Kur šiuo metu yra bepilotis – neaišku, vyksta jo paieškos operacija. Paskutinė fiksuota jo buvimo vieta – ties Merkine.
„Ryte mes gavome pranešimą iš Baltarusijos karinių pajėgų apie galimai judančius dronus į Lietuvos teritoriją.
Analogišką informaciją gavo ir mūsų kaimynai latviai, ko pasekoje, aišku, buvo reaguojama.
Oro pavojus Lietuvoje gali būti išnaudojamas prieš Ukrainą: paaiškino, kaip tai veikia
Pirmiausia buvo pastebėti signalai radaruose – tiek Latvijos teritorijoje jų radarai fiksavo atžymas, tiek ir mūsų stacionarūs radarai fiksavo atžymas“, – pranešė sausumos pajėgų vadas.
Pasak N. Stankevičiaus, netrukus buvo aktyvuotos Baltijos oro policijos pajėgos, du naikintuvai pradėjo patruliavimą pirmiausia virš Latvijos teritorijos, o vėliau, kai radaruose fiksuota, kad bepilotis artėja į Lietuvos teritoriją, vienas iš oro policijos orlaivių buvo nukreiptas ir į Lietuvos teritoriją.
Susiję straipsniai
„Užduotis orlaiviams buvo aptikti vizualiai ir identifikuoti skrendantį bepilotį orlaivį ir jį sunaikinti, bet operacija baigėsi tuo, kad ore nebuvo aptiktas joks bepilotis orlaivis, oro misiją vykdantys orlaiviai ją nutraukė ir grįžo į nuolatinę išsidėstymo vietą – į Estiją“, – nurodė N. Stankevičius.
Kariuomenė šiuo metu negali atsakyti, kur dingo signalas, kodėl neidentifikuotas bepilotis orlaivis ir kur jis šiuo metu yra – ar nukrito, ar išvis išskrido iš Lietuvos teritorijos.
„Paiešką toliau vykdome tiek karinių oro pajėgų sraigtasparniu, tiek antžeminėmis pajėgomis. Jeigu operacija bus sėkminga ir rasime ar nuolaužas, ar nukritusį orlaivį – pranešime“, – teigė sausumos pajėgų vadas.
N. Stankevičiaus teigimu, gali būti ir taip, kad orlaivis išskrido iš Lietuvos teritorijos - visos versijos yra tikrinamos.
„Kaip yra iš tikrųjų – pasižiūrėsime. Faktai parodys, kaip yra“, – tvirtino jis.
Paklaustas, ar tokia praktika, kai Lietuvą įspėja Baltarusija, yra dažna, sausumos pajėgų vadas atkreipė dėmesį, kad tam tikri kontaktai būti turi.
„Turime suprasti, kad karšta linija egzistuoja, ji nėra nutraukta, ir ji turėtų veikti teoriškai visokiais atvejais. Kada yra neaiškūs atvejai, mūsų karinės oro pajėgos turėtų bendrauti ir apsikeisti informacija.
Šios dienos faktas rodo, kad tai įvyko, ir tai yra gerai, kad mes gavome signalą iš Baltarusijos. Ar tai dažnai, ar ne, įvairių situacijų yra buvę.
Iš principo tai, kad Baltarusija pranešė, yra geras ženklas, nes nelikome kažkokiame vakuume“, – aiškino N. Stankevičius.
Anot sausumos pajėgų vado, paskutinį kartą bepilotis orlaivis fiksuotas ties Merkine.
„Galimai, jeigu yra nukritęs. Apie tą rajoną netekome signalo. Jei nukrito, tai tame rajone, arba tiesiog netekome signalo, nebematome“, – pridūrė kariuomenės atstovas.
Kaip skelbta anksčiau, trečiadienio rytą netoli Lietuvos sienos fiksavus radaro atžymą, turinčią bepiločiams orlaiviams būdingų požymių, pakelti NATO oro policijos naikintuvai, pranešė Lietuvos kariuomenė. Tuo metu Oro navigacija pranešė, kad uždaroma erdvė virš Vilniaus oro uosto (VNO).
Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) informavo, kad Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose paskelbtas gyventojų oro pavojus.
Vėliau oro atakos įspėjimas išsiųstas ir Vilniaus apskrities gyventojams. Po keliolikos minučių, 10.26 val., išplatintas pranešimas apie oro pavojų. Pavojus buvo atšauktas 10.51 val.
Į Lietuvą trečiadienį įskridęs dronas šalies sieną kirto apie 9.40 val., sakė Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas. Jo teigimu, vėliau, apie 11.09 val., objektas dingo iš radarų ties Merkine.
„Įvykiai prasidėjo gavus pirmą signalą iš mūsų Latvijos kolegų dėl to, kad Daugpilio regione paskelbtas geltonas oro pavojus (…). Toliau sekė informacija, kuri mus pasiekė iš kariuomenės – radarai fiksavo link Lietuvos sienos artėjantį objektą. Fiksavimas buvo ties Ignalinos rajonu. Faktiškai apie 9.40 val. (…) fiksuotas sienos kirtimas. Mes kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu (PAGD) atitinkamai išplatinome žinutes visuomenei“, – sakė NKVC vadovas.
„Manomai dronas skrido link Vilniaus (…). Vilniaus gyventojai buvo įspėti apie 10 val. (…). Svarbi detalė, kad 11.09 val. objektas dingo iš radarų. Ar tai buvo dėl to, kad įvyko žemėjimas ir dronas nuskrido į kitą valstybę, ar jis nukrito, šitoje vietoje mes atsakyti šiuo metu negalime.
Laukiame duomenų iš mūsų kariuomenės (…). Pagal tuos parametrus, kuriuos mes matėme, kokiame aukštyje, kokiu greičiu skrido, greičiausiai tai buvo dronas. Koks dronas, iš kur konkrečiai skrido, kur buvo paleistas, mes šiame etape negalime pasakyti“, – aiškino V. Vitkauskas.
Tiesa, pasak NKVC vadovo, objektas buvo užfiksuotas tik radarais, tad imtis jo naikinimo nebuvo galima.
„Oro policija, mūsų žiniomis, buvo aktyvuota, vykdė operaciją. Turime suprasti, kad taikos metu tokie objektai naikinami tik tada, kai yra vizualinis kontaktas, kai įsitikinama, kad tai yra objektas, kurio ieškome, nes vien radarų duomenų neužtenka. Tai yra taikos metas, yra per daug rizikos tokius objektus naikinti“, – sakė V. Vitkauskas.
„Oro sąlygos turbūt lėmė oro policijos misijos eigą“, – pridūrė jis.