Į Vyriausybės rūmus nuo pat trečiadienio ryto rinkosi ministrai. Pas premjerę Ingą Ruginienę atskubėjo už krašto apsaugą, vidaus reikalus bei ekonomiką ir inovacijas atsakingi Robertas Kaunas, Vladislavas Kondratovičius ir Edvinas Grikšas.

Susitikimo tikslas – suvaldyti krizę, kilusią dėl galbūt laiku neinformuotos visuomenės ir prezidento po to, kai iš Registrų centro buvo pavogti duomenys.

Po beveik savaitės tylos prabilusi I. Ruginienė gynėsi, kad visuomenė apie pavogtus duomenis nebuvo informuota iškart, nes vyko ikiteisminis tyrimas, o ir ji pati tapo nusikaltimo auka.

„Dažnai premjeras turi daug informacijos, bet nebūtinai ja gali viešai dalintis, nes, kaip ir sakiau, už kiekvieną tokį veiksmą yra baudžiamoji atsakomybė, – tikino I. Ruginienė. – Mano pačios šeimos duomenys lygiai taip pat buvo tikrinti ir nutekinti, dėl to labai suprantu, ką jaučia kiekvienas žmogus, pakliuvęs į šią situaciją. Tai yra nedovanotina.“

[[ge:lrytas:lrytas:42597692]]

„Sovietinio spaliuko lygis“

Publicistas Rimvydas Valatka tokiems I. Ruginienės žodžiams turi gana paprastą paaiškinimą.

„Pasiteisinimas yra sovietinio vaiko lygio, sovietinio spaliuko lygio, antros klasės“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė R. Valatka.

[[ge:lrytas:lrytas:42598975]][[ge:lrytas:lrytas:42602110]][[ge:lrytas:lrytas:42601005]][[ge:lrytas:lrytas:42598825]]

Pasak jo, valdžios elgesys nusipelno dar griežtesnio vertinimo: „Tai, ką daro Vyriausybė, yra antras didelis nusikaltimas po didelio masto duomenų pavogimo, nes buvo bandyta pusantro mėnesio nuo visuomenės nuslėpti, o slėpimas yra bendrininkavimas.“

Prezidentas liko be atsakymų

Kodėl informacija buvo nuslėpta, nežino ir šalies vadovas Gitanas Nausėda, duomenų vagystę iš „Registrų centro“ vadinantis nacionalinio saugumo klausimu.

[[ge:lrytas:lrytas:42591291]]

„Aš iki galo negavau atsakymo, kodėl nebuvau informuotas realiu laiku ir kodėl nebuvo informuota visuomenė“, – sakė jis.

G. Nausėda paneigė ir I. Ruginienės versiją, esą informaciją visuomenei sutrukdė teikti Generalinė prokuratūra.

„Tai labai rimtas nacionalinio saugumo incidentas. Jis kelia pavojų mūsų žmonių, o taip pat ir institucijų, įskaitant saugumo institucijas, duomenų saugumui. Tikrai nepateisinama tai, kad visuomenės informavimas įvyko, galima sakyti, mėnesiu-dviem pavėlavus, aptikus pirmąsias problemas. Negalima slapstytis po jokiais Generalinės prokuratūros reikalavimais, kodėl nebuvo informuota anksčiau.

Tai turėjo būti padaryta, kadangi nėra jokio Generalinės prokuratūros draudimo skelbti šią informaciją“, – sakė G. Nausėda.

Tiesa, naujienų agentūrai ELTA Generalinė prokuratūra nurodė, kad ankstyvoje ikiteisminio tyrimo stadijoje informacijos viešinimas galėjo apsunkinti procesinius veiksmus.

[[ge:lrytas:lrytas:42605045]]

„Ankstyvoje tyrimo stadijoje informacijos viešinimas galėjo apsunkinti procesinius veiksmus arba net padaryti negalimu duomenų, būtinų faktinių aplinkybių nustatymui, rinkimą“, – teigiama prokuratūros atsakyme Eltai.

Prokuratūra nurodė, kad ikiteisminis tyrimas dėl duomenų nutekinimo pradėtas tą pačią dieną, kai buvo gautas pranešimas apie tokį įvykį, tai yra balandžio 15 d.

Kaip nurodo Generalinė prokuratūra, pranešimas apie tyrimą išplatintas, įvertinus, kad toks veiksmas neturės reikšmingo poveikio tyrimui.

