacijos, dirbančios pagal jį, siųs aiškų signalą savanoriams ir visuomenei apie savo atsakingumą ir profesionalumą.
Šiandien Lietuva demonstruoja, kad esame pasirengę ne tik sekti Europos pavyzdžiu, bet ir patys kurti aukščiausio lygio pilietinę ekosistemą. Nacionalinis savanorystės standartas – tai mūsų pažadas savanoriams, kad jų laikas ir pastangos bus gerbiamos, o jų indėlis kurs stipresnę Lietuvą ir tuo pačiu Europą.
Projektas „Savanorių koordinavimo kokybės gerinimas“ finansuojamas pagal Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos sritį „Pilietinis įsitraukimas“, skatinančią savanorystės plėtrą ir aktyvų visuomenės dalyvavimą valstybės gyvenime.