Kodėl dėl pavogtų duomenų G. Nausėda taip ir liko neinformuotas? Sureagavo Generalinė prokuratūra

Ar tikrai šalies vadovui niekas neturėjo pranešti apie tokį, kaip tvirtino pats G. Nausėda, nacionalinio saugumo klausimą? Į tai ketvirtadienį atsakė ir prokuratūros atstovai, pabrėžę, kad pareigą pranešti apie duomenų vagystę turėjo pats Registrų centras.

Primename, kad praėjusį penktadienį Generalinė prokuratūra paskelbė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimai nutekintų Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų. Įtariama, jog galėjo būti nutekinta daugiau nei 600 tūkst. registro išrašų. Skelbiama, jog nekilnojamojo turto duomenys buvo nutekinti įsilaužus į Migracijos departamento informacines sistemas.

Penktadienio vakarą savo poziciją iškart pateikė ir premjerė I. Ruginienė, pareikalavusi dabar jau buvusio Registrų centro vadovo Adrijaus Juso galvos.

Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad pati Vyriausybės vadovė apie duomenų vagystę iš Registrų centro sužinojo dar balandžio pradžioje, ikiteisminis tyrimas taip pat buvo pradėtas jau daugiau kaip prieš mėnesį.

„Premjerė pirminę informaciją apie šį incidentą gavo balandžio pradžioje. Tuo metu informaciją jau vertino atsakingos institucijos, o balandžio 15 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl galimybės viešai atskleisti daugiau detalių buvo ribotos, siekiant nepakenkti tyrimo eigai“, – komentare raštu portalui Lrytas tuomet teigė premjerės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat nurodė, kad ribotą informaciją apie incidentą ministras E. Grikšas sužinojo dar balandžio 3 dieną.

Premjerė I. Ruginienė trečiadienį akcentavo, kad visuomenė apie duomenų vagystę negalėjo būti informuota iškart, nes tyrimą buvo pradėjusi ir kontroliavo Generalinė prokuratūra.

„Viena yra man pačiai nuspręsti ir išsirinkti geriausią būdą (kaip informuoti visuomenę – ELTA), galbūt tai būtų lengviausia ir žinočiau, kurį kelią pasirinkti, bet kai įsijungia ikiteisminis procesas, kurį kontroliavo Generalinė prokuratūra, jūs puikiai žinote, kad tam tikros informacijos atskleidimas ar kalbėjimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę“, – teigė ji.

„Vykstant tam tikriems procesams, net jei nori labai, tenka sulaukti momento, kai bus saugu ir bus galima kalbėti apie vieną ar kitą įvykį“, – pridūrė I. Ruginienė.

Tačiau ar apie tokius rimtus incidentus šalies vadovo neturėtų informuoti pati prokuratūra? Portalui Lrytas atsiųstame komentare Generalinė prokuratūra tvirtino, kad apie ikiteisminius tyrimus šalies vadovams ji informacijos neteikia.

„Apie galimai neteisėtą RC duomenų kopijavimą prokuratūra buvo informuota 2026 m. balandžio 15 d. Tą pačią dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Generalinė prokurorė neteikia šalies vadovams informacijos apie ikiteisminius tyrimus“, – portalui Lrytas nurodė prokuratūra.

Ketvirtadienį popiet jos atstovai išplatino dar vieną pranešimą.

„Prokuratūra pažymi, kad pagal BDAR pareiga pranešti apie asmens duomenų saugumo pažeidimą pačiam duomenų subjektui nustatyta būtent duomenų valdytojui, pas kurį toks pažeidimas įvyko – šiuo atveju RC, o ne prokuratūrai, kuri vadovauja ikiteisminiam tyrimui, pradėtam dėl šio įvykio“, – rašoma Generalinės prokuratūros feisbuko paskyroje.

Ji tokį pranešimą išplatino po to, kai socialdemokratų partija savo feisbuko paskyroje paskelbė partijos pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus poziciją, kuria jis kritikuoja Generalinę prokuratūrą – anot politiko, būtent ji, o ne premjerė turėjo informuoti gyventojus apie duomenų nutekėjimą.

Tiesa, vėliau ketvirtadienį partija šį įrašą ištrynė.

Šalies vadovas G. Nausėda akcentavo, kad pavėluotas visuomenės informavimas šioje situacijoje taip pat yra netoleruotinas, o po Generalinės prokuratūros reikalavimais slapstytis nereikėtų.

„Tai labai rimtas nacionalinio saugumo incidentas. Jis kelia pavojų mūsų žmonių, o taip pat ir institucijų, įskaitant saugumo institucijas, duomenų saugumui. Tikrai nepateisinama tai, kad visuomenės informavimas įvyko, galima sakyti, mėnesiu-dviem pavėlavus, aptikus pirmąsias problemas.

Negalima slapstytis po jokiais Generalinės prokuratūros reikalavimais, kodėl nebuvo informuota anksčiau.

Tai turėjo būti padaryta, kadangi nėra jokio Generalinės prokuratūros draudimo skelbti šią informaciją“, – pabrėžė G. Nausėda.

Anot prezidento, laiku gauta informacija būtų leidusi žmonėms priimti atitinkamus sprendimus ir sumažinti tą grėsmės lygį, kuris jiems kyla.

„Šiaip šiuo metu tikrai neturime duomenų, kad būtų kažkaip tiesiogiai pasinaudota šita informacija, sukeliant apčiuopiamų nuostolių žmonėms. Kad šia informacija gali pasinaudoti sukčiai – be jokios abejonės, tokia tikimybė ir galimybė yra, bet mūsų institucijos informuoja visus, kurie yra susiję su šituo klausimu, kad tokios rizikos tikimybė būtų sumažinta iki minimumo“, – aiškino šalies vadovas.

Pamoka ta, tęsė G. Nausėda, kad nemažai mūsų institucijų vis dar yra pažeidžiamos, jų saugumo lygis yra nepakankamas.

Paklaustas, ar dar pasitiki premjere I. Ruginiene, prezidentas tikino iki galo taip iš jos ir negavęs aiškaus atsakymo, kodėl dėl pavogtų RC duomenų nebuvo informuotas realiu laiku, ir kodėl nebuvo informuota visuomenė.

Anot jo, jeigu Generalinės prokuratūros draudimas teikti informaciją ir buvo, tai reikėtų parodyti raštą, kuriame prokuratūra draudžia skelbti informaciją apie tai, kas vyksta.

„Tokiems dalykams Lietuvoje neturi būti vietos, nes, mano požiūriu, tai yra nacionalinio saugumo klausimas“, – sakė G. Nausėda.

Prezidentas tikino, kad ir jo paties duomenys iš Registrų centro buvo pavogti. Premjerė I. Ruginienė nurodė, kad G. Nausėdos patarėjas apie incidentą sužinojo likus kelioms dienoms iki viešai paskelbtos informacijos, per Nacionalinio saugumo komisijos posėdį.

G. Nausėda savo ruožtu teigė, kad su patarėju turės rimtą pokalbį, nes jam ši informacija perduota nebuvo.