Tai, kad iš RC galėjo būti pavogta daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto registrų įrašų, institucijos paskelbė tik tuo pradėjus domėtis žiniasklaidai. Apie galimai nutekintus duomenis oficialiai pranešta gegužės 22 dieną.
Tądien Generalinė prokuratūra informavo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl trečiųjų šalių neteisėtų bandymų prisijungti prie valstybės duomenų registrų. Vis tik vėliau paaiškėjo, kad institucijos įtartiną duomenų nutekėjimą pastebėjo balandžio pradžioje bei informavo teisėsaugą, Vyriausybę, o patys duomenys galimai buvo pradėti savintis jau nuo metų pradžios.
Premjerė Inga Ruginienė tvirtino, kad nors apie duomenų nutekėjimą žinojo anksčiau, kalbėti viešai negalėjo. Tai, pasak Vyriausybės vadovės, būtų pakenkę Generalinės prokuratūros vykdomam tyrimui. Šiuos jos pareiškimus kritikavo prezidentas Gitanas Nausėda. Jis, kaip paaiškėjo vėliau, apskritai nebuvo informuotas apie šį incidentą.
I. Ruginienės veiksmus RC skandale sieja su G. Palucko istorija: bando iki paskutinės minutės neigti
Visuomenę paliko be aiškios informacijos
Generalinei prokuratūrai pranešus apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, premjerė I. Ruginienė tą pačią dieną paragino RC vadovą Adrijų Jusą trauktis iš pareigų. Jis atsistatydino praėjusią savaitę. Opozicijoje dirbantys Seimo nariai ragino premjerę bei ekonomikos ir inovacijų, vidaus reikalų bei teisingumo ministrus taip pat prisiimti politinę atsakomybę dėl šio incidento.
Vis tik I. Ruginienė apie savo bei jos vadovaujamo ministrų kabinetų politinę atsakomybę kalbėjo aptakiai. Vyriausybės vadovė pabrėžė atsakomybės nesikratanti, tačiau bet koks atsistatydinimas šioje situacijoje esą „būtų geriausia dovana priešams“.
Klaipėdos universiteto (KU) lektorė, politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili sako iš dalies sutinkanti su tokiu I. Ruginienės teiginiu. Pasak jos, Vyriausybės griūtis neprisidėtų prie didesnio stabilumo valstybėje.
Susiję straipsniai
Kita vertus, ekspertė akcentuoja, jog šioje situacijoje nebūtinai turi būti kalbama apie premjerės ar ministrų pasitraukimą iš pareigų. Pasak politologės, pagrindinė problema – valdžios atstovų negebėjimas tinkamai informuoti visuomenę apie nutekėjusius registrų duomenis. Todėl, pasak jos, kibernetinė ataka virto ir komunikacine krize.
„Politinė atsakomybė šioje istorijoje pasimetė tarp skirtingų institucijų, grandžių ir panašu, kad viena iš didžiausių problemų, kodėl ji pasimetė, yra vadinamasis tarpinstitucinis nesusikalbėjimas. Suprantame, kad ta informacija, kuria disponuoja RC ir visa tai, kas sukasi apie ją, yra ne vien tik Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pavaldume, bet į visą istoriją įsivėlė ir Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijos“, – Eltai teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
„Tai nėra gerai, nes būtent politikų atsakomybėje turėjo būti tinkamas komunikacijos su visuomene paruošimas. Dabar mes esame atsidūrę ne tik kibernetinės atakos centre, bet ir komunikacinėje krizėje“, – pabrėžė ji.
Politologės teigimu, nekoordinuota valdžios institucijų komunikacija po duomenų nutekinimo paliko visuomenę be aiškios informacijos, didino nerimą ir nepasitikėjimą valstybe.
„Nenoriu spekuliuoti dėl teisinės pusės, bet iš valdžios atstovų pusės mes būtume norėję, kad pirmiausia, įvertinus situaciją, vienas atsakingas asmuo, galbūt Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas, galbūt kitas glaustai, aiškiai pristatytų faktą, informuotų“, – pažymi ekspertė.
„Visuomenė, žmonės, kurie nukentėjo, kelias dienas liko be centralizuotos informacijos. Natūralu, kad tada ta neužpildyta terpe pasinaudoti gali bet kas: ir opozicija, ir žmonės gali kurti gandus, spekuliacijas. Tai buvo tiesiog paleista iš rankų, kas valdo informaciją, valdo padėtį. Tai augina nerimo jausmą visuomenėje, kuris prisideda prie nepasitikėjimo valstybe“, – akcentuoja G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Anot KU lektorės, susiklosčiusi situacija sukėlė didelę reputacinę žalą valstybei.
