K. Budriui „socdemams“ pripažinus apie iš JAV atsirandantį spaudimą dėl Baltarusijos – G. Nausėdos žinia

„Apie Baltarusijos trąšas – nėra jokio spaudimo. Taip, mes kartas nuo karto apsikeičiame informacija, kai ką papasakojame mūsų draugams amerikiečiams, jie taip pat pristato savo požiūrį į Baltarusiją“, – penktadienį sakė prezidentas.

Už uždarų durų „socdemai“ piktinosi, esą ministras tęsia konservatorių vykdytą vertybinę užsienio politiką, jų netenkino K. Budrio požiūris į santykių su Kinija atkūrimą, po priedanga neva vykdoma prezidentinė rinkimų kampanija.

Lrytas šaltinių, dalyvavusių minėtame susitikime, teigimu, pokalbio su „socdemais“ metu užsienio reikalų ministras pripažino, kad situacija dėl baltarusiškų trąšų tranzito keičiasi – Lietuva jau sulaukia JAV spaudimo atnaujinti tranzitą.

„Iki šios dienos ir viešai, ir jums kartodavau, kad mes iš amerikiečių jokio spaudimo ir jokių klausimų, susijusių su trąšomis, neturime – kaip tos sankcijos įvedamos ir panašiai. Šiai dienai galiu pasakyti, kad spaudimas atsiranda“, – K. Budrio žodžius Lrytas tiksliai pacitavo anonimu norėjęs likti „socdemas“.

Pasirodžius šiai publikacijai, ministras žurnalistams teigė, kad iš Donaldo Trumpo administracijos jaučiamas „suaktyvėjimas“ šiuo klausimu.

„Taip, pokalbiai vyksta, bet yra labai aiškus atsakymas, kad artimiausius (…) devynis mėnesius turime praktiškai tebegaliojančias ir pratęstas Europos sankcijas. Kadangi tai yra Europos sankcijos, o ne nacionalinės sankcijos, nieko čia pakeisti mes net ir norėdami negalėtume“, – situaciją komentavo G. Nausėda.

Lrytas žiniomis, tą patį argumentą socialdemokratams kartojo ir K. Budrys. 

LSDP frakcijai ministras esą nurodė, kad Lietuva bendradarbiauja su amerikiečiais ir bandys suprasti, kokie yra jų norai, tačiau per virvutę automatiškai nešokinės. Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuva pati atšaukti sankcijų dabar negali – viskas turi būti derinama europiniu lygiu.

Anksčiau aukščiausi šalies vadovai kartojo spaudimo iš amerikiečių dėl trąšų tranzito negirdintys, nors, anot šaltinių, įvairių signalų būta jau prieš kelis mėnesius. Kovą po susitikimo su specialiuoju JAV pasiuntiniu Baltarusijoje Johnu Cole'u premjerė Inga Ruginienė tikino jokių klausimų šia tema nesulaukusi.

Ministras „socdemams“ esą taip pat nurodė, kad Europos Sąjungoje (ES) jau vyksta diskusijos dėl galimo dialogo su Baltarusija, kokie galėtų būti pačių europiečių keliami reikalavimai, tačiau tokie pašnekesiai kol kas niekur neveda – dvišaliai pokalbiai su Aliaksandro Lukašenkos režimu nevyksta.

Prezidentas savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad Baltarusijos režimas „ir toliau nekeičia savo esmės“, padeda Rusijos agresijai prie Ukrainą, todėl kitais metais ES lygiu diskutuojant dėl sankcijų pratęsimo reikės įvertinti, ar šios aplinkybės bus nepasikeitusios.

„Jeigu situacija nepasikeis, aš pasisakysiu už sankcijų pratęsimą. Bet žinoma, Baltarusijos režimas visada turi šansą parodyti, kad jis nori normalesnių sankcijų, kad jis gręžiasi nuo Putino režimo. Nors tokia tikimybė labai maža, aš jos visiškai neatmesčiau. Mes visada esame pasirengę glaudžiai bendradarbiauti su Amerikos partneriais sprendžiant šiuos klausimus“, – akcentavo G. Nausėda.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas Eltai sakė signalų dėl trąšų tranzito atnaujinimo iš JAV nesulaukęs, o premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas teigė, kad jokios derybos dėl to nevyksta ir galiojant ES sankcijoms šis klausimas negali būti svarstomas.

Buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracija sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms įvedė 2021 m. – praėjus metams po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo Vakaruose nepripažįstamas A. Lukašenka.

2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir ES, tuo metu Lietuvos valstybinė „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG) sutartį dėl trąšų tranzito nutraukė pagal tais metais priimtą Ingridos Šimonytės Vyriausybės sprendimą, jog valstybinė trąšų gamintoja „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Iki tol tranzitas turėjo vykti iki 2023-ųjų pabaigos.