„Mes (…) ir nesvarstėme, kas galėtų būti tas Europos derybininkas. Čia norėčiau atskirti du dalykus. Kai mes kalbame apie tai, kad Europa turėtų būti prie derybų stalo dėl taikos susitarimo, tai mes vienareikšmiškai remiame tokią idėją ir todėl turėtų būti Europos atstovas.
Europos saugumo likimas neturėtų būti sprendžiamas ne mūsų, kai kažkas už mus nusprendžia, kaip teisingai buvo pasakyta, mes tampame meniu dalis. Šitoje vietoje taip, tikrai yra veikiančių, garbingų politikų, kurie galėtų puikiai atlikti šią misiją“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė vyriausiasis prezidento patarėjas.
„Bet kai kalbame apie platesnį dialogą tarp Rusijos ir Europos Sąjungos (ES), tada mums kyla labai daug abejonių, koks yra to tikslas – ar Rusija iš tikrųjų keičiasi, ar mes tada tarsi pasakome, kad taip, mes turėjome griežtą poziciją, o dabar norime su jumis kalbėtis, norime atstatyti santykius, nors Rusija nieko nedaro, niekas nesikeičia.
Susiję straipsniai
Šitoje vietoje būtų labai keista ir sunkiai suprantama, dėl kokių priežasčių mums reikia atkūrinėti santykius su Rusija ir atitinkamai imtis dialogo. Dialogas turėtų būti tik dėl taikos susitarimo. Europa turėtų būti taip pat įsitraukusi, kaip dabar labai aktyviai įsitraukusi yra Amerika“, – akcentavo jis.
Tuo metu paklaustas, kokia, jo nuomone būtų tinkamiausia kandidatūra derybininko pozicijai užimti, D. Matulionis tikino, jog pasitikėtų Suomijos prezidento Alexanderio Stubbo kompetencijomis.
„Man asmeniškai Suomijos prezidento pasiūlymas atrodo pakankamai patrauklus, nes tai yra ypač patyręs politikas. Santykiai su Rusija visada buvo tam tikra Suomijos specifika, tai aš šitoje vietoje pasitikėčiau Suomijos prezidentu. Bet vėlgi, tai kol kas nėra suderinta pozicija. Tai mano asmeninė nuomonė“, – pažymėjo šalies vadovo patarėjas.
Kaip skelbta, praėjusią savaitę, po susitikimo su Suomijos prezidentu, šalies vadovas G. Nausėda sakė, jog kol kas nemato galimybių Europos lyderių kontaktui su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
ELTA primena, kad kiek anksčiau Suomijos prezidentas interviu Italijos laikraščiui „Corriere della Sera“ sakė, jog Europos Vyriausybėms atėjo laikas tiesiogiai užmegzti ryšį su Maskva. A. Stubbas sakė, kad, jo nuomone, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) politika Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu nebeatitinka Europos interesų, o tai esą reiškia, kad Europa turi pradėti tiesioginį dialogą.
D. Matulionis apie Kremliaus kaltinimus Lietuvai: galimos labai rimtos provokacijos mūsų atžvilgiu
Kremliui reiškiant kaltinimus Baltijos šalims, neva šios leidžia naudotis savo oro erdve organizuojant Ukrainos dronų atakas į Rusijos gilumą, prezidento vyriausiais patarėjas Deividas Matulionis sako, kad toks naratyvas yra absurdiškas. Vis tik jis įspėja, kad tokioje aplinkoje Lietuvai gali grėsti rimtos provokacijos.
„Mes matome, kad kuo toliau, tuo labiau yra bandoma eskaluoti tą temą, kad Baltijos valstybės yra juridiškai suteikusios teisę perskristi Ukrainos dronams į Rusijos teritoriją“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė D. Matulionis.
„Tai yra absurdas, ir todėl tokioje aplinkoje tikrai galimos labai rimtos provokacijos mūsų atžvilgiu“, – pabrėžė jis.
Praėjusią savaitę Prezidentūrai išplatinus pareiškimus, jog Lietuva draudžia naudotis savo oro erdve kitų šalių kariniams veiksmams, D. Matulionis užsimena, jog tai galėjo būti atsakas ne tik į Kremliaus propagandą, bet ir į signalus iš „gilesnių“ Rusijos institucijų. Tiesa, plačiau Prezidentūros atstovas situacijos nedetalizuoja.
„Nenorėčiau detaliai į tai veltis, nes tai nėra vieša informacija, bet situacija buvo eskaluojama pakankamai rimtai. Ir, mūsų vertinimu, tai buvo ne tik tai Rusijos propagandos klausimas, bet viskas ėjo iš gerokai giliau – iš atitinkamų Rusijos struktūrų“, – nurodė prezidento vyriausiasis patarėjas.
„Turėjome labai aiškiai pasakyti, kad mes saugome savo suverenitetą, savo teritoriją ir tikrai nesame įsitraukę tiesiogiai į karo veiksmus, nors suteikiame Ukrainai paramą ir suteiksime“, – pokalbio metu akcentavo D. Matulionis.
Kaip skelbta, atsižvelgdamas į pastaruoju metu fiksuojamus bepiločių orlaivių antskrydžius Baltijos regione, prezidentas Gitanas Nausėda praėjusį trečiadienį pareiškė, kad trečiųjų šalių kariniai manevrai prieš kaimynines valstybes, pasinaudojant Lietuvos teritorija, negali būti toleruojami.
Pasak šalies vadovo, tokie bandymai būtų laikomi grubiais tarptautinės teisės normų ir Lietuvos suvereniteto pažeidimais.
Tokią pačią poziciją išsakė ir krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, kuris po ukrainietiško drono incidento Utenoje pabrėžė, jog Lietuva niekada nėra suteikusi savo oro erdvės naudoti karinius veiksmus prieš kitą šalį.
Savo ruožtu situaciją komentavęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys šiuo klausimu taip pat laikėsi požiūrio, kad prezidento pareiškimai atspindi aiškią Lietuvos poziciją, paneigiančią viešojoje erdvėje skleidžiamą Rusijos propagandą.
ELTA primena, kad pastaruoju metu, Ukrainos karinėms pajėgoms tęsiant bepiločių orlaivių atakas Rusijos teritorijoje, Kremlius reiškia kaltinimus Baltijos šalims, neva šios leidžia strategiškai išnaudoti savo teritoriją ukrainiečių rengiamoms karinėms operacijoms.