„Suprantant, kad patikimą ir tikslią informaciją apie šį incidentą ir atliekamą tyrimą visuomenė turi sužinoti iš oficialių šaltinių, buvo parengtas pranešimas, kuris paviešintas tuomet, kai buvo įvertinta, kad tai nebeturės reikšmingo poveikio ikiteisminio tyrimo sėkmei“, – teigia Generalinė prokuratūra.

„Nuo problemų nebėgsim“

Visuomenei vis aktyviau keliant klausimą, kas turi prisiimti politinę atsakomybę dėl informacijos nuslėpimo, I. Ruginienė atkirto, kad nuo problemų nebėgs.

[[ge:lrytas:lrytas:42605049]]

„Mes visi nesibaidome atsakomybės, bet šiandien labai svarbu pabrėžti, kad Vyriausybė turi nebėgti nuo problemų, o jas spręsti. Ir bet koks atsistatydinimas arba tokio pobūdžio sprendimo priėmimas būtų geriausia dovana mūsų priešams“, – teigė I. Ruginienė.

Nors ir buvo paliktas už informacinio borto, G. Nausėda Vyriausybės atstovų atsakomybės nereikalauja.

„Sukelti naują krizę Lietuvoje tikrai nesunku. Tačiau aš labiau pasitikiu pirmiausia žmonių pasiryžimu įveikti šią krizę konkrečiais veiksmais. Ne deklaracijomis, ne pasiteisinimais, o konkrečiais veiksmais. Jeigu tie veiksmai ves mus prie to, kad tokių krizių ateityje neturėsime, tai bus pakankamas pagrindas visiems tęsti darbus“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Peržengtas rubikonas“

R. Valatka įsitikinęs, kad nekompetencijos ribos jau peržengtos.

„Jie yra melagiai ir nusikaltėliai. Kažkodėl niekas netylėjo, kai Šalčininkuose sulaikė 13 policininkų ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Premjerė gyrėsi, Vidaus reikalų ministerija gyrėsi. Jie iš esmės yra peržengę rubikoną – nei kompetencijos, nei atsakomybės, nei adekvatumo situacijai. Iš esmės ministrė pirmininkė turėtų atsistatydinti“, – sakė R. Valatka.

Trys opozicinės – Konservatorių, liberalų ir demokratų – frakcijos žada tyrimą Seime.

[[ge:lrytas:lrytas:42599629]]

„Inicijuojame laikino parlamentinio tyrimo komisiją, kad išsiaiškintume visus reikiamus dalykus, susijusius su duomenų nutekėjimu iš „Registrų centro“, – sakė Konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Pirštu rodo į Rusijos GRU

Trečiadienį portalo Lrytas laidoje „Iššifruoti esmę su Dovydu Pancerovu“ L. Kasčiūnas atvirai kalbėjo, kad jo pagrindinė versija RC skandale – Rusijos tarnybų darbas.

„Dėkime ant stalo per šiuos metus įvykusius dalykus: sprogmenys DHL siuntoje – GRU, IKEA – GRU, Šiauliuose esanti gynybos pramonės įmonė, prieš kurią buvo užkardyta operacija – GRU. Visur aiškėja, kad yra Rusijos karinė žvalgyba ir jos operacija. Dažnai mes apie tas operacijas sužinome iš kokio „New York Times“ straipsnio – kad čia buvo, veikė GRU.

Manau, kad ir šita RC situacija, kurioje dabar gyvename, irgi ne be Rusijos karinės žvalgybos, kuri būtent specializuojasi kibernetiniuose nusikaltimuose. Kol kas niekas šitos informacijos negali patvirtinti, bet niekas ir nepaneigia“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Jis teigė, kad tokią nuomonę pagrindžia ir perimtų duomenų geografija.

„Pirmosiomis dienomis mums bandė pasakyti, kad čia yra dar vienas, bet didelis kibernetinis nusikaltimas. Aš manau, kad tai nėra kibernetinis nusikaltimas. Tai yra žvalgybinė operacija, pasitelkiant kibernetinio nusikaltimo metodiką. GRU dirba su įvairiais kibernetinių nusikaltimų tinklais – tiek savais, tiek kitais.

Labai tikėtina, kad mes esame nuskenuoti, išpumpuoti duomenys geografiškai: nuskenuotas ir išpumpuotas visas Vilnius, pajūrio teritorijos. Truputį laiko pritrūko nuskenuoti visą Lietuvą. Atrodo, kad paėmė tik nekilnojamąjį turtą. Taip, bet, žiūrėkite, visa tai jie turėdami gali taikyti įvairias taktikas“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

Išgirdęs I. Ruginienės pasiteisinimą R. Valatka žodžių nevyniojo: „Spaliuko lygio“