„Šiandien turėjome neramias dvi valandas. Prasidėjo visi šie įvykiai gavus pirmą signalą iš mūsų Latvijos kolegų – dėl to, kad Daugpilio regione buvo paskelbtas geltonas oro pavojus. Geltonas oro pavojus reiškia, kad yra įspėjimas, kuomet galimai karinis objektas yra oro erdvėje ir jis gali kelti grėsmę civiliams gyventojams ar infrastruktūrai.
Sulaukus šito signalo, toliau sekė informacija, kuri pasiekė mus iš mūsų kariuomenės – radarai fiksavo artėjantį objektą link Lietuvos sienos. Buvo fiksavimas ties Ignalinos rajonu. Faktiškai apie 9.40 val. (...) buvo fiksuotas sienos kirtimas. Ir atitinkamai mes kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu išplatinome žinutes visuomenei“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Vyriausybės rūmuose sakė V. Vitkauskas.
Pirmiausiai įspėjimus, pasak NKVC vadovo, gavo Ignalinos rajono gyventojai. Netrukus – ir kitų savivaldybių žmonės.
Pamatykite: paskelbus oro pavojų – vaizdai iš priedangų
„11.09 val. objektas dingo iš radarų. Ar tai lėmė tai, kad žemėjimas įvyko ir dronas nuskrido į kitą valstybę, ar jis nukrito – šitoje vietoje mes atsakyti šiuo momentu negalime. Laukiame tų duomenų iš mūsų kariuomenės“, – nurodė jis, pridurdamas, kad radaro duomenys buvo prarasti ties Merkine.
Pasak NKVC vadovo, labiausiai tikėtina, kad dronas įskrido iš Baltarusijos – tačiau, anot jo, informaciją patvirtins tyrimas.
Susiję straipsniai
NKVC direktorius pastebėjo, kad, remiantis radarų duomenimis, labiausiai tikėtina, kad į Lietuvos oro erdvę įskrido dronas. Tačiau ar bepilotis buvo kovinis, ar nešė sprogmenis – nėra aišku.
„Pagal tuos parametrus žiūrint, kokiame aukštyje skirto, kokiu greičiau – tai greičiausiai dronas“, – tepasakė jis.
V. Vitkauskas patikino, kad krizės akivaizdoje institucijos veikė gana sklandžiai – anot jo, tam tikras budrumo lygis jau buvo padidintas dar antradienį.
„Faktiškai mes tą budrumo lygį buvome pasikėlę nuo vakar dienos, nes tos antskrydžio atakos Latvijoje ir Estijoje buvo fiksuotos ir nakties metu, ir vakar. Tai budrumo lygis buvo pakeltas“, – nurodė jis.
Dalis ugdymo įstaigų į pavojų nereagavo: užrakintos priedangos – nedovanotina
Nors V. Vitkauskas tikino, kad iš esmės didelio nerimo ar panikos gyventojų gretose nebuvo fiksuota, jis apgailestavo, jog būta pavienių atvejų – ypač ugdymo įstaigose – kai į oro pavojaus įspėjimus nebuvo tinkamai reaguojama.
„Tą situaciją įvertinsime ir dėsime visas pastangas, kad tokio neaiškumo ateityje būtų kuo mažiau“, – tikino jis.
„Didžiausias, turbūt, nerimas, ką mes fiksavome bent jau šį rytą – tai dėl pačių mokyklų, kuomet buvo tam tikras pasimetimas, ką daryti. Instrukcijos neva sako, kad reikia išvesti vaikus į lauką, į stadioną. Akivaizdžiai yra sumaišomas reagavimo algoritmas – ar tai būtų gaisras, ar tai būtų oro pavojus, tai yra visiškai skirtingi dalykai.
Šioje vietoje tikrai tas nėra toleruotina ir mokiniai tokiose situacijose turi būti palydimi į rūsius, laukiama instrukcijų, kuomet oro pavojus atšaukiamas, ir grįžtama į klases, tęsiamas ugdymo procesas. O skambinimas tėvams (ir sakymas – Lrytas) „atsiimkite vaikus iš mokyklų“ yra tikrai ne tas būdas, kuris užtikrina tiek vaikų, tiek tėvų, tiek pačių pedagogų saugumą“, – pabrėžė jis.
Tiesa, fiksuota atvejų, ir kai į priedangas norėję patekti gyventojai negalėjo to padaryti, nes jos tiesiog buvo užrakintos. NKVC vadovas pabrėžė – tai yra nedovanotina.
„Mes dabar intensyviai renkame duomenis iš tų objektų, kuriuose ir buvo tokios spragos fiksuotos. Tai tikrai nedovanotina, nes kai įvyksta tokios situacijos – ne laikas eksperimentuoti ir žiūrėti, ar ta sistema veikia“, – griežtai tarė jis.
„Pasirengimas, tas budrumas mūsų turi būti iš tikrųjų šiek tiek kitame lygmenyje, kaip kad jis buvo prieš keletą savaičių. (...) Surinkę tuos duomenis iš tų objektų (...) turėsime inspektuoti ir dar kartą dirbti su objektų savininkais, kad tokių dalykų nebūtų“, – pabrėžė V. Vitkauskas.
Paaiškino, kodėl gyventojai negirdėjo pavojaus sirenų
Gyventojai apie oro pavojų buvo įspėti perspėjimo ir informavimo sistemos pagalba – specialiaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus.
Kodėl nebuvo pasitelktos sirenos?
„Visų pirma, sirenų aktyvavimui reikalingas tam tikras laikas. Kuomet buvo išsiųstas signalas į telefonus žmonėms, pavėluotas, sakykime, sirenų aktyvavimas būtų įnešęs šiek tiek daugiau neaiškumų, nes tuo metu, kai jau sirenos buvo pasiruoštos būti įjungtos, praktiškai mes sulaukėme pirmų duomenų, kad galimai dronas – sakau, galimai dronas – jau buvo pasišalinęs į kitą rajoną“, – dėstė V. Vitkauskas.
Todėl, anot jo, siekiant nekelti papildomos panikos, sirenų perspėjimai nebuvo aktyvuoti.
Buvo paskelbtas oro pavojus
Trečiadienio rytą netoli Lietuvos sienos fiksavus radaro atžymą, turinčią bepiločiams orlaiviams būdingų požymių, Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose paskelbtas gyventojų oro pavojus. Taip pat buvo pakelti NATO oro policijos naikintuvai.
Netrukus oro atakos įspėjimas išsiųstas ir Vilniaus apskrities gyventojams.
Po keliolikos minučių, 10.26 val., sostinės apskrityje išplatintas pranešimas apie oro pavojų. Pavojus buvo atšauktas 10.51 val.
Apie 11.45 val. Lietuvos kariuomenė pranešė, kad oro atakos pavojus šalies teritorijoje yra atšaukiamas.