„Mums reikia integruotos oro gynybos sistemos ir šioje sistemoje neturi būti silpnų grandžių. Deja, kad šiandien taip yra – aš negalėčiau pasakyti, turime silpnų vietų, turime dar nepadarytų namų darbų, kuriuos privalome padaryti, kaip galima greičiau, nes paprastai atakuojamos tos vietos, kurios yra silpniausios ir kur galima pasiekti tam tikrų arba strateginių, arba taktinių rezultatų“, – žurnalistams penktadienį teigė G. Nausėda.
Pasak prezidento, oro erdvės pažeidimai tampa vis dažnesni ir sisteminiai, todėl Europa turi „lenktyniauti su laiku“ stiprindama detekcines ir atgrasymo priemones.
„Taip, oro erdvės pažeidimai tiek Baltijos šalyse, tiek Suomijoje, tiek Lenkijoje yra tapę įprastiniu dalyku. Tai nėra gerai, todėl mes turime lenktyniauti su laiku siekdami kaip galima greičiau sukurti detekcinę sistemą ir tą, be jokios abejonės, darysime ne tik kartu su mūsų partneriais ir konkrečiai Suomija, bet taip pat ir Europos Sąjungos (ES) lygiu“, – kalbėjo šalies vadovas.
Susiję straipsniai
„ES supranta problemą, yra numačiusi dronų gynybos iniciatyvą, kuri turi būti įgyvendinta kaip įmanoma sparčiau. Bet šiandien mums labai svarbu suprasti, kad oro erdvė mums yra šventas reikalas ir kad tai kelia tiesioginį pavojų mūsų žmonių gyvybei, ir sveikatai. Todėl negalime taikstytis su jokiais oro erdvės pažeidimais ir kuo efektyviau čia dirbsime, tuo labiau užkardysime galimus incidentus ateityje“, – tikino jis.
Kaip skelbta, Latvijos kariuomenė naktį iš ketvirtadienio į penktadienį pranešė, kad šalies oro erdvėje buvo galimas pavojus. Tuo metu dėl galimo drono grėsmės Suomijos sostinės Helsinkio oro uostas buvo sustabdęs skrydžius.
ELTA primena, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) pernai lapkritį nusprendė, kad Lietuva per trejus metus privalo sukurti integruotą oro erdvės gynybos sistemą, į kurią būtų įtrauktos kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) bei Viešojo saugumo tarnyba (VST).