Antradienį, kai lietuviai jau naudojasi proga pasitikrinti, ar iš RC buvo nusiurbti jų asmens duomenys, I. Šimonytė socialiniame tinkle „Facebook“ negailėjo kritikos valdantiesiems.
„Kodėl Registrų centro duomenų nutekėjimo klausimas yra politinės atsakomybės klausimas?
Šis klausimas visomis pastangomis bandomas paversti „techniniu-finansiniu“ – kažkas neužtikrino, kažkas neinvestavo, kažkas slaptažodžių nekeitė ar konferencijose gautus flešiukus į darbo kompiuterius sukišo, kažkas „seniai įspėjo“, kaip antai D.Gaižauskas, kuris, tiesą sakant, „įspėjo“ visai ne apie tai.
Šalį purtantys skandalai ir galimi politiniai padariniai: „Toks fonas palankus naujiems gelbėtojams“
Kibernetinio saugumo tema, ypač užaštrėjusi po plataus masto invazijos, yra nesibaigianti kova tarp saugumo ir patogumo, už kompetencijas, kurias viešam sektoriui dažnai sunku perpirkti iš privataus, lygiai taip pat privalančio rūpintis savo kibernetiniu saugumu. Procesas, kur, kaip ir valstybės IT ūkyje bendrai, įsivaizduojama, kad visas problemas išspręs papildomi milijonai.
Visgi, kas atsitiko ir kas nesirūpino tuo, kuo privalėjo pasirūpinti, išsiaiškins ikiteisminio tyrimo institucijos. Tuo neabejoju“, – rašė I. Šimonytė.
Susiję straipsniai
Ji pabrėžė – abejones kelia būtent valdančiųjų veiksmai.
„Abejoju kitkuo. Politikų, kurie šiandien yra valdžioje, suvokimu, kad šiandien vykstantys procesai yra jų atsakomybė. Politinė. Tad nors nė vienas nėra apsaugotas nuo klaidų ar problemų, klausimas, kaip į jas reaguoji nėra paskutinis.
p.I. Ruginienė nutarė, kad ji gali komentuoti šią situaciją „trečią dein po peitų“, t.y. rytoj, po Vyriausybės posėdžio. Tai nesuvokiama net tuo atveju, jeigu ji pati apie situaciją sužinojo praėjusią savaitę, kaip ir visi likę Lietuvos gyventojai. Ypač prisimenant, kaip ką tik suskubo komentuot LKPB operaciją prieš kontrabandininkus ir jų talkininkus – tarsi pati būtų jai vadovavus“, – rašė I. Šimonytė.
Viešojoje erdvėje jau garsiai sklando klausimai, kiek ilgai aukščiausi politikai žinojo apie iš RC nusiurbtus duomenis ir to neskelbė visuomenei.
Portalas lrt.lt paskelbė, kad ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas apie tai, kad iš Registrų centro nutekinta daugiau nei 6000 tūkst. duomenų sužinojo dar balandžio mėnesį.
Čia pabrėžiama, kad ministerijai incidento mastas nebuvo pristatytas. Apie tai ministerijai buvo pranešta balandžio 21 dieną tarpinstitucinio susitikimo metu.
I.Šimonytė feisbuke atvirai kėlė klausimą, kodėl ši informacija nedelsiant nebuvo perduota visuomenei.
„Iš viešai atsirandančios informacijos atrodo, kad taip nėra ir šią informaciją ji pati ar bent jau jos ministrai žinojo gerokai anksčiau, galbūt nuo tada, kai institucijos nustatė duomenų tekėjimą į netinkamas rankas. Klausimas: kodėl tai sužinojus ir kreipiantis į teisėsaugą apie tai išsyk nebuvo pranešta viešai? Tiek, kiek galima buvo tuo metu pasakyti? Juk šiaip ne taip kalba eina apie nemažą dalį Lietuvos piliečių, kurie jau nukentėjo duomenims nutekėjus, o galimai ir dar labiau nukentės nieko apie tai nežinodami. Kur ta išgirtoji empatija, t.y. sugebėjimas įsijausti į kito žmogaus kailį?
Pirmas apie tai sužinojęs politikas vyriausybėje privalėjo išeiti ir pasakyti: yra nustatyta tokia problema, kreiptasi į teisėsaugą, kuri nustatys konkrečias aplinkybes ir atsakingus asmenis, primygtinai primenam saugotis sukčių, kurie gali bandyti pasinaudoti sužinotais duomenimis ir t.t. Skandalas? Taip, skandalas. Žala didelė. Bet jų, deja, būna visur ir nuo jų neapsaugotas, deja, niekas. Klausimas, ar veiki geriausia savo valia, ar bandai kažką nuo kažko paslėpti, taip tik padidindamas potencialią žalą. Jeigu ką, nukirsi kokią galvą, kad savoji karūną nulaikytų.
Tad čia yra esminis klausimas, į kurį turi būti atsakyta dabar ir viešai. Ne ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri neviešintina. Atsakymas į klausimą, kada apie incidentą sužinojo politikai ir ką bei kodėl jie darė po to, siekdami apsaugoti šalies piliečius nuo dar didesnės žalos, yra svarbiausias“, – teigė I. Šimonytė.
Čia ji iškėlė ir versiją: „Kadangi niekas į tą klausimą neskuba atsakyti, panašu, kad gera versija dar nesugalvota ir manoma, kad galima leisti sau taip elgtis. Va taip atrodo, kai visus aplinkui kaltindamas arogancija, arogantiškai elgiesi pats, nes „empatiškai“ gailiesi tik savęs ir bijai prarasti savo kūną iš esamų politinių pozicijų. Paspiri žiūrovams kokią techninę galvikę ir tikiesi, kad ji atpirks politinės atsakomybės trūkumą.“
Portalas Lrytas primena, kad iš Registrų centro nekilnojamojo turto registro nutekėjo daugiau nei 600 tūkstančių išrašų. Žala preliminariai vertinama ne mažiau nei 111 tūkstančių eurų. Generalinė prokuratūra dėl šio incidento jau pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Skandalas sukėlė politinių pasekmių: iš pareigų pasitraukė Registrų centro vadovas Adrijus Jusas. Pirmadienį jis ir paskelbė išeinantis iš pareigų. Laikinuoju vadovu tapo Giedrius Cininas.
Siekdamas sumažinti žalą, Registrų centras suteikė gyventojams galimybę pasitikrinti, ar jų asmeniniai duomenys pateko į piktavalių rankas. Tačiau sistema neatlaiko neregėtos apkrovos – nuo pirmadienio vakaro ji stringa, o kai kurie gyventojai skundėsi, kad jų užklausos atmetamos be jokio paaiškinimo. RC atstovas Mindaugas Samkus pranešė, kad dėl išaugusio lankytojų srauto paslauga laikinai stabdoma, tačiau žada ją atnaujinti, kai srautas sumažės. Tuo tarpu nekilnojamojo turto registro duomenų tikrinimo paslauga veikia toliau nepertraukiamai.