„Vakar po pietų paduotas apeliacinis skundas, prašome panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Dantis skilęs, bet niekas netyrė priežasties. Žmogus gavo traumą, teismas kaip ir pripažįsta, kad gavo traumą. Antras dalykas: žinojimas, kaltė ir priežastinis ryšys, tai taip pat turėjo būti vertinama“, – trečiadienį Eltai sakė V. Rupšio advokatas Arūnas Petrauskas.
V. Rupšys prašo visiško išteisinimo, jo skundą nagrinės Lietuvos apeliacinis teismas.
Gegužę su buvusiu kariuomenės vadu buvo nuteistas ir buvęs Karo medicinos tarnybos odontologas Šarūnas Ratkus. Jis buvo nuteistas dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir padėjimo sukčiauti.
Susiję straipsniai
Š. Ratkus taip pat parašė apeliacinį skundą.
„Prašoma panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį. Teismas padarė medicininio pobūdžio išvadas, neturėdamas jokių specialių žinių. Į specialistus nesikreipė, nebus pasisakyta dėl gynybos pateiktos konsultacinės išvados, kur buvo pasitelktas teismo medikas“, – Eltai sakė Š. Ratkaus advokatas S. Slapšinskas.
Prokuratūra neskųs nuosprendžio dėl nepatenkinto civilinio ieškinio
Vilniaus apygardos prokuratūra nusprendė neskųsti teismo nuosprendžio dalies, kuria buvo atmestas jos beveik 4 tūkst. eurų ieškinys buvusio Lietuvos kariuomenės vado Valdemaro Rupšio byloje.
Vilniaus apygardos teismas gegužės 21 d. nuosprendžiu kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir sukčiavimo pripažino buvusį kariuomenės vadą, skyrė jam 20 tūkst. eurų baudą bei 5 metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje. Bausmė skirta tokia pat, kokios prašė kaltinimą byloje palaikęs prokuroras Stanislavas Barsulis.
Teismas pripažino, kad savo veiksmais, implantuodamas savo dantis kariuomenės sąskaita, V. Rupšys padarė didelę neturtinę žalą kariuomenei ir valstybei. Teismas nustatė, kad dantų kariuomenės vadas neteko ne dėl traumos per komandiruotę Vokietijoje, o dėl ligos.
Tačiau teisėja Ugnė Gailiūnienė atmetė prokuroro vardu Krašto apsaugos ministerijos pareikštą ieškinį abiem nuteistiesiems, nes jis pareikštas netinkamo subjekto vardu. Ji sakė, kad šis ieškinys gali būti reiškiamas ir civiline tvarka.
„Teismas prokuratūros kaltinimą pripažino pagrįstu, o ieškinį nurodė teikti civilinio proceso tvarka. Paliksim tą klausimą spręsti ieškovui – kariuomenei ar ministerijai“, – Eltai trečiadienį sakė prokuroras S. Barsulis.
Teismas pripažino, kad savo veiksmais V. Rupšys padarė didelę neturtinę žalą kariuomenei ir valstybei.
Nuosprendis neįsiteisėjo, nes buvo apskųstas – apeliacinius skundus pateikė V. Rupšys ir kartu su juo nuteistas kariuomenės odontologas Šarūnas Ratkus.
Pernai spalį į teismą atvykusi Krašto apsaugos ministerijos atstovė Ernesta Jankauskaitė pareiškė, kad asignavimų valdytojas yra ministras, jis paskirsto lėšas institucijoms ir kariuomenei.
„Ar patyrėme žalą mes paliekame teismui dėl žalos spręsti, jis įtraukė mus į bylą“, – sakė ministerijos atstovė.
Esant tokiai situacijai, teisėja U. Gailiūnienė leido ministerijos atstovei nedalyvauti kituose šios bylos posėdžiuose.
Civilinį ieškinį, vos prasidėjus V. Rupšio ir Š. Ratkaus teismo procesui, pareiškė prokuroras S. Barsulis. Jo teigimu, to nepadarė Krašto apsaugos ministerija (KAM), tačiau pats prokuroras turi teisę pateikti civilinį ieškinį, jeigu mano, kad buvo padaryta žala valstybei.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog apgaule buvo išvengta turtinės prievolės, todėl siekiama prisiteisti 3 tūkst. 768 eurų sumą.
„Kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad apgaule buvo išvengta turtinės prievolės, t. y. buvo apmokėtas gydymas iš KAM lėšų, ministerija nepateikė ieškinio. Todėl prokuroras, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 117 straipsnio nuostatomis, teikia ieškinį būtent dėl tos sumos priteisimo“, – žurnalistams tada sakė prokuroras.