Didžiausia dovana priešui – I. Ruginienės buvimas premjere
Savo ruožtu Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Virgis Valentinavičius kritikuoja I. Ruginienę ir kelia klausimą dėl tolesnio jos darbo premjerės pareigose.
„RC skandalas galėtų būti pretekstas, paskutinis lašas, kuris leistų išimti iš premjero kėdės I. Ruginienę (...). Socialdemokratai daro didelę klaidą neišnaudodami šitos progos ir nepakeisdami I. Ruginienės kažkokia priimtinesne premjero versija. Manau, kad tai būtų vienintelis būdas jiems atsitiesti reitinguose“, – Eltai teigia MRU profesorius.
Vis tik, pasak apžvalgininko, mažai tikėtina, kad RC skandalas pareikalaus valdžios atstovų atsistatydinimo.
„Norint atstatydinti šitą premjerę arba bet kurį iš šitos Vyriausybės ministrų, reikia valdančiosios daugumos pritarimo. Valdančioji dauguma visais kanalais siunčia signalą, kad negalvoja apie politinę atsakomybę. Mindaugas Sinkevičius, Juozas Olekas, I. Ruginienė atsakomybės nemato“, – sako jis.
„Perfrazuojant pačią I. Ruginienę – jos buvimas premjero poste, būtent tai yra didžiausia dovana priešui“, – mano V. Valentinavičius.
Anot politologo, premjerės vadovaujama Vyriausybė nepademonstravo aiškios ir nuoseklios krypties stiprinant duomenų apsaugą.
„Ministrai ir premjerė nesuprato reikšmės to, kas įvyko su RC duomenų praradimu. Ir vėl – tai yra nekompetentingumas. Trūksta nuoseklios politikos, šiuo atveju – stiprinti duomenų saugumą. Tuo labiau, kad jau ir anksčiau buvo girdėti balsų, jog tai yra problema ir reikia į tai investuoti. Jokios panašios politikos nėra, yra tik reakcija (...). Nuoseklios krypties, darbų sekos šita Vyriausybė apskritai neturi“, – kalbėjo jis.
Prezidentas nemato poreikio premjerės pasitraukimui
Kaip skelbė ELTA, Generalinė prokuratūra paskelbė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimai nutekintų RC nekilnojamojo turto registro duomenų.
Įtariama, jog galėjo būti nutekinti daugiau nei 600 tūkst. registro išrašų, žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų.
Prezidento patarėjas Tomas Beržinskas perdavė, jog šalies vadovas nebuvo iš anksto informuotas apie incidentą dėl nutekintų duomenų. Premjerė tvirtino, kad apie situaciją buvo informuotas Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) posėdyje dalyvavęs prezidento patarėjas. Vis tik G. Nausėda pripažino, kad pastarasis informacijos jam neperdavė.
Be to, po praėjusį trečiadienį vykusio Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio, šalies vadovas teigė negavęs atsakymo, kodėl jis nebuvo iš karto informuotas apie susidariusią situaciją.
Vis tik šalies vadovas leido suprasti kol kas nematantis poreikio premjerės pasitraukimui iš pareigų.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Arūnas Maskoliūnas praėjusią savaitę patvirtino, kad registrų duomenys nutekėjo per Migracijos departamentą, kuris yra pavaldus Vidaus reikalų ministerijai (VRM).
Praėjusį penktadienį VRM vadovas Vladislavas Kondratovičius tvirtino, kad vasario mėnesio antroje pusėje buvo pranešta, jog pilietis ėmė aiškintis, kodėl yra domimasi jo turtu Migracijos departamente. Tuomet, pasak ministro, pastebėtas galimas duomenų nutekinimas.
Jis teigė, kad buvo pasisavinti dviejų Migracijos departamento darbuotojų duomenys. Tuo metu departamento direktorė Indrė Gasperė aiškino, kad į jų sistemas nebuvo įsilaužta, prie RC informacinių sistemų jungtasi imituojant departamento darbuotojų veiksmus.
RC yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldi įstaiga, o registrų valdytoja pagal įstatymus yra Teisingumo ministerija.