„Tai ne pats sėkmingiausias K. Budrio pasisakymas ir turbūt ponas „Budrys saugumo ekspertas“ nugalėjo poną „Budrį ministrą“. Buvo pradėta samprotauti tokiais hipotetiniais scenarijais, kurie galbūt tinkami saugumo ekspertui, bet ne visiškai tinkami užsienio reikalų ministrui“, – penktadienį LNK televizijai teigė G. Nausėda.
„Dėl to skelbti linčo teismo K. Budriui tikrai nereikia, nes Rusija dabar yra tokioje isteriškoje būsenoje, kai ji ieškote ieško galimybių prisikabinti ir sukelti provokaciją, kitą kartą ir be priežasties“, – sakė šalies vadovas.
Todėl šioje situacijoje, akcentavo prezidentas, tokių pasisakymų reikėtų privengti, kadangi Rusija juos interpretuoja taip, kaip jai patinka.
K. Budrys atsakė, koks dabar Lietuvos santykis su Baltarusija: įspėja važiuojančius ten – nelįskite į nasrus
„Šitoje situacijoje, taip, reikia vengti tokių pasisakymų“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Bet, manyčiau, pirmiausiai reikia suprasti, kad Rusija tokias provokacijas ir tokias isterijas kelia ne be priežasties. Ir, ko gero, giluminės priežastys yra dvi: pirma, tai yra noras įbauginti Europą, suskaldyti ją, arba pasiekti, kad Europa atitrauktų rankas nuo mūsų regiono“, – kalbėjo šalies vadovas.
Susiję straipsniai
Pasak G. Nausėdos, to padaryti Rusijai nepavyko, kadangi strateginiai Lietuvos partneriai išreiškė paramą ir sukritikavo Maskvą.
Antroji giluminė priežastis, teigė prezidentas, yra bandymas sutelkti Rusijos visuomenę, kuri vis labiau jaučia nepasitenkinimą dėl karo Ukrainoje.
„Ne paslaptis, kad rusai vis akivaizdžiau jaučia, kad karas yra jų kieme. Tai sukėlė nemenką paniką, nemenką sąmyšį ir šitoje vietoje Kremliaus režimui reikia kažkaip konsoliduoti tą beyrančią visuomenę arba jau nebelabai mėgstančią karą Ukrainoje visuomenę ir galbūt savotiškai užmotyvuoti ją, kad, žiūrėkite, vėl mus visi puola, mes turime laikytis kaip kumštis“, – sakė prezidentas.
„Šitame kontekste ir vyksta visos provokacijos ir, manyčiau, kad Rusijos retorika ir toliau išliks labai agresyvi. Bet neturime pasiduoti provokacijoms ir ypatingai patys teikti peno jų provokacijoms“, – kalbėjo G. Nausėda.
Kaip skelbta, užsienio reikalų ministras K. Budrys neseniai davė interviu Šveicarijos laikraščiui „Neue Zürcher Zeitung“ apie Rusijos ir Baltarusijos keliamą grėsmę. Jis pasisakė už tvirtą NATO atgrasymą.
„Turime parodyti rusams, kad galime pralaužti jų Kaliningrade sukurtą mažąją tvirtovę. NATO turi priemonių, kad kritiniu atveju visiškai sunaikintų ten esančias Rusijos oro gynybos ir raketų bazes“, – paklaustas apie kaimyninį Kaliningradą sakė jis.
Tokius K. Budrio pasisakymus Kremliaus spaudos atstovas Dmitrijus Peskovas įvertino kaip „antirusiškus“, o Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova teigė, jog tai buvo tiesioginis raginimas pulti suverenią valstybę ir taip neva kenkiama Europos stabilumui
Rusijos Kaliningrado regionas vis dar yra svarbi karinė bazė, kurioje yra raketų sistemų, galinčių pasiekti visą Baltijos jūros regioną.
Naujausios pastabos nuskambėjo tuo metu, kai tarp Baltijos šalių Estijos, Latvijos ir Lietuvos bei Rusijos tvyro įtampa dėl virtinės incidentų su bepiločiais orlaiviais.
Šių incidentų metu į Baltijos šalių oro erdvę atklysta Ukrainos bepiločiai orlaiviai, artėjantys prie Rusijos taikinių Suomijos įlankoje.
Maskva kaltina Baltijos šalis, neva jos leidžia naudotis savo teritorija Ukrainos atakoms, tačiau šį teiginį griežtai atmeta Baltijos šalių sostinių pareigūnai.