„Žinome, kokią agresyvią ir nenuspėjamą kaimynę turime savo pašonėje, todėl privalome būti pasirengę įvairiems scenarijams. Atsakingos institucijos nuolat vertina rizikas ir, esant poreikiui, stiprina svarbiausių valstybės objektų apsaugą. Tai yra atsakingas prevencinis darbas, kurio tikslas – užtikrinti kritinės Lietuvos infrastruktūros apsaugą“, – Eltai nurodė I. Ruginienės patarėjas Ignas Dobrovolskas.
Kaip skelbė ELTA, Vidaus reikalų ministerija (VRM) ketvirtadienio rytą pranešė, kad Rusija gali planuoti provokacijas prieš objektus Baltijos valstybėse.
Nurodoma, kad ministerija ir Viešojo saugumo tarnyba (VST) ėmėsi papildomų veiksmų svarbiausių kritinės infrastruktūros objektų apsaugai stiprinti ir išplėtė kritinės infrastruktūros atsparumui užtikrinti skirtų priemonių apimtį.
Susiję straipsniai
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tvirtino, kad tarnybos šiuo metu remiasi „bendro pobūdžio informacija“ apie galimas grėsmes. Šią informaciją, kaip teigia ministras, mato visi viešoje erdvėje.
Jo teigimu, kariuomenės budrumo lygis nėra padidintas, tačiau jis neatmetė, kad esant reikalui prie infrastruktūros objektų galėtų atsirasti karių.
Pasak R. Kauno, bus stiprinama tiltų, dujų tiekimo sistemos, ryšių mazgų apsauga.
Savo ruožtu Lietuvos kariuomenė patvirtino, kad Taikos meto užduočių operacinėse pajėgose budintys kariai pradėjo teikti paramą VST, taip užtikrinant kai kurių kritinės infrastruktūros objektų apsaugą.
ELTA primena, kad Rusija pastaruoju metu skleidžia nepagrįstus teiginius, esą Baltijos valstybės leidžia naudotis savo oro erdve ar teritorija kitų valstybių veiksmams prieš Rusiją.
Tokius Kremliaus pareiškimus atmetė Lietuvos valstybės vadovai.
Kiek anksčiau, atsižvelgdamas į pastaruoju metu fiksuojamus bepiločių orlaivių antskrydžius Baltijos regione, prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad trečiųjų šalių kariniai manevrai prieš kaimynines valstybes, pasinaudojant Lietuvos teritorija, negali būti toleruojami.