Pasak jo, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus KAM pranešimą, kuriame buvo nurodytos visos sumos ir duomenys – jais civilinis ieškinys ir grindžiamas.
ELTA primena, kad gegužės 21 d. Vilniaus apygardos teismas buvusį Lietuvos kariuomenės vadą V. Rupšį pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir sukčiavimo. Jam skirta 20 tūkst. eurų bauda ir 5 metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje.
V. Rupšys buvo teisiamas už tai, kad kariuomenės sąskaita apmokėjo savo dviejų dantų implantus, kainavusius beveik 4 tūkst. eurų.
Buvęs karo medicinos tarnybos odontologui Š. Ratkui skirta 15 tūkst. eurų bauda, 5 metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje.
Baudžiamoji byla susijusi su 2022 m. liepos įvykiais, kai V. Rupšys kreipėsi į tuometinį Karo medicinos tarnybos odontologą Š. Ratkų ir pranešė apie komandiruotėje Vokietijoje patirtą dantų traumą.
Vilniaus apygardos teismas nustatė, jog kariuomenės vadas V. Rupšys dantų neteko ne dėl staigios traumos tarnybos metu, o dėl lėtinio anksčiau susiklosčiusio susirgimo. Anot teismo, kadangi dantų netekimas nesusijęs su tarnyba, nebuvo ir pagrindo jų protezavimo paslaugas apmokėti valstybės lėšomis.
Teismas pripažino, kad savo veiksmais V. Rupšys padarė didelę neturtinę žalą kariuomenei ir valstybei.
„Nors turtinė žala nėra didelė, nesiekė 4 tūkstančių eurų, teismas pripažino, kad padaryta didelė neturinė žala Lietuvos kariuomenei, valstybei, nes abu asmenys užėmė itin aukštas pareigas Lietuvos kariuomenėje. Valdemaras Rupšys buvo vienas iš aukščiausių valstybės pareigūnų. Jie yra atsakingi, kad valstybės lėšos būtų naudojamos skaidriai, teisėtai ir pagrįstai, tačiau, nepaisydami to, tyčia klastojo dokumentus, sukčiavo. Tokiu būdu asmeniniams Rupšio poreikiams tenkinti buvo panaudotos valstybės biudžeto lėšos“, – skelbdama nuosprendį sakė teisėja U. Gailiūnienė.
Šis pirmosios instancijos nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Kitam bylos kaltinamajam buvusiam Karo medicinos tarnybos odontologui Šarūnui Ratkui pareikšti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir padėjimo sukčiauti. Jis taip pat nuteistas.
Jam skirta 15 tūkst. eurų bauda, 5 metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje.
Teisėja U.Gailiūnienė abiem skyrė tokias pat bausmes, kokių ir prašė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Stanislavas Barsulis.
Tačiau teisėja atmetė prokuroro vardu Krašto apsaugos ministerijos pareikštą ieškinį abiem nuteistiesiems, nes jis pareikštas netinkamo subjekto vardu. Ji sakė, kad šis ieškinys gali būti reiškiamas ir civiline tvarka.
Baudžiamoji byla susijusi su 2022 m. liepos įvykiais, kai V. Rupšys kreipėsi į tuometinį Karo medicinos tarnybos odontologą Š. Ratkų ir pranešė apie komandiruotėje Vokietijoje patirtą dantų traumą.
Teismas nustatė, kad abu kaltinamieji apie tai žinojo, tačiau siekdami, kad V. Rupšiui apie tai nereiktų mokėti už paslaugas savo asmeninėmis lėšomis, suklastojo dokumentus, juose nurodydami neteisingas aplinkybes, pateikė šiuos dokumentus valstybės tarnautojams, įstaigoms, taip pat nutylėjo esminę informaciją apie tikrąją dantų būklė, dėl ko valstybės tarnautojai pripažino jog, kad įvykis susijęs su tarnyba.
Valstybės kaltintojo Stanislavo Barsulio teigimu, Š. Ratkus sąmoningai suklastojo V. Rupšio ambulatorines kortelės vizito informaciją, jo veiksmais buvo pakirstas pasitikėjimas pareigas einančiais karininkais. V. Rupšys, anot prokuroro, sulaužė kario priesaiką, dėl jo veiksmų buvo diskredituota krašto apsaugos sistemos institucija.
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).