Tuo metu Alytaus rajone kurį laiką buvo paskelbtas GELTONAS oro pavojaus lygis. Tai reiškia, kad ataka buvo laikoma tikėtina, tačiau tuo metu nevyko, todėl gyventojams rekomenduota nusimatyti priedangas ir sekti oficialią informaciją.
Vis dėlto, po keliolikos minučių oro atakos įspėjimas Alytaus rajone taip pat buvo atšauktas. Paskelbtas statusas BALTA, o gyventojams pranešta, kad jie gali grįžti prie įprastos veiklos.
Anksčiau Lietuvos kariuomenė buvo paskelbusi oro pavojaus įspėjimą Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonų gyventojams. Pasak kariuomenės, Baltarusijos teritorijoje netoli Lietuvos sienos radarai užfiksavo objektą, turintį bepiločiams orlaiviams būdingų požymių. Pažymima, jog geltonos kategorijos įspėjimas jau atšauktas visoje Lietuvos teritorijoje.
Estijai ir Latvijai pranešus apie dronus – KAM ramina: Lietuvoje pavojaus nėra
„Baltarusijos teritorijoje netoli Lietuvos sienos šiuo metu stebima radaro atžyma, turinti bepiločiams orlaiviams būdingų požymių“, – skelbė kariuomenė.
Reaguojant į situaciją buvo aktyvuoti NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai, taip pat laikinai uždaryta oro erdvė virš Vilniaus oro uosto ir jo apylinkių. Atšaukus oro pavojų, keleiviai lieka Vilniaus oro uosto terminaluose, jo teritorijoje dirbantis personalas lieka saugiose vidaus patalpų vietose, praneša Vilniaus oro uosto administracija.
Susiję straipsniai
Informuojama, kad skrydžiai SK744 ir TK1407 buvo nukreipti į Rygos oro uostą, kitų skrydžių statusas bus atnaujintas artimiausiu metu.
Iš pradžių rytų Lietuvos rajonuose paskelbtas GELTONAS oro pavojaus lygis, reiškiantis galimą grėsmę. Vėliau Vilniaus apskrityje įvestas signalas RAUDONA, todėl gyventojai buvo paraginti nedelsiant vykti į priedangas ir laukti tolesnių nurodymų.
Kariuomenė pabrėžia, kad tokie perspėjimai yra standartinė prevencinė priemonė, taikoma siekiant užtikrinti gyventojų saugumą galimos grėsmės atveju.
Po oro pavojaus – sujudimas Vilniuje: užfiksavo, kaip gyventojai skubėjo į slėptuves
Dėl Lietuvoje paskelbto oro pavojaus dalyje šalies buvo laikinai stabdomas traukinių eismas, skelbia LRT. Portalo duomenimis, Vilniaus regione traukiniai važiuoja tik iki artimiausios stotelės, kur keleiviai ir darbuotojai evakuojami į saugias vietas. Tuo metu Vilniaus geležinkelio stotyje esantys traukiniai iš pradinės stoties neišvyksta, o keleiviai nukreipiami į priedangas.
Tuo metu LRT radijuje kalbėjęs dronų ekspertas Arūnas Kumpis tikino, jog oro pavojus neturėtų užtrukti.
„Ilgai tai neturėtų tęstis, bet reiktų suprasti, kad tokie pranešimai ir tokie pavojai bus nuolatinė mūsų būsena, todėl nereikėtų panikuoti ar galvoti, kad čia kažkas prasidėjo neįprasto“, – kalbėjo jis.
Tuo metu Ignalinos rajono savivaldybė socialiniame tinkle „Facebook“ paragino mokyklas imtis papildomų saugumo priemonių. Mokiniams ir mokytojams nurodyta vykti į priedangas, o įstaigų darbuotojams – persikelti į saugias vietas ir laukti tolimesnės informacijos.
Kaip elgtis pastebėjus droną, gavus perspėjimą apie oro pavojų ar radus įtartiną daiktą?
Įvairios situacijos – nuo neįprastų objektų danguje iki perspėjimo pranešimų telefone – gali kelti klausimų ar nerimo. Tokiais atvejais svarbiausia išlikti ramiems, vadovautis oficialia informacija ir žinoti pagrindinius veiksmus, kurie padeda užtikrinti savo ir aplinkinių saugumą. Pasirengimas nereiškia baimės – tai tiesiog žinojimas, kaip elgtis skirtingose situacijose.
Ką gyventojams daryti pastebėjus bepilotį orlaivį (droną)?
Pamačius neaiškios paskirties ar įtartinai besielgiantį droną:
Išlikite budrūs ir ramūs.
Nedelsdami eikite į pastato vidų arba priedangą (priedangų, kolektyvinės apsaugos statinių žemėlapį rasite LT72 programėlėje).
Venkite atvirų erdvių, balkonų ir langų. Nuo drono slėptis reikėtų laikantis dviejų sienų taisyklės, tai yra jei bepilotis orlaivis skrenda lauke, slėptis reikėtų ne kambaryje, kuris turi langą į lauką, o buto koridoriuje.
Nesiartinkite prie nukritusių ar pastebėtų dronų – jie gali būti pavojingi. Nesistenkite gaudyti ar sunaikinti drono.
Stebėkite drono kryptį ir judėjimą saugiu atstumu. Jei turite galimybę, užfiksuokite informaciją (neviešindami) ir perduokite ją telefonu 112. Nufilmuotų vaizdų neskelbkite socialiniuose tinkluose – tai gali padėti priešui.
Laikykitės atsakingų institucijų nurodymų ir sekite oficialius pranešimus.
