Dėl galimai karinio drono įskridimo į Lietuvos erdvę premjerė Inga Ruginienė sušaukė Nacionalinės saugumo komisijos (NSK) posėdį, o iš Prezidentūros pasigirdo raginimai prioritetą teikti antidroninės gynybos pajėgumų stiprinimui.
„Trečiadienį šaukiu Nacionalinio saugumo komisijos posėdį, kuriame bus aptarta situacija dėl Utenos rajone nukritusio bepiločio orlaivio, institucijų surinkta informacija ir tolimesni veiksmai“, – savo „Facebook“ paskyroje teigė I. Ruginienė.
Pabrėžė daromus darbus
Užfiksavo vaizdus iš įvykio vietos: naujausia informacija apie Utenos r. nukritusį droną
Ministrė pirmininkė akcentuoja, kad dažnėjant oro erdvės pažeidimams, yra nuosekliai stiprinami tiek oro erdvės stebėjimo, tiek ir gyventojų informavimo pajėgumai.
„Pastarųjų metų įvykiai rodo, kad dronai ir įvairūs oro erdvės pažeidimo incidentai tampa vis dažnesniu saugumo iššūkiu ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione. Todėl nuosekliai stipriname oro erdvės stebėjimo, reagavimo ir gyventojų saugumo užtikrinimo pajėgumus kartu su Lietuvos institucijomis ir NATO sąjungininkais“, – akcentavo Vyriausybės vadovė.
Susiję straipsniai
„Turime aiškiai suprasti šių incidentų priežastį – tai Rusijos pradėtas ir tęsiamas karas prieš Ukrainą, kuris daro tiesioginę įtaką regiono saugumo situacijai. Kol Rusija tęs agresiją, tol panašios rizikos išliks aktualios“, – teigė ji.
I. Ruginienė akcentuoja, kad šiuo metu nėra duomenų, kurie rodytų tiesioginę grėsmę gyventojams, tačiau, pasak jos, institucijos situaciją nuolat stebi ir imasi visų reikalingų veiksmų.
Iš Prezidentūros – raginimai
Sekmadienį Utenos rajone nukritus dronui, prezidentas Gitanas Nausėda skatina artimiausiu metu prioritetą teikti antidroninės gynybos pajėgumų stiprinimui, sako šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis
Prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis paviešino ir Gitano Nausėdos matymą.
Gausios pajėgos ir saugoma teritorija: kadruose – vaizdai iš Utenos rajono, kur nukrito dronas
„Iš prezidento pusės buvo pabrėžta, kad antidroninė gynyba turi būti vienas svarbiausių valstybės prioritetų artimiausiu metu. Jeigu reikia papildomų pinigų, jeigu reikia papildomo dėmesio, tas dėmesys tikrai bus“, – po prezidento susitikimo su krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu sakė šalies vadovo patarėjas.
„Ką tik prezidento iniciatyva įvyko susitikimas su krašto apsaugos ministru. Buvo svarstomas vienas klausimas – vakar Utenos rajone pastebėtas nukritęs dronas. Buvo keliami klausimai, ar viskas buvo padaryta tinkamai. Iš prezidento pusės buvo pabrėžta, kad antidroninė gynyba turi būti vienas svarbiausių valstybės prioritetų artimiausiu metu. Jeigu reikia papildomų pinigų, jeigu reikia papildomo dėmesio, tas dėmesys tikrai bus, – po prezidento susitikimo su krašto apsaugos ministru sakė šalies vadovo patarėjas. – Kitą savaitę, 27 dieną, šiuo klausimu Valstybės gynimo taryboje (VGT) irgi bus atskirai kalbama. Ką prezidentas akcentavo – išankstinio perspėjimo sistema, atrodo, neveikia tinkamai. Čia paprašė ministro įdėmiai pasižiūrėti ir sukurti algoritmą, kuris būtų veiksmingas bet kokių dronų įskridimo atveju.“
Plačiau apie Prezidentūros reakciją skaitykite čia.
L. Kasčiūnas kritikavo R. Kauną
Konservatorių pirmininkas ir buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas jau viešai kritikavo krašto apsaugos ministrą Robertą Kauną. L. Kasčiūnas ragino R. Kauną imtis lydersytės.
„Nepamirškime mūsų vienaragių bendruomenės. Jie turi galimybių spręsti. Kas mums atrodo neįmanoma, jiems neatrodo neįmanoma. Reikia energijos, lyderystės. Pabandyk pažiūrėti netradiciškai, – kalbėjo L. Kasčiūnas, pabrėždamas, kad R. Kaunas turėtų kreiptis į startuolius atstovus. – Mes atsakinga opozicija. Savo reakcijoje nekalbu apie tai, kad ministras turi trauktis. Aš gi nekalbu tokių dalykų, suprantu realybę, suprantu objektyvius dalykus, bet aš noriu pasakyti, kad jis (R. Kaunas – ELTA) truputėlį įjungtų aukštesnę pavarą kontrolėje, imtųsi kitokių sprendimų, pažiūrėtų plačiau į procesus, patelktų protus. Dinamikos reikia, energijos.“
Tačiau R. Kauną užstojo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Rimantas Sinkevičius.
„Ministras daro tą, ką gali. Startuoliai... Gerai turėti savo startuolį toje srityje, būtų gerai turėti pasiekimų, turėti gamybą, industriją, kuri būtų patikrinta. Buvo skirta milijono eurų premija. Ir ką? Ir nieko, deja. Aš nesakau, kad nereikia šitų dalykų daryti. Startuoliams ir visumoje gynybos pramonėje padaryta eilė lengvatų ir laisvumų (...). Deja, mūsų turima mokslinė techninė bazė neleidžia greitai sukurti efektyvių sistemų. Toje srityje jau dirbama, bet neatmestinas dalykas, kad greičiau galima nusipirkti, kas jau yra pasaulyje, – kalbėjo R. Sinkevičius. – Šimtaprocentinio apsisaugojimo, kaip žinia, niekur nėra. Netgi Izraelis su tuo savo geležiniu kupolu negalėjo apsisaugoti. Neapsisaugosime turbūt ir mes, bet reikia stengtis apsisaugoti. Aš suprantu visuomenės nepasitenkinimą, nepasitenkinimą ir politikų, bet reikia skubėti. Nematau kito kelio.“
Daugiau apie kritiką R. Kaunui skaitykite čia.
R. Kaunas sako, kad dalis radarų į oro gynybos sistemą bus integruota per artimiausius porą mėnesių
R. Kaunas sako, kad dalis Lietuvoje jau esančių trumpojo nuotolio radarų į bendrąją oro gynybos sistemą bus integruota per artimiausius porą mėnesių. Jo teigimu, oro gynybos sistemų stiprinimui yra parengtas aiškus planas.
„Galiu patikinti, kad karinės oro pajėgos pateikė informaciją, kada pagaliau bus integruoti trumpojo nuotolio radarai, kurie jau yra Lietuvoje“, – pirmadienį žurnalistams sakė krašto apsaugos ministras.
„Poros mėnesių laikotarpyje, kadangi kariuomenė tai darys praktiškai savo jėgomis, todėl mes išvengsime viešųjų pirkimų, ilgų procedūrų ir galėsime užtikrinti radarų greitesnę integraciją“, – patikino R. Kaunas.
Ministras akcentavo, kad šių radarų integracijai yra numatytas „aiškus planas“.
„Yra aiškus planas – kur, ant kokių objektų, kada jie bus užkelti, integruoti į bendrą sistemą ir kada mūsų detekcija dar labiau pastiprės negu yra dabar“, – teigė jis.