„Kitam oro pavojui besiruošiant. Smalsumo vardan klausimas teisininkams: jeigu, gavus perspėjimą apie oro pavojų ir raginimą eiti į priedangą, randamos užrakintos priedangos durys, ar teisėta tas duris išlaužti, kad žmonės galėtų pasislėpti priedangoje? Ar tai būtų būtinasis reikalingumas?“ – rašė ekspertas socialiniame tinkle.
Portalo Lrytas kalbinta Žmogaus teisių biuro vedėja Aurelija Baltikauskaitė teigė, kad šiuo atveju turi būti vertinamas proporcingumas.
„Jeigu paskelbiamas oro pavojus ir priedanga užrakinta, visai proporcinga būtų tas duris išlaužti, nes valstybės pareiga užtikrinti galimybę pasislėpti tokiu metu. Jeigu nevykdomi įsipareigojimai ir priedanga neatrakinama, būtų proporcinga duris laužti. Su privačiais objektais būtų sudėtingiau“, – portalui sakė teisininkė.
Slėptuvėse kalbinti vilniečiai – apie baimę ir pasiruošimą: kol neatsitinka atrodo, kad tai juokai
Taip pat teisininkė A. Baltikauskaitė iškėlė klausimą, kaip valstybė tokiu atveju gebėtų užtikrinti, kad tos priedangos būtų atviros, nes nuolat ten turėtų būti budintis personalas.
Teisininkė Eglė Stalnionytė sutinka su eksperto teiginiu, kad tai būtų būtinas reikalingumas: „Taip. Žmogaus gyvybė teisiškai nepalyginamai aukštesnė vertybė nei durų ar spynos kaina pavojaus momentu.“
Susiję straipsniai
Advokatas Andrius Kaluina sutinka, kad tai būtų būtinasis veiksmas.
„Turto sugadinimas vs realus pavojus gyvybei/sveikatai“, – rašė advokatas po eksperto D. Antanaičio feisbuko įrašu.
Karo policija ir kariuomenės transportas: kadruose – galimai nukritusio drono paieškos
Kaip Lrytas rašė anksčiau, nuotaikos žmonių, trečiadienį ryte skubėjusių į priedangas, buvo įvairios, tačiau dauguma kalbintų pripažino situaciją vertinantys rimtai.
„Tikrai labai baisu. Patenkame į tokią situaciją pirmą kartą. Su kolegomis kalbame, kad tikrai negalvojome, jog į tokią padėtį pakliūsime. Toks jausmas, kad neaišku, ko tikėtis. Vieni sako, kad išgyvena dėl vaikų“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „Reporteris“ kalbėjo viena moteris.
Po oro pavojaus – sujudimas Vilniuje: užfiksavo, kaip gyventojai skubėjo į slėptuves
„Labiausiai norisi suprasti – pirmiausia vykdyti nurodymus, o paskui aiškintis, kas čia ir apie ką čia“, – sakė kitas pašnekovas.
Dar viena moteris pridūrė, kad tokiai realybei lietuviai turi būti pasiruošę: „Tikrai turime būti pasiruošę – pirmiausia psichologiškai, patys su savimi. Kiek tenka bendrauti su kolegomis Izraelyje, kuriems tenka eiti į priedangą ir ten kažkiek laiko būti, atrodo, kad tai juokai. Bet kol patys to neišbandai – ne juokai, tikrai.“
Primename, kad trečiadienį į Lietuvą įskridusio, o vėliau iš radarų dingusio drono paieškos tęsiamos ir ketvirtadienį. Pasak Lietuvos kariuomenės (LK) vado generolo Raimundo Vaikšnoro, tam pasitelkiami papildomai pajėgumai.
„Vakar dėl sutemų teko nutraukti (paiešką – ELTA). Deja, neradome. Todėl šiandien yra pasitelkiami papildomi pajėgumai, oras, matau, lyg ir neblogas, debesys nėra labai žemai – bus pasitelktas sraigtasparnis, kaip ir vakar – iki 100 karių, tiek sausumos pajėgų, tiek karo policijos. Ir tęsime tai, ką vakar pradėjome“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė kariuomenės vadas.
„Mums labai svarbu gyventojų apklausa, gyventojų turimos priemonės, ypač – video, jeigu turi, kad paimtume tą medžiagą ir pabandytume kažkokiu būdu ir išsiaiškinti, identifikuoti arba lokalizuoti galimą vietą. Informacijos labai daug, todėl (…) prašau gyventojų, kurie kažką turi, matė – būtinai pasidalinkite. Tai mums padės greičiau užbaigti paieškas“, – akcentavo R. Vaikšnoras.
Trečiadienį skelbta, kad informacija apie link Lietuvos judantį objektą buvo gauta iš Baltarusijos tarnybų. Tiesa, LK vadas pažymi, jog su šios valstybės atstovais pirmieji karštąja linija bandė susisiekti lietuviai, tačiau iš pradžių informacija apie droną nebuvo patvirtinta.
„Kai vyko galimai kažkokie veiksmai Baltarusijos teritorijoje, ką mes stebėjome ir Latvijoje, berods stebėjo ir mūsų NATO sąjungininkai, ta tokia neaiški veikla, kai sukasi kažkokie objektai (…), pirmiausia iš mūsų operatyvinio budėtojo oro pajėgų buvo skambutis. Bet, be abejo, jie, kaip visą laiką, pirmiausia neigė, tačiau kai jau turbūt nebeturėjo kitos išeities, perskambino ir pasakė, kad taip, yra grėsmė, yra rizika, kad gali įskristi į mūsų teritoriją“, – aiškino generolas.
„Gyventojams galiu pasakyti, kad nesvarbu, kokia yra politinė situacija šiai dienai, vis tiek karštoji linija yra išlikusi. Taip, ji kurį laiką nebuvo aktyvi, aš, kaip kariuomenės vadas, tą pripažįstu, tačiau kai įvyksta tokie incidentai (…), karštosios linijos yra reikalingos. Ar jos naudojamos aktyviai? Ne. Tačiau kai yra tokia situacija, jos padeda išvengti nesusipratimų būtent techniniame lygmenyje“, – pažymėjo jis.
Kaip skelbta, trečiadienio rytą netoli Lietuvos sienos fiksavus radaro atžymą, turinčią bepiločiams orlaiviams būdingų požymių, pakelti NATO oro policijos naikintuvai, vėliau laikinai uždaryta erdvė virš Vilniaus oro uosto, sustabdytos traukinių operacijos Vilniaus apskrityje.
Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) informavo, kad Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose paskelbtas gyventojų oro pavojus. Vėliau oro atakos įspėjimas išsiųstas ir Vilniaus apskrities gyventojams. Po keliolikos minučių, 10.26 val., išplatintas pranešimas apie oro pavojų. Jis buvo atšauktas 10.51 val.
Vėliau oro pavojus buvo atšauktas visoje Lietuvos teritorijoje.
Kiek vėliau NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas nurodė, kad į Lietuvą trečiadienį įskridęs dronas šalies sieną kirto apie 9.40 val. Tačiau vėliau, apie 11.09 val., objektas dingo iš radarų ties Merkine.
Šiuo metu drono paieškos vyksta Varėnos rajone – tikėtinoje objekto nukritimo vietovėje.