Apsaugokite vaikus, senjorus ir gyvūnus – padėkite jiems pasislėpti saugioje vietoje.
Uždarykite duris ir langus, kad sumažintumėte sprogimo skeveldrų ar smūgio bangos riziką.
Turėkite paruoštą skubios pagalbos rinkinį (vanduo, pirmosios pagalbos priemonės, dokumentai) ilgalaikei situacijai.
Jei vairuojate, sustokite saugioje vietoje, kur esate pridengti iš viršaus (pvz., po tiltu ar stogu), ir likite transporto priemonėje.
Informuokite aplinkinius apie bepiločio orlaivio keliamą pavojų.
Ką daryti gavus perspėjimą apie oro pavojų?
Jeigu išgirdote perspėjimo sirenas ar gavote perspėjimo pranešimą apie oro pavojų telefone:
Klausykitės pranešimų per Lietuvos nacionalinio radijo ar televizijos programą.
Tikrinkite pranešimus mobiliajame telefone.
Jei civilinės saugos signalas „Oro pavojus“ užklumpa gatvėje ar kitoje vietoje, kuo skubiau susiraskite priedangą (daubą, griovį ir pan.), požeminę pėsčiųjų perėją, tunelį, rūsį ir ten pasislėpkite;
nepasiduokite panikai, elkitės ramiai, nesinervinkite, susikaupkite ir nurimkite, perspėkite artimuosius, kaimynus.
Be ypatingos priežasties nepalikite gyvenamosios vietos, nevaikščiokite gatvėmis ir atviromis teritorijomis.
Gavę nurodymą slėptis, įsivertinkite, ar per kelias minutes pasieksite artimiausią apsaugai nuo karo grėsmių pritaikytą priedangą. Jeigu ne, naudokitės kita esamo pastato saugiausia patalpa (rūsiu, patalpa cokoliniame aukšte ar kita patalpa be langų, su tvirtomis sienomis ir lubomis). Jeigu priedanga pasiekiama per trumpą laiką, apsirenkite ir skubėkite į ją. Su savimi pasiimkite dokumentus, pinigus, negendančių maisto produktų, geriamojo vandens, turimas asmeninės apsaugos priemones, būtiniausių medikamentų, tualetinių reikmenų, nešiojamąjį radijo imtuvą ir atsarginių elementų, mobilųjį telefoną, kuriuo galėsite siųsti ir gauti pranešimus.
Jei liekate namuose, imkitės apsaugos priemonių: užgesinkite šviesą, užtraukite užuolaidas, lipnia juosta ar kt. apklijuokite langų stiklus, įleiskite į vidų savo augintinius, būkite kambaryje be langų (jei toks yra) arba slėpkitės rūsyje ar kitoje priedangoje. Jeigu slepiatės rūsyje, apie tai praneškite kaimynams arba draugams, kad jus galėtų išgelbėti užgriuvus.
Automobilyje įsijunkite radiją, klausykitės informacinių pranešimų ir rekomendacijų.
Gavę nurodymą evakuotis ar išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris ir atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms.
Stenkitės be būtino reikalo neskambinti savo artimiesiems, draugams ir pažįstamiems mobiliojo ar fiksuoto ryšio telefonais, kad ryšio linijos nebūtų perkrautos ar užblokuotos. Skambinkite tik norėdami pranešti apie būtiną pagalbą, sužeistuosius ar netikėtą pavojų.
Ką daryti radus įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį?
Pastebėję įtartiną daiktą:
Nelieskite įtartino daikto ar sprogmens.
Įsidėmėkite – kol jūs nepaliesite sprogmens, greičiausiai jis nesprogs.
Tuo pačiu keliu pasitraukite nuo įtartino daikto ar sprogmens saugiu atstumu.
Kas yra saugus atstumas? Yra sakoma, „jei tu matai bombą – bomba mato tave“, todėl reikia pasitraukti kuo toliau ar pasislėpti už patvarios konstrukcijos, geriausia pastato. Atkreipkite dėmesį, ar virš jūsų galvos nėra langų. Įvykus sprogimui, dūžtančių langų šukės gali jus sužeisti.
Apie įtartiną daiktą ar sprogmenį nedelsiant praneškite policijai.
Dažnai žmonės nesiryžta pranešti policijai apie rastus įtartinus daiktus ar sprogmenis dėl dviejų priežasčių: jie nėra įsitikinę, kad rastas daiktas yra sprogmuo ir todėl bijo būti apkaltinti melagingu pranešimu. Pirma – jūs nesate specialistas, todėl negalite ir neprivalote tiksliai nustatyti, ar įtartinas daiktas yra sprogmuo. Klysti yra žmogiška. Geriau išminuotojams patikrinti įtartiną daiktą, kuris nėra sprogmuo, nei atvykti į įvykio vietą po sprogimo. Antra – baudžiama tik jei jums iš anksto žinoma, kad tai nėra sprogmuo ir jei jūs, skatinami chuliganiškų ar kitų paskatų, pranešate apie rastus sprogmenis.
Iki atvyks policija pasistenkite, kad į pavojingą teritoriją nepatektų kiti asmenys, arba pavojingoje teritorijoje jau esantys asmenys pasitrauktų saugiu atstumu.
Vienam tai atlikti yra sunku, todėl paprašykite kitų asmenų pagalbos.
Būtinai sulaukite policijos pareigūnų.
Nes tik jūs galėsite tiksliai nurodyti įtartino daikto ar sprogmens buvimo vietą bei apibūdinti jį.
Pasirengimas prasideda nuo žinojimo. Daugiau informacijos apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms rasite svetainėje lt72.lt (skiltyje – Iškilo pavojus?) ir LT72 programėlėje.