„Bent jau žvalgybos institucijos priedermė yra įspėti apie kitų šalių, priešiškų šalių intencijas perimti informaciją, panaudoti tam tikras kibernetines atakas, kad būtų destabilizuoti mūsų tinklai. Tokia funkcija mes naudojamės ir aiškiname jau kurį laiką apie iš tikrųjų labai didelį mūsų sektoriaus, ar tai būtų valstybinis, arba galbūt plačiau, kibernetinio sektoriaus, pažeidžiamumą“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė jis.
„Padaryta daug gerų darbų, bet kartas nuo karto, kiekvienais metais vis atsiranda viena ar kita tokia skausminga situacija, kuomet yra nutekinami mums jautrūs duomenys. Turbūt vienas iš skausmingiausių, vienas didžiausių įvyko ir pastaruoju metu“, – tęsė VSD vadovas.
Jo teigimu, šiuo metu nėra nustatyta, ar už RC duomenų nutekinimą atsakinga Rusija.
Susiję straipsniai
„Tai yra pakankamai gilus techninis darbas, kad tikrai (būtų galima – ELTA) autentifikuoti atribuciją vienai ar kitai šaliai, vienai ar kitai institucijai galėtume tokį įvertinimą padaryti. Šiuo atveju negalėčiau teigti (kad už incidentą atsakinga Rusija – ELTA)“, – kalbėjo jis.
„Tačiau Kinija, Rusija, Šiaurės Korėja – pagrindiniai kibernetinės erdvės veikėjai, kurie siekia rinkti informaciją ir esant reikalui ją panaudoti destabilizuojant infrastruktūrą, destabilizuojant šalis“, – pridūrė VSD vadovas.
Kaip skelbė ELTA, Generalinė prokuratūra praėjusį penktadienį paskelbė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimai nutekintų RC nekilnojamojo turto registro duomenų.
Įtariama, jog galėjo būti nutekinti daugiau nei 600 tūkst. registro išrašų, žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų.
Pasirodžius šiai informacijai, premjerė Inga Ruginienė bei ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas ragino RC vadovą Adrijų Jusą trauktis iš pareigų. Pirmadienį jis pranešė paliekantis pareigas.
Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas skelbė, kad tikėtina, jog šią operaciją galėjo vykdyti Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios valdybos, plačiau žinomos senuoju pavadinimu GRU, kibernetiniai padaliniai.