„Nepaprastoji padėtis turbūt įgaliojimus kariuomenei gali suteikti didesnius, bet reikia suprasti tai, kad suteikiant veiksmų laisvę kariuomenei, atsiranda tam tikri apribojimai visuomenei. Kol kas turime rasti teisingą balansą, kiek mes norime suvaržyti savo šalies piliečių teises judėti laisvai, gyventi normalų gyvenimą laikantis tam tikrų procedūrų, kad aplinka būtų pakankamai saugi, ir kiek mes norime ją suvaržyti ir atiduoti kariuomenei pilnai veikti“, – ketvirtadienį LRT televizijai teigė A. Matutis.
Kalbėdamas apie tai, ar užtenka dabartinio Baltijos oro policijos naikintuvų kiekio, KOP vadas atsakė teigiamai.
„Pagal tokį incidentų kiekį, koks yra šiuo metu fiksuojamas, tai taip“, – sakė jis.
Kodėl nebuvo aktyvuotas 4-asis NATO straipsnis?
Visgi, A. Matutis neatmetė ir to, kad augant incidentų skaičiui, NATO pajėgumų kiekis Baltijos regione būtų perskirstytas.
„Šiuo metu sistema yra orientuota į taikos metą. Augant incidentų skaičiui arba objektų, pažeidžiančių mūsų oro erdvę, skaičiui, tikriausiai pajėgų kiekis regione būtų perskirstytas. Lygiai taip pat, kaip įvykus padažnėjusiems incidentams Lenkijoje arba Rumunijoje, NATO lygmeniu pajėgumai ne tik ore, bet ir ant žemės buvo perskirstyti. Reakcija atitinkamai būtų ir mūsų regione“, – sakė KOP vadas.
Susiję straipsniai
Nepaprastoji padėtis yra ypatingas teisinis režimas valstybėje ar jos dalyje, leidžiantis taikyti Lietuvos Konstitucijoje ir įstatyme nustatytus laikinus naudojimosi fizinių asmenų teisėmis ir laisvėmis apribojimus ir laikinus juridinių asmenų veiklos apribojimus.
Nepaprastąją padėtį šalyje arba jos dalyje savo dekretu galėtų įvesti prezidentas, o vėliau sprendimą tvirtintų Seimas.
ELTA primena, kad ketvirtadienį oro pavojus paskelbtas Utenos apskrityje. Tądien pranešta apie du į šalies teritoriją įskridusius, kaip įtariama, dronus.
Trečiadienį oro pavojus ir raudonas grėsmės lygis skelbtas Vilniaus apskrityje. Tai buvo pirmas toks atvejis atkurtos valstybės istorijoje.
Paskelbus oro pavojų, paaiškėjo, kad dalis priedangų buvo užrakintos, o kai kurios švietimo įstaigos veiksmus koordinavo ne taip, kaip turėtų – kvietė tėvus bei globėjus pasiimti savo atžalų, nenorėjo nutraukti atsiskaitymų, nesilaikė nustatytų principų.
Pasak Lietuvos kariuomenės, statusas „Geltona“ reiškia, kad ataka tikėtina, bet dar nevyksta, gyventojai turi nusimatyti priedangas, jei statusas pasikeistų į „Raudona“.
„Raudona“ reiškia, kad kyla tiesioginė grėsmė gyvybei ar saugumui, yra ekstremali situacija, būtina nedelsiant laikytis nurodymų (slėptis, evakuotis ir panašiai), sekti LRT informaciją.
Tuo metu „Balta“ – pavojaus nėra, gyventojai gali palikti priedangas ir saugias patalpas, tačiau yra skatinami išlikti budrūs ir toliau sekti informaciją.